Pasak vestuvių planuotojos Monikos Kulpytės, aktyviausias vestuvių sezonas pajūryje tęsiasi nuo gegužės iki spalio vidurio.
„Netiesa, kad vestuvės šaltuoju metų laiku atsieitų pigiau nei vasarą. Paslaugų teikėjų kainos nuo to nepriklauso. Gal tik sausio mėnesį, po didžiųjų švenčių, kai žmonės labiau išsileidžia ir užsakymų stipriai sumažėja, paslaugų teikėjai taiko nuolaidas. Vis dėlto žiemos vestuvės pas mus nepopuliarios“, – teigė „Vakarų ekspresui“ vestuvių planuotoja.
Šią vasarą, anot pašnekovės, vestuvių sezonas pajūryje kiek kitoks nei pernai, užpernai.
Paskutinės minutės santuokos
„Pernai, užpernai buvo ypač daug vestuvių, nes jas kėlė tie, kurie buvo priversti atidėti šventę dėl pandemijos ribojimų. Šiais metais ta banga atslūgo. Sezono pradžia buvo tokia pasyvi, kad net vestuvių planuotojai ir jas aptarnaujantys darbuotojai leido sau atostogauti“, – pasakojo M. Kulpytė.
Anot pašnekovės, šią vasarą buvo daugiau paskutinės minutės santuokų, kai jaunieji susiruošia šventei vos per 1–2 mėnesius.
„Tokios greitos santuokos šią vasarą sudarė maždaug 20 proc. visų mūsų užsakymų. Pažymėtina, kad paskutinės minutės vestuvės galimos tik be bažnyčios, nes bažnytinei santuokai pasiruošti privaloma skirti 5 mėnesius. Pusmetį, metus dažniausiai ir skiria jaunieji pasiruošimui gražiausiai gyvenimo šventei“, – aiškino vestuvių planuotoja.
Biurokratinės kliūtys
M. Kulpytės teigimu, tuoktis Klaipėdos santuokų rūmuose beveik niekas nenori. „Absoliuti dauguma mūsų klientų renkasi išvažiuojamąją santuokos ceremoniją arba Civilinės metrikacijos skyriuje tik užpildo dokumentus ir renkasi simbolinę, arba humanistinę, santuokos ceremoniją“, – sakė vestuvių planuotoja.
Anot pašnekovės, gražių, pritaikytų tuoktuvėms vietų Klaipėdoje nėra daug.
„Išvažiuojamosios ceremonijos gali vykti tik jas registruojančių Metrikacijos skyriaus darbuotojų darbo laiku ir tik miesto teritorijoje. Todėl Klaipėdoje dauguma žmonių renkasi santuokos ceremoniją Botanikos sode, viešbučių, kavinių terasose.
Daugybė santuokų vyksta Klaipėdos rajone, šventės vietose, paviljonuose ir taip daug santuokų yra perkeliamos į Klaipėdos rajono metrikacijos skyrių.
Svajojantiesiems susituokti prie jūros tenka susidurti su biuriokratiniais trukdžiais, mat leidimui santuokos ceremonijai už Klaipėdos miesto ribų gauti yra limituotos galimybės. Todėl dalis santuokų registruojamos Palangoje“, – problemą, dėl kurios labai daug santuokų perkeliama į Klaipėdos rajoną, įvardijo M. Kulpytė.
Taupo trumpindami šventę
Klaipėdoje, pasak M. Kulpytės, nėra tinkamos vietos surengti dideles vestuves, kuriose galėtų dalyvauti 200 ir daugiau žmonių.
„Didžiausios vestuvės mūsų regione būna, kai jose dalyvauja apie 90 žmonių. Tokias vestuves mėgsta žemaičiai. O dauguma jaunavedžių renkasi nedideles iki 30 žmonių, vidutinio dydžio iki 50 žmonių ir ypač populiarėja labai mažos, kai dalyvauja tik keli artimiausi šeimos nariai, šventės.
Atsižvelgdami į šventės dalyvių skaičių šiais metais pasiūlėme jau paruoštus vestuvių paketus, į kuriuos įtrauktos pagrindinės mūsų ir partnerių paslaugos. Vestuvės iki 30 žmonių – už 10 tūkst. eurų, vestuvės iki 50 žmonių – 15–30 tūkst eurų. Vidutinis vestuvių, kuriose dalyvauja apie 40 žmonių, biudžetas šiais metais yra apie 18–27 tūkst.
Vestuvių biudžetas labai priklauso nuo individualių poreikių. Ekonominiais sumetimais labai populiarėja vadinamosios vienos dienos vestuvės, kurios trunka iki vidurnakčio ir šventės dalyviams nereikia užsakinėti nakvynės arba nakvynė užsakoma tik iš toliau atvykusiems artimiesiems“, – pasakojo vestuvių organizatorė.
Vestuvės už 8 tūkst. eurų
Kitą savaitę savo vestuves su mylimuoju Edvinu Valaičiu švęsianti klaipėdietė dainininkė Jorigė Augustinaitė su „Vakarų ekspresu“ sutiko pasidalinti savo šventės organizavimo patirtimi.
Jorigė ir Edvinas yra 22–23 metų amžiaus ir savo jungtuvių šventę organizuoja patys. Jų vestuvių biudžetas yra tik 8 tūkst., kuriuos jaunuoliai patys susitaupė ir sudėjo lygiomis dalimis.
„Nenorėjome prašyti tėvų ir iš nieko nesiskolinome.
Manome, kad svarbu ne kiek kas kainuoja, o kiek išmonės ir fantazijos pasitelkiama. Manau, kad susikūrėme tikrai gerą šventės scenarijų“, – kalbėjo Jorigė.
Pora šventei ruošėsi apie 7 mėnesius.
„Pradėjome nuo datos ir vietos. Norėjome tuoktis bažnyčioje su pastoriumi, tačiau nebuvo mums tinkamo laisvo laiko. Tad nusprendėme be ceremonijų įregistruoti civilinę santuoką ir kitą dieną surengti humanistinę santuokos ceremoniją.
Santuoką registruosime Gargždų metrikacijos skyriuje, nes Klaipėdoje šią dieną tokios galimybės nebuvo. O penktadienį humanistinę santuokos ceremoniją darysime Kretingos žiemos sode. Šią vietą pasirinkome, nes ten labai gražu ir nereikia jokių papildomų dekoracijų“, – pasakojo Jorigė.
Šventę padalijo į kelias dalis
Į vestuvių ceremoniją pora sukvietė 50 žmonių (25 svečiai iš nuotakos pusės ir tiek pat iš jaunojo pusės). Santuoką įamžins fotografas. Jį pora pasamdė tik 4 valandoms, kad įamžintų pačią ceremoniją ir jos dalyvius.
„Po santuokos ceremonijos su giminaičiais išvyksime į Palangą. Ten užsisakėme namelį, kuriame bus šventinė vakarienė.
Mūsų šventėje dalyvaus labai skirtingo amžiaus žmonės, nuo vaikų iki senelių. Manau, kad visi kartu prie bendro stalo su vaišėmis, žaidimais, prisiminimais puikiai praleisime laiką. Po šio pasibuvimo su artimaisiais nuo vėlaus vakaro iki paryčių švęsime su draugais. Tam išsinuomojome pirtį Klaipėdos rajone.
Kadangi patys esame menininkai ir mūsų draugai – taip pat, tad visus juos įpareigojome šventei paruošti po pasirodymą. Kas dainuos, kas šoks ar vaidins. Manau, bus puiku. Šiam vakarėliui pasamdėme tik didžėjų“, – pasakojo J. Augustinaitė.
Santuokos skaičiais
Klaipėdos miesto civilinės registracijos ir metrikacijos skyriaus vedėja Diana Paliūnaitė informavo, kad iš viso šiais metais Klaipėdos mieste užregistruotos 632 santuokos, iš jų 472 įregistruotos Klaipėdos miesto civilinės registracijos ir metrikacijos skyriuje, kitos buvo sudarytos bažnyčioje arba užsienyje.
