Lietuvoje vėl politinės rietenos, tik šįkart – saugumo klausimais.
Viešai abejojama, kad krašto apsaugos ministras A. Anušauskas nepaskleidė riboto naudojimo informacijos, laukiama atsakymų iš prokuratūros, taip pat kreiptasi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją.
Ko galime tikėtis toliau ir ar tai jau nekelia grėsmės ne tik mūsų šalies patikimumui, bet ir saugumui?
Pikžirnis: tikimės sąžiningo įvertinimo
DELFI TV laidoje „Delfi Tema“ dalyvavęs A. Pikžirnis, komentuodamas praėjusią savaitę pagarsintą Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimą, kad A. Anušauskas neatskleidė riboto naudojimo informacijos, akcentavo, jog bet kuris, esantis blaivaus proto, supranta, kad KAM komisija kitokios išvados pateikti negalėjo.
Demokratų pirmininkas Saulius Skvernelis prieš kurį laiką kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją. Anot A. Pikžirnio, partija tikisi sąžiningo ministro veiksmų įvertinimo, o tai galėtų apsaugoti nuo panašių klaidų ir ateityje.
Laidos pašnekovas vylėsi, kad tie komisijos nariai, kurie dirba su ministru, nusišalins nuo sprendimo priėmimo ir leis kitiems komisijos nariams įvertinti visas aplinkybes. Omenyje jis turėjo komisijai priklausančią KAM kanclerę Kristiną Deviatnikovaitę.
„Nes klausimų tikrai kyla daug, o ministras į juos nei atsakinėti, kaip matėme kai kuriose laidose, nei diskutuoti nėra linkęs“, – kalbėjo jis.
A. Pikžirnis įsitikinęs, kad, kalbant apie A. Anušauską, tai yra ne taisyklių keitimo, o elgesio keitimo klausimas.
Lopata: nieko slapto nėra
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, Liberalų sąjūdžio atstovas R. Lopata laidoje pabrėžė, kad dabar nieko slapto tankų pirkimo temoje apskritai nėra.
„Aš nežinau, kas galėjo ką uždėti – man apskritai juokingai atrodo visas žaidimas su slaptumais, ribotumais. Mano supratimu, ten nieko nėra“, – įsitikinęs jis.
Seimo narys sakė, kad nors ir uždavė A. Anušauskui daugybę klausimų ir dalies atsakymų nesulaukė, vis dėlto jis galintis pasveikinti ministrą, nes apie pirkinį, kurio kaina – 2 mlrd. eurų, turi žinoti ne tik parlamentarai, bet ir visuomenė.
Tačiau A. Pikžirniui nerimą kelia tai, kiek paskleista žinia apie išsirinktą tiekėją konkretų gali paveikti tolimesnes derybas su tuo tiekėju.
„Anksčiau tokie sandoriai buvo diskutuojami uždaresniame rate ir prieš pat sutarties pasirašymą pateikiami viešai diskusijai, jau po tam tikrų derybų“, – sakė jis.
Anot A. Pikžirnio, prisiminus praėjusią kadenciją vykdytų panašių derybų rezultatus, nusiderėjimo procentas siekė 3-4, tad jeigu šiuo atveju tiek nusiderėti nepavyktų, tai būtų žala šalies biudžetui.
Derybos vyks kitaip
Tačiau R. Lopata nemano, kad paskelbta informacija galėtų silpninti Lietuvos poziciją derantis dėl tankų pirkimo.
Tiesa, jis prisipažino apskritai nesantis tikras, ar Lietuvai reikalingi tankai ir kol kas nesulaukęs tai pagrindžiančių argumentų.
„Ir ne vienas politikas tokius klausimus keliame. Bet kalbant apie nusiderėjimą – nežinau, tai slapta ar ne, bet galiu pasakyti, kad derybos kaip manoma, pasakojama, vyks ne taip, ne tokios čia bus derybos“, – laidoje „Delfi Tema“ kalbėjo Seimo narys.
Tačiau jis nesutiko paaiškinti, kaip derybos vyktų, sakydamas, kad bijo pasakyti per daug.
„Antras principinis klausimas – geostrateginis: ar mes tuos tankus perkame todėl, kad vokiečiai paskelbė kuriantys „Leopard“ tankų koaliciją? Ir supuolėme kartu su italais, su norvegais ir panašiai? Ką tai reiškia? Ar tai reiškia, kad vokiečiai per tokį veiksmą eina į konkrečią realizaciją Europos strateginės autonomijos, tai yra – atskirumą nuo JAV? Ir masė visų kitų klausimų“, – kalbėjo jis.
Anot R. Lopatos, vokiečiai net ir būdami Lietuvoje, nešaudys į rusus, jei amerikiečiai nepasakys, kad reikia.
NSGK nario įsitikinimu, tankų pirkimo klausimus turi spręsti politikai, o ekspertai – tik patarti. Tačiau bėda tame, kad Lietuvoje – vos keli tankų ekspertai, todėl jis kreipėsi į kolegas užsienyje dėl ekspertinės pagalbos.
A. Pikžirnis teigė, kad šiuo atveju būtina pateikti motyvus, kodėl vieni ar kiti sprendimai yra priimami.
„Žiūrint, kas dabar vysta su KAM pastaruosius trejus metus, matosi tam tikras gynybos infuencinimo periodas, kuomet stengiamasi iššokti pirmiems, paskelbti žinią, kuri galėtų būti populiari, nebūtinai apsvarsčius visas galimybes ir net nebūtinai išdiskutavus su partneriais“, – kalbėjo demokratų atstovas, pridūręs, kad dėl to natūraliai kyla klausimų dėl sprendimų priėmimo.
Tokios diskusijos – visiškai normalios
Paklaustas, ar diskusijos Lietuvoje dėl to, ar ministras paskleidė slaptą informaciją, nepaveiks mūsų šalies patikimumo partnerių akyse, R. Lopata sakė, kad parteriai supranta, jog gyvenant liberalioje demokratijoje tokios diskusijos yra visiškai normalios.
Pasak jo, normalu ir tai, kad vyksta politinė kova ir išnaudojama proga pateikti savo poziciją.
„Kol kas šioje diskusijoje aš matau tik pozityvą – plačiau žiūrime, plačiau galėsime daryti sprendimus – viskas tvarkoje“, – sakė jis ir pabrėžė, kad reikia pripažinti, kad mūsų teisėje procedūriniai klausimai nėra sutvarkyti.
Jis akcentavo, kad galiausiai sprendimą priims Vyriausybė ir Seimas, balsuodamas už biudžetą.
Nerimą keliančios tendencijos
Laidoje paklaustas kita tema – ar reikia uždaryti sieną su Baltarusija, R. Lopata teigė, kad NSGK šį klausimą jau svarstė ir teikė rekomendacijas.
„Kiek suprantu, bus apsisprendimas iš dviejų iš šešių kirtimo punktų uždarymo“, – kalbėjo jis.
Politikas įsitikinęs, kad to reikia, nes šiuo metu stebime dvi tendencijas: „Vagner“ kovotojų atvykimą ir baltarusių buvimo Lietuvoje skaičiaus augimą.
„Ar čia yra koreliacija, ar nėra, klausimas atviras, manau, kad mūsų institucijos dirba ir stebi, bet vien jau tokios tendencijos kelia nerimą“, – sakė jis.
Pasak R. Lopatos, lenkai elgiasi kiek kitaip – ne tik uždaro sieną, bet ir „barškina ginklais“.
Tuo metu A. Pikžirnis atkreipė dėmesį, kad mūsų kariuomenė „Vagner“ smogikus vadino Ali Baba ir 40 plėšikų, buvo matyti ir šypsnių per viešą NSGK posėdį, sakant, kad šiuo metu Lenkijoje vyksta rinkimai – esą dėl to tokia lenkų reakcija.
Tačiau visuomenei, pasak jo, reikėtų paaiškinti, kas papildomai daroma, nes matant aiškias lenkų žinutes kyla jausmas, jog mes gyvename atostogų režimu. Esą pas mus viskas gerai, o jeigu kas – lenkai susitvarkys.
„Tai nėra solidus požiūris ir reikėtų aiškių žingsnių, kaip yra stiprinama stebėsena, kaip yra mažinamos rizikos. Jeigu mes šią organizaciją pripažįstame teroristine grupuote, žiūrėti ir linguoti galva, kad tai susiję su rinkimais Lenkijoje, atrodo nepilietiška ir tiesiog neatsakinga“, – kalbėjo A. Pikžirnis.
Parlamentaro R. Lopatos nuomone, „Vagner“ suteikia Lietuvai galimybę rimtai apeliuoti į mūsų sąjungininkus, kaip galima greičiau pritraukiant jų fizinį buvimą Lietuvoje, nes grėsmė yra padidėjusi.
Pasak jo, dabar turėtų atsirasti „planas B“, nes situacija jau yra kitokia.
„Koalicijos partneriams, atsakingiems už užsienio politiką, sunkiai kol kas sekasi, nes, deja, Vakarai kol kas ilsisi“, – kalbėjo jis.
