– Kad vasara yra geriausias laikas vestuvėms, žino visi. Tačiau, tarkime, jauniesiems vasarą trukdo darbai ar kelionės. Kuriuo kitu metų laiku siūlytum planuoti vestuves ir kodėl?
– Atsižvelgiant į Lietuvos nenuspėjamą klimatą, kartais sunku pritarti, jog vasara yra geriausias laikas vestuvėms. Galbūt – populiariausias. Todėl visuomet žavi, kai žmonės pasirenka jas daryti netradiciniu metu. Tik pagalvokite: pavasaris – viskas aplink žydi, visur tvyro alyvų kvapas; ruduo – ore sklando spalvoti medžių lapai, kvepia samanomis ir savaime traukia į mišką; žiema – viskas padengta krištolu, galima žaisti sniego mūšį ir važinėtis rogėmis.
– Kiek laiko reikia suplanuoti vestuves? Ar tiesa, kad visi geri muzikantai, fotografai, vedėjai ir kiti išgraibstomi metus į priekį?
– Taip, tiesa yra tokia, kad norint pačiam išsirinkti iš visos fotografų, vedėjų ir net kirpėjų pasiūlos, reikėtų tuo pradėti rūpintis bent prieš devynis mėnesius. Žinoma, nesakau, kad iki vestuvių likus mažiau nei pusei metų nerasite nei vieno laisvo fotografo – rasite, tačiau gali nutikti taip, kad rinksitės jį ne dėl to, kad jis jums be proto patinka, o tik todėl, kad laisvas. Be abejo, vestuvių pasaulyje taip pat vyrauja mados, todėl jei norite pasisamdyti kažką, dėl ko alpsta visos nuotakos, galioja taisyklė – kas pirmesnis, tas gudresnis.
Geriau jau susitarti su visais prieš metus, nei vėliau jaudintis. Tolimesnis planavimas, kuomet pagrindiniai asmenys jau rezervuoti, ilgai netrunka. Belieka tik detalių derinimas. Žinoma, jeigu vestuvės planuojamos, dekoruojamos ir koordinuojamos savo jėgomis, tuomet reikia nepamiršti, kad laiko visoms smulkmenoms, dekorui pagaminti reikia kiek daugiau.
– Kokius dėsningumus pastebėjai planuodama vestuves: egsistuoja tam tikros mados, ar labiau vis tik žmonės renkasi tokias vestuves, kurios labiau atspindi jų asmenybes, nei mados tendencijas?
– Aš labai laiminga, kad planuoju vestuves, kurios nėra tradicinės „storos, lietuviškos”, su pamergių ir pabrolių pulkais, svočia ir piršliu, kartuvėmis. Man tenka kurti tokias šventes, kurios visiems ilgai įsimena ne dėl gražiausios jaunosios suknelės ar skaniausių patiekalų, o dėl atmosferos. Stengiuosi, kad ore tvyrotų jaukumas, kad viskas būtų smulkmeniška ir detalu, kad viskas atitiktų jaunuosius. Mėgstu su jais daug bendrauti ir perprasti, kas jie tokie iš tikro – pankrokeriai ar romantikai.
Stengiuosi nepiršti savo idėjų, kad į vestuves atvykę artimi draugai nesakytų „čia visiškai ne jūsų stilius”. Sakyčiau, kad dabar vestuvės atspindi asmenybes – pavyzdžiui, jeigu pora nemėgsta vakarėlių ir būti dėmesio centre, atsisako banketo su būriu svečių. Kadangi šiais laikais labai lengva susirasti įvairios informacijos, neabejotiną įtaką dekorui, šventės vietai ar scenarijui daro vakarietiški vestuvių tinklaraščiai, todėl akivaizdu, kad įsivyrauja tam tikros mados.
Pavyzdžiui, bijūnai dabar išgyvena tikrą renesansą, atsiranda poreikis gėlėmis, nuotraukomis, mielomis smulkmenomis, lemputėmis puošti šventės vietą (kai anksčiau pagrindinis stalo dekoras būdavo farširuota žuvis ir balta mišrainė su petražolės šakele). Be to, kaip ir minėjau, egzistuoja labiau vietinės, lietuviškos fotografų, dizainerių, vestuvių planuotojų mados.
– Kokios šiuo metu yra madingos vestuvės?
– Manau, kad Lietuvoje madingos vintage, subtilaus kaimiško (rustic), bohemiško stiliaus vestuvės. Kitaip sakant, turėti skonį ir stilių, siekti vientisumo tapo madinga. Kita vertus, pasivaikščiojus su drauge po Kauno vestuvinių suknelių nuomos salonus, teko smarkiai nusivilti, nes suknelių pasiūla yra ganėtinai vienoda, vyrauja ilgos, pūstos, blizgios, swarovski blizgučiais nusėtos suknios.
Paklausus konsultantės, kodėl beveik nėra trumpų arba ilgų, bet tiesių, ilgomis rankovėmis suknelių, ji atsakė, kad tiesiog nėra paklausos. Galbūt nuomos punktai yra tradicinių, ne itin skoningų vestuvių būtinybė?
– Įsivaizduokime: pora ką tik susižadėjo. Ką jiems daryti toliau? Nuo ko pradėti planuoti vestuves?
– Visų pirma reikia pradėti nuo puodelio arbatos su eklerais ir pokalbio dviese apie tai, kokias vestuves jie įsivaizduoja. Galbūt jaunoji nori balandžių ir dviejų dienų šėlsmo, o jaunikis – kuklaus banketo restorane. Kuomet derybos bus baigtos, imkitės praktiškų reikalų – biudžeto skaičiavimo. Nors skamba, lyg tai būtų eilinė nuobodi diena Seime, įsivertinti savo pajėgumus yra kone svarbiausias dalykas.
Po to pagalvokite apie vestuvių organizavimą: muzikos, maisto, fotografo, vizažistės, floristės paieškas. Jeigu vien nuo tos minties darosi negera, apsvarstykite vestuvių planuotojos variantą. Mes skirtos tam, kad taupytume žmonių laiką ir kantrybę, kad užtikrintume sklandžią šventės eigą, kad padėtume išgryninti viziją iki menkiausių detalių. Bet jeigu esate pasiruošę viską padaryti patys, tuomet lengviausia pradėti planuoti vestuves, sugalvojus joms bent kokią nors temą, detalę, spalvą – pagrindą, nuo ko pradėsite viską lipdyti. Galbūt mėgstate keliauti? Tuomet dekore turi būti lagaminų, kvietimai gali būti padaryti iš žemėlapių, nuotraukos – ant dviračių. Gal visuomet norėjote išmokti lindyhopo? Sušokite jį per vestuves, tegul groja džiazas, atsukite laiką atgal į 50-uosius. Kai matysite viziją, pradėkite nuo fotografų, šventės vietos paieškų.
Penkios svarbiausios taisyklės planuojant vestuves:
Stenkitės daryti ir organizuoti viską taip, kaip norite ir įsivaizduojate Jūs - visi kiti arba jau turėjo tokią progą, arba dar turės. Nesistenkite visiems įtikti, nes tai padaryti sunku ir visai nebūtina. Tą dieną galvokit tik apie save ir savo būsimą vyrą / žmoną, nesileiskite būti užvaldomiems streso, kuris tik sujaukia jau sudėliotas mintis ir verčia rinktis takelį, o ne kelią.
Nesamdykite savo šventei žmonių, kurie Jums nepatinka dėl savo asmenybės. Ieškokite tokių fotografų, vedėjų, kurie jums patinka, prie kurių jaučiatės jaukiai ir šalia kurių galėsite atsipalaiduoti ne tik Jūs, bet ir visi šventės svečiai.
Vestuvių dieną raskite laiko pabūti tik dviese. Dažniausiai tą dieną reikia visur bėgti, skubėti, bendrauti su svečiais, klausyti sveikinimų… Bet ši šventė yra dviejų žmonių meilės šventė, todėl raskite bent minutę pabūti dviese ir tiesiog pažiūrėti vienas kitam į akis.
Nebijokite prašyti pagalbos kitų, dažnai žmonės nori prisidėti, o jūs nebūsite tokia pavargusi šventės metu. Tai galioja ypač tiems jaunavedžiams, kurie vestuvėms ruošiasi savo jėgomis ir net dekorą organizuoja patys. Papuošimų gamyba yra labai didelis darbas, įtraukite savo svečius į jį. Taip svečiai jausis labiau įtraukti vestuvių dieną, žinos, kad jie yra tikra šventės dalis.
Atsižvelkite į savo finansinę padėtį, kartais mažiau yra daugiau. Jeigu Jūsų finansai riboti, atsisakykite nereikalingų išlaidų. Galbūt nebūtinas šventinis banketas su vedėju, Dj’umi ir prabangiu dekoru – rinkitės vakarienę su artimiausiais mėgiamame restorane ir vakarines šeliones su draugais klube. Galbūt suknelę pigiau pasisiūti, o ne nuomotis? Gal vestuvių dieną jums nereikia nuomotos mašinos, o paprastą tortą gali iškepti mama?
– Kaip apsispręsti, ką kviesti į svečius? Ar egzistuoja kažkoks etiketas? Kaip manai, ar privalai kviesti visus tolimus giminaičius? Jei ne, kaip jiems paaiškinti, kad yra nelaukiami ir taip, kad jie neįsižeistų?
– Galbūt aš esu kiek per griežta šiuo atžvilgiu, bet tikiu, kad vestuvės yra didelis ir brangus renginys, todėl jei jaunieji jas kelia savo lėšomis, jie ir turi teisę spręsti, ką jie nori matyti svečių tarpe. Aš visuomet patariu kviesti tik tuos pačius artimiausius žmones, šalia kurių jūs jaučiatės jaukiai. Prie svetimų, nepažįstamų žmonių mes linkę įvaldyti kokią nors “pozą”, dėl ko prarandame patys save ir tampame kažkuo kitu, elgiamės nenatūraliai. Išeitis, nenorintiems matyti įsižeidusių veidų, gali būti tokia: tolimi ir ne itin laukiami giminaičiai gali būti kviečiami tik į jungtuvių ceremoniją bažnyčioje ar metrikacijos vietoje. Manau, kad įsižeisti dėl to, kad nesi kviečiamas į vestuves, yra susireikšminusio žmogaus problema, į kurią nereikia kreipti didelio dėmesio. Su tais, kurių negalėjote pakviesti į šventę dėl finansinių ar kitokių priežasčių visuomet galima susitikti kitą dieną, neformalioje aplinkoje ir pažymėti šį įvykį.
– Prieš kiek laiko iki vestuvių reikia išsiuntinėti pakvietimus?
– Manau, kad griežtų terminų nėra ir viskas priklauso nuo pačios šventės. Jeigu kvietime yra įrašyti tam tikri pageidavimai svečių aprangai, dovanoms ar pan., tuomet akivaizdu, kad juos reikia išdalyti bent prieš 3 mėnesius – kad pakviesti asmenys spėtų tinkamai pasiruošti. Na, o jeigu ruošiate tik trumpą pasisedėjimą su artimiausiais žmonėmis restorane, manau, kad keturios ar šešios savaitės iki vestuvių yra visiškai pakankamas laiko tarpas.
– Kaip apsispręsti dėl vestuvių valgiaraščio? Čia turbūt klausimas jaunieji daro šventę sau – ar svečiams?
– Lengviausias ir saugiausias kelias – nueiti į jaunųjų mėgiamą restoraną, kurio maistu jie žavisi, ir paprašyti, kad jie rūpintųsi maitinimu per vestuves. Na, žinoma, jeigu ta vieta užsiima išvykstamaisiais banketais. Aišku, šiokia tokia rizika vis tik lieka, nes maisto gaminimas dideliam būriui žmonių vienu metu ir dar svetimoje virtuvėje yra iššūkis. Galite išrinkti du pagrindinius patiekalus ir, jeigu labai nerimaujate, leisti svečiams vieną iš jų pasirinkti, įtraukiant tokią informaciją į kvietimą – pridėkite nedidelę RVSP kortelę, kurioje svečias turėtų pažymėti, ar dalyvaus, jei taip – vienas ar su pora, ir kokį patiekalą iš jūsų išrinktųjų norėtų valgyti. Pačio valgiaraščio pasirinkimas jau priklauso nuo jaunųjų ir jų prioritetų. Vieniems maistas yra labai svarbi dalis, kitiems – paprasčiausia būtinybė, kuriai nesinori švaistyti didelių pinigų.
– Kokio maisto vengti per vestuves?
– Siūlyčiau nesirinkti didelės egzotikos, kadangi žmonių skoniai skirtingi. Reikėtų būti universaliems. Taip pat, jeigu vestuves planuojate vasarą lauke, apgalvokite tai, kad įvairūs užkandžiai, salotos, desertai, kurių sudėtyje yra majonezo, grietinėlės ar panašių produktų, gali sugesti; pjaustyti vaisiai ir desertai gali pavirsti skruzdžių ar musių rezidencija. Pasirūpinkite gaubtais skanėstams. O šiaip – nemanau, kad yra kažkoks maistas, kurio reikia vengti. Net ir tie patys kebabai gali būti tinkamas variantas – pasisamdykite šefą, kuris keptų juos, nuklokite stalą ingridientais ir leiskite svečiams patiems susisukti savo kebabą! Interaktyvi šventinė vakarienė – puiki papildoma atrakcija.
– Padėk būsimoms nuotakoms: kaip galima dekoruoti šventės vietą ir bažnyčią?
– Apie dekorą bažnyčioje galiu pasakyti tik tiek – ar tikrai jo reikia? Kartais bažnyčios yra savaime gražios bei didingos ir keli gėlių žiedai gali nublankti. Todėl gali susidaryti viena tų situacijų, kuomet reikia rinktis tarp profesionalaus, puošnaus, įspūdingo dekoro, kuris nemažai kainuoja, arba visai atsisakyti puošybos. Galite susitarti su poromis, besituokiančiomis prieš jus arba po jūsų, ir dalintis dekoro išlaidas pusiau. Bažnyčioje dažniausiai norisi natūralių, ne kičinių dalykų – gyvų gėlių, žvakių. Na, o šventės vietos dekoras yra visiškas fantazijos reikalas.
Dažniausiai dekoro idėjos gimsta apgalvojus pačią vestuvių tematiką, jaunųjų pomėgius ar stilių: jeigu mėgstate džiazą, tikriausiai rinksitės vintažinį dekorą, jeigu mėgstate elektro – tiks modernūs sprendimai, jeigu dievinate Prancūziją – galvokite apie provansišką stilių. Be abejo, reikia atsižvelgti į šventės vietos dvasią – galbūt vyrauja klasika, tuomet jūsų pageidaujamas kaimiškas rustic stiliukas atrodys keistai. Svarbu paminėti tik tai, kad gėlės yra universalus bet kokios šventės grožis. Ir jos nebūtinai turi būti prabangios, užsienietiškos. Išeitis norintiems sutaupyti: pasikuiskite močiutės sode, turguose, paprašykite svečių dovanoti tam tikros rūšies žiedus.
– Šakotis ar keksiukai?
– Vien dėl to, kad šakotis man neskanu ir gal kiek pabodę – keksiukai. Tie mažyčiai pyragaičiai yra neišsemiamai universalūs tiek dekoro atžvilgiu, tiek skoninėmis savybėmis. Juk jie gali būti net sūrūs! O be to, kas paneigs, kad mažos detalės visuomet atrodo elegantiškiau už milžiniškas. Bet, jeigu jūsų vestuvės bent kiek tarptautinės – reikia pademonstruoti lietuvišką paveldą! Juk užsieniečiams šakotis yra neregėtas dalykas.
– Kaip apsispręsti dėl svečių aprangos kodo? Ar jis būtinas?
– Vestuvėse niekas nėra būtina, taip ir su aprangos kodu. Nebent daug dvejonių kelia jūsų svečių skonis ir nerimaujate, kad keletas gali ateiti su šortais ir paplūdimio šlepetėmis, kuomet patys jaunieji vaikysis elegancijos. Visgi, kartais ir aprangos kodas tokių svečių fantazijos nepažaboja. Man smagi tokia idėja: kadangi pamergių ir pabrolių egzistavimas dažniausiai kelia šiurpą vien dėl jų aprėdų, paverskite visus svečius pabroliais ir pamergėmis, suvienydami juos tam tikrais aksesuarais – vietoj dovanėlių svečiams, kartu su kvietimais kiekvienam vyrui įteikite po varlytę, fantaziją, kaklaskarę, petnešas..., o moteriai – plaukų, kaklo, rankų papuošalą. Taip, apjungdami juos į visumą vienoda detale, noromis nenoromis priversite derinti visą aprangos stilių prie jūsų dovanoto akcento.
– Turi idėjų nuotakos puokštei?
– Medvilnės žiedai – žieminėms arba kaimiško stiliaus vestuvėms, kuomet jaunieji su kaujobiškais batais. Sezoninės gėlės (alyvos, tulpės, bijūnai, jazminai, jurginai) – visoms taupančioms nuotakoms, romantikėms, klasikos mėgėjoms. Masyvios puokštės su šermukšnio lapais (ar kitokiais žalėsiais), povo plunksnomis – vintažo ir bohemos maniakėms. Norinčioms išsiskirti – metalinė blizganti puokštė, pagaminta iš daugybės segių, pastelinė medžiaginė puokštė iš lengvų tiulinių žiedų, paplūdimiu kvepianti puokštė iš kriauklių ir jūros žvaigždžių, o – ir nepamirškite puokštės su sukulentais!
– Koks yra vestuvių planuotojos vaidmuo? Padedi nuo baltos suknelės siuvimo iki stalo kortelių, ar labiau didesniais organizaciniais klausimais?
– Vestuvių planuotoja yra asmeninė jaunųjų padėjėja. Priklausomai nuo poreikio, ji gali pasirūpinti viskuo nuo a iki z, jauniesiems nesukant galvos dėl nieko, arba gali padėti tik tam tikrais klausimais – koordinuoti šventės eigą, surasti paslaugų teikėjus. Kitaip sakant – vestuvių planuotojos vaidmuo visiškai priklauso nuo režisierių, t.y. jaunųjų norų.
– Kaip manai, ar vestuvių planuotojos darbas – mados reikalas? Kiek laiko Lietuvoje egzistuoja ši profesija? Ar vestuvių planuotoją iš esmės sau gali leisti visi jaunieji, ar tai labiau prabangos klausimas?
– Vien tai, kad į mane kreipiasi poros, kurių vestuvių biudžetas yra minimalistinis, rodo, kad vestuvių planuotoja nebėra vien mados reikalas. Žmonės supranta, kad tai yra asmuo, kuris pagelbės visą šventę tinkamai sustyguoti, galų gale – pasamdyti reikiamus paslaugų teikėjus, taip išvengiant katės maiše pirkimo. Jei jaunieji kasdien po aštuonias valandas praleidžia įprastame darbe, tai grįžus namo laukia dar vienas, papildomas – vestuvių planavimas, kuris užima tikrai nemažai laiko, nors atrodo, kad nieko nereikia daryti, tik ieškoti ir galvoti. Visgi tokia veikla yra imli laikui.
Vestuvių planuotojos pareigos, bėgant laikui, kažkiek pasikeitė. Pačios pirmos šios srities atstovės, pradėjusios kalbėti apie vestuvių planavimą prieš kelis dešimtmečius, skambėjo egzotiškai ir prabangiai. Dar pamenu jų interviu televizijose, kuomet buvo vardijami šešiaženkliai vestuvių biudžetai. Man tai buvo kažkas nesuvokiamo – atrodė, kad neturint tos milžiniškos sumos, galvoti apie padorias, gėdos nedarančias vestuves negalima. Tačiau dabar vestuvių planuotojos yra nebe prabangos - nebent prabanga vadinsime sutaupytą jaunųjų laiką ir kantrybę, o patogumo reikalas.
Aš pati mėgstu dirbti vestuvėse, kurių biudžetas yra ribotas, kadangi būtent tuomet reikia smarkiau viską apgalvoti, rasti alternatyvų, pasitelkti kūrybinį mąstymą.
– Panašu, kad egzistuoja tipiškų vestuvių scenarijus: nuotaka keliasi apie šeštą ryto, makiažas, šukuosena, stresas, bažnyčia ir civilinės santuokos registracija, limuzinas, keletas lietuviškų tradicijų, keletas perimtų iš amerikietiškų filmų, vakarienė restorane ir fejerverkai. Kokios gali būti šito scenarijaus alternatyvos?
– Scenarijus, norintiems labiau tradiciškų vestuvių. Įsivaizduokite: tuoktuvių ceremonija valtyse, vidury ežero, o vėliau – piknikas pievoje, kur ganosi avys. Atvažiuokite į kaimo sodybą iš vakaro, išsimiegokite. Atsikelkite, kai pradeda čirkšti paukščiai. Išgerkite kavos lauko terasoje. Tegul kirpėja ir vizažistė pačios pas jus atvažiuoja. Kieme iš lėto renkasi svečiai, neskubėdami vaikšto po apylinkes. Jūs jau pasiruošę – visi sėdate į valtis ir irkluojate iki pat vidurio. Čia, visiškoje tyloje, prisiekiate amžiną meilę. Kai svečiai grįžta į krantą piknikui ant žolės, išsitraukite iš anksto įsidėtą iškylų krepšį ir dviese papietaukite ant vandens. Tai bus tik jūsų akimirka. Parplaukite į krantą, šaukite šampaną, bendraukite! Vidurnaktį ant laužo pasikepkite zefyrus, paprašykite draugų, kad pagrotų turistavimo šlagerius gitara. Nepamirškite naktinių maudynių.
Pagrindiniai patarimai, kuriuos duočiau jauniesiems, dėliojantis savo scenarijus:
1. Nuotakos, būkite beveik tikros, kad vestuvių dieną neturėsite laiko ir noro valgyti, todėl atskirai tam suplanuokite valandėlę. Kad ir po ceremonijos – kuomet įtampa jau atslūgusi. Prisėskite dviese pamėgtame restorane ir papietaukite. Galbūt visai netikėtai tai pavirs į nuostabios fotosesijos vietą.
2. Daugiausiai streso vestuvių dieną kelia laiko planavimas – atrodo, kad tą dieną laikas bėga nepalyginamai greičiau ir niekaip niekur nepavyks suspėti laiku. Kad išvengti šio pagrindinio dirgiklio, vestuvių dienos eigą planuokite taip, kad visos vietos, kuriose jums reikės būti (kirpykla, makiažo salonas, bažnyčia, metrikacijos biuras, restoranas, banketo vieta, fotosesijos vietos) būtų kuo arčiau viena kitos. Negaiškite brangaus laiko kelionėms iš taško A į tašką B.
3. Stenkitės negalvoti stereotipiškai ir savo šventę planuokite, atsižvelgdami į savo pomėgius. Išlaisvinkite save nuo išankstinių nuostatų ir kitų žmonių rekomendacijų – banketas nebūtinai turi būti tradicinis, su ilgu stalu ir daug kėdžių, ant stalo nebūtinai turi būti alkoholio, suknelė nebūtinai turi būti balta!