Prezidento rinkimų aktualijos
Delfi užsakymu atlikta apklausa rodo, kad prezidento reitinguose pirmas lieka prezidentas Gitanas Nausėda. Skelbiama, kad rugsėjį už jį balsuotų 23,2 procentų apklaustųjų. Toliau rikiuojasi advokatas Ignas Vėgėlė ir socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, su apie 8,5 procentų palaikymo ir tik už premjerę Ingridą Šimonytę rinkdama kiek daugiau nei 6,5 procentų paramą. Reitingų lentelėje yra ir jau iš kovos iškritęs Arvydas Anušauskas, su beveik 3 procentų palaikymu.
Pasak I. Kalpoko, viena vertus, matomi reitingai – pernelyg nestebina, esą mes visi puikiai žinome, kas yra tų reitingų lyderis ir šioje pozicijoje yra gana sunku tikėtis didelių pokyčių.
„Kol kas jie atrodo įnešantys šiek tiek daugiau intrigos dėl kovos dėl patekimo į antrąjį turą, bet irgi, ko gero, daugiau ar mažiau buvo aišku, kad tai, potencialiai, yra trijų žirgų lenktynės. Šimonytės likimas būti vienintele konservatorių kandidate, tikėtina, kad pridės jai dar keletą procentų balsų. Vis dėlto, šiuo metu jos prezidentinis reitingas atsilieka nuo partijos reitingo, tai galima tikėtis, kad maždaug apie 10 procentų, kuriuos dabar renka konservatoriai, turėtų būti ir pačios Šimonytės populiarumas. Šiaip, aišku, reikia turėti omenyje, kad iš to trejeto kol kas dar du žmonės, tai yra Vėgėlė ir Blinkevičiūtė, nėra oficialiai paskelbę dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose ir pažiūrėsime, galbūt iš tų trijų žirgų lenktynių liks tik vienas arba du“, – teigė VDU docentas.
Įdomu ir tai, kam atiteks A. Anušausko turėtas palaikymas. I. Kalpoko manymu, didžioji dalis palaikytojų tikrai gali nueiti pas I. Šimonytę.
„Vis dėlto, tas konservatorių partijos elektoratas yra gana specifinis ir tiesiog jų tam tikri vertybiniai ar pasaulėžiūriniai dalykai – paprastai yra aukščiau konkrečių asmenybių. Turint omenyje tą mentalitetą partijos palaikytojų, kad jie yra tarsi tokie pagrindiniai gelbėtojai Lietuvos nuo įvairiausių grėsmių, manau, kad tikrai jie nenueis pas tuos, nuo kurių patys galvoja, kad reikia Lietuvą gelbėti“, – tikino jis.
Pašnekovas taip pat pasidalijo įžvalgomis apie tai, kam galėtų atitekti liberalesnių pažiūrų rinkėjų balsai.
„Greičiausiai, turėsime Čmilytę-Nielsen, galbūt kažką turėsime iš Laisvės partijos, bet, bet kuriuo atveju, nemanau, kad tai bus tos kandidatūros, kurios realistiškai varžysis dėl antro turo. Realiau, ko gero, kad tai bus kaip ankstyvas Seimo rinkimų kampanijos startas“, – teigė I. Kalpokas.
Įtampa koalicijoje
Portalas Delfi anksčiau dalijosi nutekintu Laisvės partijos planu, kaip sutelkti paramą civilinės sąjungos įstatymui. Jame buvo rašoma, kad, jei įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, Laisvės partija gali būti priversta blokuoti visus Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų partijos teikiamus kandidatus į Europos komisaro pozicijas, tarp kurių, galimai, Gabrieliaus Landsbergio ar I. Šimonytės kandidatūros. Žinių radijo laidoje I. Kalpokas paaiškino, kaip reikėtų vertinti tokį planą.
„Kadangi partnerystės klausimas Laisvės partijai tampa „gyvenk ar mirk“ klausimu, nes kažką savo tiksliniams rinkėjams vis tiek parodyti reikia, tai nenuostabu, kad galvojama, kaip tą paskutinį šansą priimti šį įstatymą būtų galima išnaudoti, įskaitant ir bandymą šantažuoti koalicijos partijos“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, nevertėtų atmesti ir galimybės, jog tokio plano nutekinimas buvo suplanuotas.
„Dėl paties nutekinimo – aš neatmesčiau galimybės, kad tas planas ir buvo surašytas specialiai tam, kad būtų nutekintas ir, kad būtų galima daryti spaudimą koalicijos partneriams, nes vis tiek – grasinimas yra efektyvus tiek, kiek tu leidi grasinamajam žinoti, kad jam yra grasinama ir čia, man atrodo, galėjo būti ir toks paspaudimas koalicijos partnerių, o kitas variantas – kaip signalizavimas partijos rinkėjams, kad jie yra nusiteikę labai rimtai“, – aiškino VDU docentas.
Tiesa, anot jo, abipusė kritika tarp koalicijos partnerių – absoliučiai natūralus dalykas.
„Mažesnieji koalicijos partneriai, bet kuriuo atveju, turi parodyti, kad jie nėra konservatoriai ir, kad jie skiriasi nuo konservatorių ir, kad, jeigu žmonės palaiko valdančiuosius, tai yra prasmė balsuoti už juos, o ne už konservatorius“, – teigė I. Kalpokas.
Arši vidinė politinė konkurencija
Nemažai dėmesio sulaukia ir besitęsianti istorija dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūno. Išsiskiriantys požiūriai tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos sustabdė ambasadoriaus funkcijas. Pasak I. Kalpoko, toks konfliktas ir jo kėlimas į viešumą daro žalą Lietuvos užsienio politikai, Lietuvos diplomatijai ir šalies interesų atstovavimui Jungtinėje Karalystėje.
„Kam tai yra naudinga? Aš neatsimesčiau galimybės, kad tiek prezidentui, tiek Užsienio reikalų ministrui tai yra naudinga, kadangi tas jų tarpusavio konfliktas ir nuolatinė priešprieša – ji tęsiasi nuo pat kadencijos pradžios ir abu, iš dalies, tą savo politinę tapatybę ir bando formuoti per priešpriešą. Prezidentas dabar su Vėgėle lenktyniauja, kuris yra didesnis antikonservatorius, na, o Gabrielius Landsbergis ir jo Konservatorių partija save pozicionuoja kaip pagrindinę opoziciją prezidentui“, – aiškino jis.
Anot pašnekovo, ši situacija tampa aršios vidinės politinės konkurencijos objektu, o tai, iš esmės, liūdina.
„Tokiu būdu yra prarandama ta valstybės intereso perspektyva“, – teigė I. Kalpokas.
Visą laidą rasite Žinių radijo portale:
