Delfi jau anksčiau rašė apie tai, kad Seime balsuojant dėl bankų solidarumo mokesčio nuomonės koalicijoje išsiskyrė. Pateikinėjant projektą, į vieną gretą stojo konservatoriai ir opozicija, o koalicijos partneriai – liberalios jėgos – liko priešpriešoje.
Tas pats nutiko ir svarstymo stadijos metu. Už bankų solidarumo mokesčio įvedimą balsavo 85 tautos atstovai – visi posėdyje dalyvavę konservatoriai, opozicionieriai ir keli liberalių frakcijų atstovai, prieš buvo 8, o 8 balsuodami susilaikė – Laisvės frakcijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai.
Laisviečio M. Matijošaičio nuomone, balsavusieji už (lentelėje žymima žaliai) pataikauja populiariajai nuomonei, paremtai tik emocijomis.
Jo vertinimu, iniciatyva dėl bankų solidarumo mokesčio, kurią į Seimą, su Vyriausybės pritarimu, atnešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, yra „tiesiog š gražiame įpakavime“.
„Noriu Jums pasiūlyti itin paprastą populizmo žemėlapį Seime. Deja, bet žali rutuliukai turi štai tokį polinkį. Kitaip tariant, nuo šios dienos prasideda raganų medžioklė dabar ir ateityje sėkmę patirsiantiems, atskiriems verslo sektoriams.
EBPO išvados dzin, ilgesnė laiko perspektyva dėl bankų stabilumo dzin, nestabdomas palūkanų augimas (pvz. būsto) paskolas pasiėmusioms (pvz. jaunoms šeimoms) dzin.
Panašu, kad daug svarbiau papataikauti populiariajai nuomonei, paremtai tik emocijomis ir šauti su iniciatyva, kuri yra tiesiog š gražiame įpakavime“, – ketvirtadienį feisbuke po balsavimo Seime komentavo M. Matijošaitis.
Opozicionierius demokratas Domas Griškevičius sureagavo į kolegos Seime žodžius ir koalicijos partneriams žeriamą kritiką.
„Nori pasakyti, kad Jūsų didieji koalicijos partneriai yra populistai? Kaip tokiu atveju vertinate galimybę toliau dirbti su populistais?“ – klausė jis.
M.Matijošaitis atšovė: „Pro sukąstus dantis.“
Seime laukia priėmimas
Seime svarstomu įstatymo projektu siūloma nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, kurį mokėtų visos Lietuvoje įsteigtos kredito įstaigos ir filialai (iš dalies netikėtų grynųjų palūkanų pajamų), apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką, rašo ELTA.
Taip pat nustatyti, kad įstatymas būtų taikomas laikinai, tai yra laikinasis solidarumo įnašas būtų mokamas tik už 2023 metų dalį ir 2024 metais gautas grynąsias palūkanų pajamas.
Iš laikinojo solidarumo įnašo surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Planuojama kad laikinąjį solidarumo įnašą administruos, jo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolę vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija.
Tikimasi, kad įgyvendinus įstatymo projektą 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Įstatymo projekto šalininkų nuomone, solidarumo mokestį dera įvesti reaguojant į tai, kad bankų pelnas neplanuotai išaugo Europos Centriniam Bankui didinant bazines palūkanų normas.
Oponentai sako, kad tai būtų blogas precedentas – esą ateityje galėtų būti apmokestinti kiti pelningi sektoriai, be to, manoma, kad toks mokestis blogintų Lietuvos investicinę aplinką.
Seime dėl bankų solidarumo mokesčio dar laukia vienas balsavimas.
