Paskutinėje savo kalboje V. Putinas taip pat teigė nesigailintis dėl jokių šiemet padarytų sprendimų ir paneigė planus Ukrainoje panaudoti branduolinę bombą.
Tai laidoje „Delfi tema“ aptarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
G. Mažeikio nuomone, minėta V. Putino kalba nebuvo skirta Rusijos vidaus auditorijai.
„Sakyčiau, kad jis apskritai Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims skirtas jau antras tos pranešimas, kuris yra sukurtas, remiantis postkolonijine, kovos su liberalizmu leksiką, kartu parodant, kad mes taip pat, ko gero, priklausome Afrikos ir Lotynų šalims, tad neskriauskite mūsų – mes esame labai geri ir tokie nuostabūs.
Šią retoriką jis yra pasirinkęs, jau kelintą kartą kartoja“, – pastebėjo G. Mažeikis.
V. Putinas pareiškė, kad branduolinių ginklų panaudojimas Ukrainoje mums „neturėtų jokios prasmės nei politine, nei karine prasme“. T. Janeliūnas paaiškino, kad branduolinis šantažas visų pirma įprastai skirtas Vakarų lyderiams ir visuomenėms.
„Šiame Valdajaus forume, kaip profesorius ir minėjo, Rusija bando rodyti save kaip labai taikią, iš dalies besipriešinančią Vakarų liberalizmui šaliai, ir čia gąsdinimas branduoline ginkluote būtų nevisai į temą. Šia prasme yra bandoma permesti atsakomybę kitiems – Vakarams, kad jie provokuoja“, – paaiškino VU TSPMI politologas.
Profesoriaus manymu, tokia retorika nebėra įdomi Vakarams, kurie kitais kanalais vertina branduolines grėsmes.
„Bet tiek Rusijos visuomenei, tiek trečiųjų šalių valstybėms tai yra galbūt toks priminimas, kad Rusija neva yra stabilumo saugotoja, o ne agresorė. Tai yra toks dar kartą nors pademonstruoti, kad tos silpnesnės šalys Rusiją galėtų matyti kaip vienpolio pasaulio alternatyvą arba bent jau šalia kitų stiprėjančių šalių Rusiją vertinti taip pat kaip reikšmingą veikėją“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Paklaustas, kodėl į užsienį nuo mobilizacijos pabėgę, save opozicionieriais vadinantys rusai neišreiškia viešo nepritarimo karui, G. Mažeikis atkreipė dėmesį, kad šie žmonės yra „atomizuoti“.
„Tai reiškia, kad kiekvienas pats sau, nėra sukūrę ypatingų solidarumo grupių. Kitas dalykas, jie ilgai platino, kaip ir Baltarusijoje opozicija, tokią prievartos susvetimėjimo teoriją, kad mes niekada netaikome prievartos, nes ji priklauso tik valstybei – vadinasi, negalime gintis kietai, visą laiką išreiškiame draugišką bei taikų prieštaravimą“, – paaiškino VDU profesorius.
Taip pat, pasak jo, ši opozicionieriais save vadinanti žmonių grupė vis dėlto nesugebėjo įtraukti platesnio rusų rato į savo gretas.
„Dar daugiau – dalis išvažiavusiųjų yra įsitikinę putinistai, kurie norėtų ir lauktų, kad Rusija laimėtų šiame kare, bet patys nenorėtų jame dalyvauti, nes mano, jog čia yra tik žemesniosios klasės, rasės rusų – Sibiro ar kitų tautelių gyventojų – darbas. Jie žiūri į juos kaip į tam tikrą „mėsą“, kuriuos reikia ten siųsti ir kurie ten padarys visus darbus, na, o jie, turtuoliai jau užsako balių“, – kalbėjo G. Mažeikis.
Be to, anot jo, išeivijoje esantys rusai netgi konkuruoja tarpusavyje, yra susiskaldę, labai įvairūs.
Kalbėdamas apie Rusijos televizijos laidų vedėją, atvykusią į Lietuvą Kseniją Sobčiak, G. Mažeikis pastebėjo, kad šis įvykis rusų medijose sukėlė tikrą audrą.
„Netgi buvo nustota apskritai apie Putiną ir karą kalbėti. K. Sobčiak išvykimas būtent į Lietuvą – ne tik išvykimas, o būtent Lietuvoje atsidūrimas – sukūrė tokią teoriją, kad išvis ten kažkoks kitas žmogus persirengęs atvažiavo K. Sobčiak pavidalu, todėl, kad Lietuva yra absoliutus priešas, negalima ten įvažiuoti nei vienam proputiniškam žmogui, o Ksenija niekada neslėpė šiokių tokių savo ribotų simpatijų Putino režimui“, – kalbėjo VDU profesorius.
Kinija kelia „svarbiausią“ iššūkį Jungtinėms Valstijoms, tačiau Rusija irgi sudaro „rimtų grėsmių“, teigiama ketvirtadienį paskelbtame kariuomenės strateginiame dokumente. T. Janeliūnas laidoje kalbėjo, kad toks požiūris neturėtų labai stebinti, nes JAV jau kurį laiką pagrindiniu varžovu įvardija Kiniją.
„Jie gana seniai Rusiją laiko erzinančia bėda, bet negalinčia mesti sisteminio iššūkio – t. y. konkuruoti su JAV visais lygiais. Kinija tuo metu yra vertinama kaip labai rimta priešininkė, kuri gali mesti ne tik iššūkį, bet realiai konkuruoti tiek technologijų, tiek karinės pramonės srityje, tiek galiausiai politinės ir ekonominės įtakos sferoje“, – sakė VU TSPMI profesorius.
Tokia konkurencija, amerikiečių akimis, pasak T. Janeliūno, gali trukti labai ilgai.
„Rusija šiuo metu tiesiog yra didelė, svarbi, bet trumpalaikė problema. Rusijos ateities perspektyvoje amerikiečiai nelaiko tokiu priešininku, prieš kurį reikėtų įtempti visas jėgas – tai yra ribotos galios valstybė, kurią reikia įveikti. Šiuo atveju, ukrainiečių rankomis, bet kuri nuo šio karo tik nusilps ir taps mažesnė problema“, – komentavo politologas.
Jo teigimu, JAV toliau spręs „Rusijos problemą“, bet, anot T. Janeliūno, gali būti vis labiau siekiama, kad europiečiai susitelktų šios problemos sprendimui ir nereikėtų kiekvieną kartą maksimaliai šauktis amerikiečių pagalbos.
„Kongreso įtaka JAV prezidento sprendimams užsienio politikoje iš tikrųjų yra gana didelė ir jei respublikonai kontroliuos Atstovų Rūmus (po rinkimų lapkritį – aut. p.), bus sudėtingiau Bidenui greitesniais sprendimais tiek paramą Ukrainai teikti, tiek apskritai formuoti savo užsienio politiką visais klausimais“, – pastebėjo pašnekovas.
Nepaisant to, T. Janeliūno vertinimu, nors tokiu atveju procedūros gali prailgėti ar būti apsunkintos, JAV parama Ukrainai tęsis, nes ir respublikonų tarpe yra daug remiančiųjų Kyjivą.
Vertindamas V. Putino teiginius esą Kremlius neplanuoja Ukrainoje naudoti branduolinio ginklo, G. Mažeikis sakė, kad tai gali reikšti, jog Maskva išgirdo Vakarų perspėjimus, išsakytus tiek viešai, tiek uždarais kanalais.
„Du dalykai. Pirmas: išgirdo. Antras: Kremlius, kaip ir anksčiau, meluoja. Nebuvo dar tokio atvejo, kad Putinas ir Kremlius nemeluotų – jie nuolat sako netiesą“, – akcentavo VDU profesorius.
Tad V. Putino teiginiai, anot pašnekovo, jau seniai yra nuvertėję, tačiau G. Mažeikis atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią kalbos detalę.
„Kalbėdamas apie daugiapolį pasaulį – tai tradicinė jo idėja, jis kalbėjo apie vienpolį, tuo tarpu, kai susitikimuose Kinijos lyderiai visada kalba apie dvipolį. Amerikiečiai taip pat užsimena apie dvipolį.
Tai čia šis dvipolio ignoravimas, turint omenyje, kad antras polius visada įsivaizduojamas Kiniją ir ką tik įvyko Komunistų partijos suvažiavimas, kur pagrindinėje kalboje buvo akcentuojamas dvipolis pasaulis, ko negalėjo Putinas nežinoti, (…) tais šis nepaminėjimas yra tam tikras įžūlumas ir manymas, kad mums nerūpi, ką Kinija šneka – tai tam tikra demonstratyvi kalba, kuri Kinijos ambasadoriaus Maskvoje tikrai nepradžiugins“, – pastebėjo G. Mažeikis.
Ar Kremlius ieško būdų derėtis su Vakarais?
T. Janeliūnas laidoje sakė manantis, kad, nepaisant viešo retorinio žaidimo, Kremlius ieško galimybių derėtis su Vakarais.
„Situacija darosi vis sudėtingesnė, jei jiems pavyktų bent pradėti derybas, tai būtų kažkokia bent jau išeitis iš šios dabar labai sudėtingos jiems situacijos. Manau, kad net Šoigu skambučiai, kalbant apie tas neva nešvarias tariamas bombas, yra dar kartą priminimas bei paraginimas juos išgirsti ir eiti į kažkokias derybas“, – kalbėjo profesorius.
Visgi į tai, kaip konstatavo jis, tiesiog nebereaguojama.
„Yra laukiama, kada ukrainiečiai atsiims savo teritorijas kariniu būdu, nebreaguojama į Rusijos šantažą, nebepasiduodama tiems branduoliniams grasinimams. Labai aiškus buvo atsakas, kad Vakarai netiki ir netikės kažkokiais mitais, jog neva ukrainiečiai galėtų tokią nešvarią bombą turėti ir naudoti.
Manau, kad dabar iniciatyva nebepriklauso Rusijai ir kiek ji benorėtų tų derybų, jau iniciatyva priklausys Ukrainai ir Vakarų pusei“, – sakė T. Janeliūnas.
G. Mažeikis taip pat kalbėjo panašiai, atkreipęs dėmesį, kad Rusija per kitų valstybių vadovus bando spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį deryboms.
„Taip pat Šoigu skambučiai – tai faktas. Šie du faktai rodo mums, kad Rusija visokeriopai siekia derybų, bet savo sąlygomis – vis dar tikisi, kad derybos bus jų sąlygomis ir kadangi vykdo tokią karinę prievartą deryboms, tai aišku, kad jokių derybų nebus. Tai tiesiog yra neįmanoma ne tik žiūrint iš Jungtinių Valstijų ar Ukrainos pusės, bet iš daugelio Vakarų Europos šalių lygiai taip pat.
Su teroristu, kuris tave šantažuoja, niekaip negalima derėtis dėl visko. Galima tik dėl kokios smulkmenos, pavyzdžiui, kaip apsikeisti belaisviais“, – sakė VDU profesorius.
