MRU lektorė: jie konkuruos su Karbauskiu
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, jog raginimas burti visuomeninius rinkimų komitetus savivaldos rinkimams buvo netikėtas tik iš vienos pusės.
„Netikėtas jis ta prasme, kad praėjusių metų rugpjūčio mėnesį paskelbtoje programoje, kurioje šiaip buvo labai daug tarpusavyje prieštaraujančių dalykų. (…) Buvo ten tada ir įrašas, kad jie neplanuoja tiesiogiai dalyvauti rinkimuose, bet būtų linkę palaikyti tuos, kurie pritartų Šeimų sąjūdžio politinėms nuostatoms ir vertybėms. Dabar iki galo ir nesuprantu, kokį modelį jie nori padaryti. Nes tarsi tai prieštarauja tam, kas buvo pasakyta rugpjūčio mėnesį“, – laidoje svarstė politologė R. Urbonaitė.
Laidos pašnekovė pabrėžė, jog tam tikrų indikacijų apie galimybę šiai organizacijai vienokia ar kitokia forma dalyvauti rinkimuose, jau buvo.
„Jos prasidėjo tada, kai jau truputėlį išsikvėpus tiems masiniams protestams ir kai jau pamatėme, kad nebesurenka žmonių, jie pradėjo keisti strategiją. Jau rudenį mes matėme po kelis žmones, kurie važiuoja į atskiras savivaldybes, ten, paprastai tariant, stoja ant bačkos ir bando į kažkokį vietos reikšmės klausimą bando sureaguoti.
Tai kuo daugiau tokio marginalumo, siekio nuversti valdžią ir panašiai, nesirenkant nei etikos, nei kalbėjime padorumo“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė MRU politologė R. Urbonaitė.
Ji kalbėjo, jog kol kas pasikeitusi strategija yra labai neapibrėžta, neaiški.
„Akivaizdu, kad jiems tai paranku. Sukurti visuomeninius komitetus nėra taip sudėtinga. Tačiau sąlygos dar gali būti pasunkintos. O jeigu taip atsitiks, gali labai greitai apkarpyti sparnus“, – teigė R. Urbonaitė.
Paklausta, kiek tokia politinė jėga turėtų potencialo Seimo rinkimams, MRU politologė R. Urbonaitė priminė, jog įkurti naują politinę partiją reikia 2000 steigėjų.
„Partijai reikia lyderių, skyrių, organizacijos, ne tik žmogiškųjų, bet ir finansinių išteklių. Ir tai yra pakankamai sudėtingas organizmas. Ir šitas judėjimas neturi kelių dalykų – neturi žmogiškųjų išteklių, potencialo.
Ten elementariai trūksta profesionalumo ir kompetencijų suprantant, kas yra politika ir kaip veikia valstybė. O tą įrodo jų paskelbta programa, faktas, kad lyderiai nelabai gali suregzti sakinio. Tad nelabai yra iš ko“, – sakė politologė.
R. Urbonaitė sakė negalinti šiai galimai politinei jėgai piešti „labai gerų perspektyvų“.
„Nes šiek tiek reikia turėti suvokimą ir kompetencijų. Taip kad, net jei ir pabandytų suburti, ta konkurencija yra didelė. Ta patį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra perėmusi dalį darbotvarkės, jiems reikės konkuruoti su Ramūnu Karbauskiu. Galbūt labiau įmanoma yra kolaboricija? Bet kad būtų vienas darinys, kuris čia staiga susprogdintų mūsų partinę sistemą, aš kiek abejoju“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Politologė R. Urbonaitė taip pat pabrėžė, jog subūrus didelę masę žmonių vieną kartą išlaikyti jų nepavyko.
Politologė: aktyviai dalyvauti savivaldos rinkimuose nenaudinga
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė teigė, jog Šeimų sąjūdis gal ir būtų galėjęs patekti į Seimą, jei ne laukiantys savivaldos rinkimai.
„Tai aš manau, kad jie iškėlė šią idėją – vienykimės į visuomeninius rinkimų komitetus ir aktyviai dalyvaukime savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, kaip tik jiems strategiškai yra labai nenaudinga, jeigu jie galvotų apie „šturmuoti parlamentą“ rinkimų būdu.
Be abejo, kad dabartinės pajėgos nėra tokios, kurios galėtų apimti visas 60 savivaldybių, bet vienoje ar kitoje savivaldybėje, manau, yra būreliai žmonių, kurie turi idėjų. Ir gal jiems šiek tiek trūkta ženklo. Visko gali būti, kad jie galėtų kurdami visuomeninį rinkimų komitetą pasiimti būtent Šeimų sąjūdžio pavadinimą ir į rinkimus keliauti su šia vėliava.
Manau, kad tikimybė savivaldos rinkimuose, kai kuriose savivaldybėse tokiems komitetams yra šansų surinkti balsų ir gauti mandatų“, – savo įžvalgomis laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė G. Burbulytė.
Ji teigė, jog politinė praktika ir teorija yra jau dar kartų patikrinusi ir įrodžiusi, kad per pirmus metus įvyksta labai didelės transformacijos buvimo valdžioje.
„Būna, kad dažnai susipykstama, pagaliau pamatoma, kad trūksta pasiruošimo. Pamatoma, kad trūksta idėjų įgyvendinimo. Ir daugelis tiesiog susipykta ir išsibarsto“, – galimą tokio darinio politinės ateities perspektyvą brėžė KU politologė G. Burbulytė.
„Rinkimuose stipriai susimaus“
Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis Žukauskas laidoje tikino, jog yra tikras dėl dviejų dalykų – Šeimų sąjūdis eis į politiką ir joje „labai stipriai susimaus“.
„Jeigu taip paprastai sakant – tai yra marginalų šutvė. Tai ne apie žmones, kurie ten lankosi, bet apie organizatorius. Jeigu imsime bet kokį visuomeninį judėjimą, kaip jis susikuria ir vystosi, tai visada būna kažkokia problema, asmenys, kuriems ji opi ir turi kažkokius organizacinius gebėjimus tą problemą spręsti, todėl vienijasi. Ir arba išsprendžia problemą ir skirstosi, arba neišsprendžia ir bando iškelti ją į aukštesnį lygmenį“, – apie tokių organizacijų susikūrimą laidoje kalbėjo jis.
O „Lietuvos Šeimų sąjūdį“ veda „maža saujelė marginalų, kurie dėl skirtingų (tai daro, aut. p.)“.
„Vieni atvirai prorusiški, kiti nori susigrąžinti praėjusią šlovę, treti dar dėl kitų tikslų. Jie susivienijo ir pradėjo ieškoti – kokią problemą galėtų iškelti, kad būtų pasiekti jų tikslai. Tai taip dirbtinai atsirado šeimų problema, prieš tai – pandemija. Ir jie tą problemą keičia nuo to, kad tuo metu yra madoje“, – laidoje sakė Vilniaus miesto mero patarėjas K. Žukauskas.
Jis laidoje teigė tikintis, kad rinkimuose „Lietuvos šeimų sąjūdis“ patirs šnipštą ir jei ir pateiks į Seimą, jų frakcija tikrai nebus didesnė nei buvo „Drąsos kelio“.
„Ir pabaiga labai aiški – jų nevienija jokia bendra problema, todėl jie išsiskaidys, išsiries, ką dalis jau ir padarė. Ir judėjimas žlugs. Manau, kad į Seimo rinkimus jie neis su šia problema, ieškos naujos, tai nebus šeimos, jie gal ras kažką kito“, – kalbėjo Vilniaus miesto mero patarėjas K. Žukauskas.
Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia:
