Kaip tikina ekspertai, E. Macronas savo žodžiais imasi lyderystės, tačiau jo pasvarstymai, veikiausiai, yra tik retoriniai ir neva taip tik bandoma pagąsdinti Kremlių. Kaip bebūtų, Vilnius šiuos Paryžiaus pasvarstymus priima rimtai, tačiau ar tikrai reikia svarstyti karių instruktorių siuntimą į Ukrainą? Kokie yra už ir prieš argumentai? O kiek tikėtina, kad peržengus tokias linijas, neprasidėtų NATO ir Rusijos karas? To laidoje buvo klausiama atsargos pulkininko Gintaro Bagdono ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio.
Toks žingsnis būtų naudingas mums patiems
Nors klausimų, į kuriuos vertėtų atsakyti, prieš priimant tokius rimtus sprendimus, yra daugybė, G. Bagdono vertinimu, Lietuvai nusprendus siųsti savo karius į Ukrainą – tai būtų labai teisingas žingsnis.
„Būtų labai teisinga ir reikalinga siųsti instruktorius, ir visokius kitokius karius, ekspertus, specialistus, padėti visur, kur tik reikia ukrainiečiams. Pirmiausia, galbūt, yra sričių, kur reikia mokytis, mokyti, bet nesutikčiau, kad daug ko galime iš jų mokytis ir mes nieko negalime mokyti. Taip nėra. Taip – Ukrainos kariuomenė įgijo milžinišką patirtį, ji kovoja, ji lieja kraują, kasdien žūsta, sužeidžiami ne tik kariai, bet ir ištisi miestai yra bombarduojami, bet karo mokslas, karas – tai reikalauja įvairių gebėjimų“, – pabrėžė pašnekovas.
Pasak jo, tam, kad reikalingos kompetencijos būtų įgytos kaip įmanoma greičiau – prisidėti tiesiog privalu.
„Ne vieno apžvalgininko buvo atsargiai pateikiamos sritys, kur galima vienokio ar kitokio dalyko pamokyti, ypač, kai susiėjo jungtinių pajėgų operacijos, kai reikia skirtingų kariuomenės rūšių dalinius suvesti. Beje, yra toks paprastas dalykas – anglų kalba. Tikrai ten dar nepasižymima toje srityje, galbūt išskyrus aukštąsias karo mokyklas ir atskiras institucijas, o Ukraina – didelė valstybė“, – atkreipė dėmesį G. Bagdonas.
Tiesa, pašnekovas pridūrė, kad sritis, kurias norima tobulinti, turėtų įvardinti pati Ukraina.
„Tas sritis, kur reikėtų mokyti – turėtų pasakyti pati Ukraina ir ten reikėtų įsitraukti. Reiktų suprasti kelis dalykus. Pirma, perduotume tą patirtį, kurią turime, kurią mokame – ar tai Lietuva, ar bet kuri kita Europos ar Vakarų šalis. Beje, prie to paties – kai mokai kitus, kai tas dalykas dėstomas, mokomas, kai dalijamasi, tai ir pats geriau supranti. Antra – be jokios abejonės, tai būtų ir žinutė agresorei šaliai, rašistinei Maskvai, Putino režimui. Jeigu mes nuoširdžiai norime, siekiame Ukrainos pergalės – turime susitelkti ir dirbti. Atsibuskime“, – ragino G. Bagdonas.
Rusiją privalome sustabdyti Ukrainoje
Jau nuo pat karo Ukrainoje pradžios yra kalbama, kad daugybė problemų kyla ir daugybė dalykų tęsiasi ilgiau, nei turėtų, tik dėl to, kad nežinome, ko tikėtis iš Rusijos ir Putino režimo. Įvairūs svarstymai ir tam tikros baimės apraiškos pasirodo ir dabar, kai diskutuojama apie mūsų karių siuntimą į Ukrainą, esą nėra aišku, kaip į tai sureaguotų Rusija. Vis dėlto, šioje vietoje pašnekovas G. Bagdonas kvietė pamąstyti apie svarbius dalykus.
„Dėl mūsų taikos, dėl mūsų vaikų saugumo, dėl jų ateities – mes turime kažką daryti. Tai nėra eilinio atsargos karininko žodžiai. Paklausykime, ką kalba žmonės, kurie gauna tiesioginę ir įslaptintą, ir jautresnę informaciją. Jau pilna viešumoje pareiškimų apie tai, kad mes rimtai turime ruoštis karui. Žinote, nėra pasaulyje tik juoda ir balta. Yra kažkokių tikimybių, yra tikėtinumas. Tarp tikrai įvyksiančio ir neįmanomo, aš duočiau tikėtina arba labai tikėtina, jeigu tokios tendencijos toliau tęsis, tai yra neryžtingumas, neaiškumas Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimų priėmime dėl paramos suteikimo, kuris strigęs. Jeigu JAV neduos pagalbos – kas tada? Tada tas bus labai tikėtina, todėl, kad Europa yra nepasirengusi“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Dėl šios priežasties, pasak pašnekovo, mes privalome telktis ir atlikti atitinkamus veiksmus.
„Turime neleisti Rusijai kaupti savo pajėgas, ką ji dabar daro. Dabar Leningrado karinė apygarda atkūrinėjama, pajėgos yra stiprinamos viduje, nežiūrint milžiniškų nuostolių. Visiems žinoma, kad Rusija yra labai tolerantiška savo aukoms, savo nuostoliams. Tai, iš tikrųjų, nėra tušti žodžiai. Jeigu Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje – ji ateis pas mus. Mažų mažiausiai, Baltijos šalys, o gal ir toliau“, – teigė G. Bagdonas.
Be to, kaip pastebėjo pašnekovas, galvodami apie šalies agresorės sustabdymą, turime nepamiršti ir to, kad besiginančios Ukrainos prioritetų sąraše pirmąsias vietas užima būtent amunicija.
„Šiandien ir dabar jiems reikia amunicijos, reikia priešlėktuvinės gynybos priemonių. Jeigu mes kalbame apie karinių instruktorių, patarėjų siuntimą į Ukrainą – žinoma, tai vienareikšmiškai turi būti diskutuojama su Ukraina ir jų politinė vadovybė turi pasiprašyti. Mūsų šalys negali įsitraukti, jeigu nėra šalies šeimininkės valios, jeigu neatsižvelgiama į ją“, – teigė atsargos pulkininkas G. Bagdonas.
Daugiau turi veikti pati Europa
Prancūzijos prezidento E. Macrono raginimus svarstyti apie galimą Vakarų šalių karių siuntimą į Ukrainą laidoje įvertino ir A. Valionis. Jis prisiminė ir ankstesnių laikų patirtis.
„Kažkada de Gaullis, dar būdamas prezidentu, pasakė, kad Europa negali visą laiką viltis tik besiblaškančiais Amerikos rinkėjais ir turi kažką daryti pati. To rezultatai buvo tokie gana sudėtingi tuo metu, vėliau, prezidento Trumpo kadencijos metu, girdėjome Macrono, dabartinio prezidento žodžius, kad reikia kalbėti apie NATO smegenų mirtį, o tai reiškia, kad, matyt, taip reikėtų interpretuoti visą NATO, o taip pat ir Europos gynybos sistemą, kadangi ten tuoj pat buvo kalbama ir apie Europos kariuomenę. Mes reagavome gana atsargiai, kadangi bet koks kėsinimasis arba dubliavimas to, ką turėtų vykdyti NATO mums atrodė ir dabar tebeatrodo sudėtingas“, – prisiminė jis.
A. Valionis siūlė atsižvelgti ir į scenarijus, kuriuos amerikiečių ir europiečių politikai bei politologai svarsto dabar.
„Vieni scenarijai yra prezidento Bideno pakartotino išrinkimo atveju, o kiti scenarijai, atrodytų, yra Donaldo Trumpo išrinkimo atveju. Taigi, ir toks politinis Prancūzijos mėginimas imtis europinės lyderystės – jis gali turėti kelis aspektus. Vienas aspektas – sakykime, jeigu mes gerokai sustiprinsime politinę valią ir kas iš to seka, tai, sakykime, savo gynybinius pajėgumus, savo gynybos priemonių, šaudmenų, artilerijos, tankų gamybos priemones – visai kita kalba, pusiausvyra, jėgos, galios pusiausvyra NATO transatlantiniame Aljanse pasikeis Europos naudai ir, iš tikrųjų, sustiprinsime Aljansą. Matyt, neatsisakysime amerikiečių lyderystės ir paramos, ginant Europą, bet mes labiau ginsimės patys“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, pasigirsta ir svarstymai, kad Prancūzijos prezidento E. Macrono vieši pasisakymai gali būti ir tam tikra viešųjų ryšių akcija. Kaip teigė A. Valionis, tokios galimybės išlieka visada, o tai, vėlgi, įrodo anksčiau matyti pavyzdžiai.
„Iki šiol blefavo ir raudonas linijas visiems braižė Putinas“, – priminė jis.
Reikia daužyti Putino padiktuotas sąlygas
Kaip pastebėjo A. Valionis, kilusios diskusijos remiasi ir į vieną labai svarbų klausimą – ar toks žingsnis, kurį siūlo E. Macronas, netaptų NATO ir Rusijos karo pradžia? Jis paaiškino, į ką šioje vietoje vertėtų atkreipti dėmesį ir kaip apie tai reikėtų mąstyti apskritai.
„Mes kažkaip siejame viską su vienu dalyku, kad ateina daliniai, sėda į apkasus, pradeda šaudyti, naikinti. Yra labai daug pustonių tame tarpe, bet kartu yra ir labai aiškus politinis diskursas. Putinas dabar jau prarado iniciatyvą ir dabar jau jis turi rūpintis, kad jam raudonas linijas braižo. Tai, manau, irgi yra teigiamas dalykas, o tie blefai, kad Putinas čia diktuoja sąlygas ir, kad Putinas yra pasiruošęs daug metų kariauti ir visiškai turi tam resursų, yra absoliučiai klaidingi ir reikia juos daužyti“, – teigė A. Valionis.
Jis teigė visame tame matantis daugybę pozityvių dalykų.
„Jeigu už Macrono žodžių, o taip pat ir už Scholzo neseniai pasakytų žodžių, yra tai, kad mes turime gaminti visko daugiau, kad turime gaminti ne tik, kad Ukrainai padėti, bet ir stiprinti pačių savo saugumą ir, kad tie ilgalaikiai gynybos pramonės projektai tikrai suinteresuos, sakykime, Vakarų, ypač Europos pramonę – visa tai puiku ir į gerą pusę. Jeigu Europa stiprins savo bet kokius gynybinius ir gynybos gamybos pajėgumus – tik džiaugtis reikia“, – teigė A. Valionis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
