Šią savaitę KT išnagrinėjęs migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą, konstatavo, kad kad neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Po šio sprendimo surengtoje spaudos konferencijoje ministrė A. Bilotaitė pareiškė, kad pasikartojus tokiai situacijai, ji priimtų lygiai tokius pat sprendimus.
„Žinote, jeigu man reikėtų pakartoti šiuos sprendimus, jeigu situacija vėl pasikartotų, aš daryčiau visus tuos pačius sprendimus, kuriuos tuo metu padariau. Nes šitų sprendimų reikėjo mūsų valstybei“, – komentuodama KT sprendimą trečiadienį spaudos konferencijoje sakė ministrė.
Kitaip tariant, jau net ir žinodama, kad laužo Konstituciją, ministrė elgtųsi taip pat.
Ministrai prisiekia gerbti Konstituciją
Prieš pradėdami eiti pareigas visi ministrai privalo prisiekti.
Viena priesaikos eilučių skelbia: „Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“.
Ar sakydama, kad pakartotų sprendimus, ministrė nesulaužė priesaikos? To Delfi teiravosi A. Bilotaitės komandos, tačiau ši tiesiogiai į klausimą neatsakė.
Anot Delfi gauto VRK Strateginės komunikacijos skyriaus parengto atsakymo, ministrė A. Bilotaitė išsakė savo teiginius „turėdama galvoje tai, kad neabejoja tuo metu priimtais sprendimais, kurie buvo būtini užtikrinant nacionalinį saugumą hibridinės atakos metu“.
„Kompleksiniai sprendimai apėmė fizinio barjero statymą, modernių stebėjimo sistemų diegimą, neteisėtų migrantų apgręžimo politikos vykdymą ir įstatymų pataisas, mažinančias neteisėtų migrantų traukos faktorių“, – teigiama atsakyme.
Anot jo, ministrės teigimu, tuo metu kitų alternatyvų neteisėtos migracijos stabdymui nebuvo.
Ministrės atstovai priminė, kad už Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas balsavo 84 Seimo nariai, jas pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda, o Teisės departamentas neindikavo neatitikties Konstitucijai.
Požiūris į Konstituciją – keistas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius Delfi sakė, kad A. Bilotaitės žodžiai, jog ji darytų tą patį, tik išreiškė ministrės nuomonę.
„Daugiau nieko. Jeigu pradedama kalbėti apie apkaltą, tai jos pagrindai yra nustatyti Konstitucijoje. Tai – priesaikos sulaužymas, šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, nusikaltimo padarytas. Jei žmogus sako, kad jis kažką darys, tai nereiškia, kad jis pažeidžia priesaiką“, – įsitikinęs vienas Konstitucijos kūrėjų.
V. Sinkevičius teigė, kad yra daug Seimo narių, kurie, jo žodžiais, tauškia niekus, bet niekam nekyla klausimų, kad jiems už tai galėtų būti surengta apkalta.
„Apkalta už tai negalima. A. Bilotaitės pozicija yra tokia, ji parodo tik vieną dalyką, kad požiūris į Konstituciją yra labai keistas. Bet net jeigu ji tiesiai pasakytų – aš negerbiu Konstitucijos, vis tiek jokių pasekmių, apkaltos už tai surengti negalima“, – sakė jis.
Profesorius pažymėjo, kad apkaltą įmanoma surengti už konkrečius veiksmus, kuriais sulaužoma priesaika, šiurkščiai sulaužoma Konstitucija.
„Tai dabar kokius konkrečius veiksmus ji padarė, kad galima būtų pradėti apkaltą? Jokių nepadarė“, – pridūrė jis.
Politikų norą pradėti apkaltą ministrei V. Sinkevičius vadino politiniu burbulu, kurį pučia opozicijos atstovai.
Jis atkreipė dėmesį, kad Seimo nariai turi teisę siūlyti kad ir pačius kvailiausius įstatymo projektus, bet yra komitetai ir visas parlamentas, kuris priima sprendimus.
„Šiuo atveju įstatymą priėmė visas Seimas, pasirašė prezidentas, o atsakomybę norima suversti tam, kuris inicijavo įstatymą, kuris įgyvendino savo konstitucinę teisę. Jei buvo atlikti neteisėti veiksmai prieš priimant įstatymą, kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ginti savo teises. Nematau jokio pagrindo suversti atsakomybę vienam asmeniui“, – pabrėžė jis.
Opozicijos atstovas Seime Vytautas Bakas neseniai teigė neatmetantis galimybės artimiausiu metu imtis rinkti parašus skelbti apkaltą ministrei A. Bilotaitei. Maža to, jis mano, kad prokuratūra turėtų pradėti ikiteisminius tyrimus dėl A. Bilotaitės sprendimu sulaikytų užsieniečių.
