„Šis konfliktas jau kelia reputacinę žalą. Apie jį žino ir Jungtinė Karalystė ir kiti mūsų sąjungininkai. Situacija čia nėra gera. Ją reikėtų vienaip ar kitaip spręsti. Ir ją reikia spręsti teisniu keliu.
Negalima anoniminių skundu pagrindu žmogų nulinčiuoti. Turi būti padaryta viskas, ką reikia padaryti“, – LRT radijui trečiadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Anot jos, neradus sutarimo neapibrėžtumas vienoje iš svarbiausių Lietuvos ambasadų gali užsitęsti.
„Situacija gali tęstis, jei žiūrėtume pagal įstatymą, net iki 6 mėnesių. Tai yra labai ilgai. Tai būtų labai kontrproduktyvu“, – pridūrė patarėja.
Savo ruožtu URM kanclerė I. Černiuk nesutinka su Prezidentūros pastabomis. Pasak jos, gaila, kad viešai aptarinėjamoje istorijoje ambasadorių ginanti pusė mažai kalba apie ambasados ir ministerijos darbuotojų savijautą. Be to, jos teigimu, niekuo nėra pagrįsti įtarimai ministerijai, esą ši yra užsimojusi „nulinčiuoti“ E. Bajarūną.
„Konfliktas ir pati istorija prasidėjo ne rugsėjo mėnesį. Bendrauta su ambasadoriumi asmeniškai. Asmeniškai su juo bendravau, signalų buvo. Mes tikrai siekėme išspręsti šią situaciją, ambasadoriui padedant tvarkytis su vadovavimo stiliumi“, – LRT radijui kalbėjo URM kanclerė.
Anot jos, nėra pagrindo teigti, kad URM atliktas tyrimas dėl E. Bajarūno yra netinkamas. Pasak kanclerės, Prezidentūros kvestionuojama procedūra atlikta vadovaujantis galiojančiomis vidaus taisyklėmis.
„Man apmaudu, kad retas kolega ar prelegentas susipažino su mūsų lygių galimybių ir smurto prevencijos tvarka. Ten yra procesas aprašytas.
Procesas apie tai ir kalba, kad žmonės turi būti išklausyti, užtikrinta apsauga, net pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą gali būti užtikrinta apsauga besiskundžiantiems žmonėms. Tyrimas buvo atliktas pagal tą procedūrą, kuri yra įteisinta, įtvirtinta. Žmonės buvo išklausyti, su išvadomis buvo supažindinti visi suinteresuoti subjektai“, – kalbėjo ji.
I. Černiuk teigimu, nėra pagrindo įtarti, kad URM vadovybė siekė klausimą politizuoti, tikslingai nutekinant dėl E. Bajarūno atliktą tyrimą.
„Tai bandymas nukreipti dėmesį, kad ministerija nutekino informaciją... Mes išsiuntėme tą išvadą ir Prezidentūrai, ir Vyriausybei, ir URK pirmininkui“, – sakė URM kanclerė.
Dėl E. Bajarūno ateities ragina apsispręsti tik po tarnybinio tyrimo
Visgi prezidento patarėjos A. Skaisgirytės teigimu, norint priimti sprendimą dėl A. Bajarūno likimo ambasadoje, būtina atlikti tarnybinį tyrimą. Ši veiksmą Prezidentūra pasiūlė Vyriausybei atlikti gavusi E. Bajarūno laišką.
„Prezidentas Nausėda ne kartą yra pasakęs, kad Bajarūno atvejis turi būti ištirtas. Gyvename teisinėje valstybėje ir tarnybinis tyrimas turi būti kaip minimum prieš darant kitus sprendimus. Tarnybinio tyrimo iki šiol nebuvo. Taip, Generalinės inspekcijos raštas yra, tačiau šis raštas remiasi neįvardintais žmonėmis, šaltiniais. Šis tarnybinis raštas iš karto buvo nutekintas spaudai. Tai garbės tyrimui nedaro“, – LRT radijui kalbėjo Skaisgirytė.
„Reikia konstatuoti, kad tarnybinis tyrimas nebuvo atliktas. Reikia jį atlikti, reikia, kad būtų aišku kas ir kodėl įvyko. Tada galėtų ir prezidentas, ir ministras svarstyti kokių žingsnių toliau imtis dėl Bajarūno ateities“, – teigė patarėja.
ELTA pirmadienį skelbė, kad sulaukusi ambasadoriaus E. Bajarūno laiško, Prezidentūra kreipėsi į Vyriausybę su prašymu atlikti nepriklausomą tarnybinį patikrinimą, ar prieš diplomatą nėra vykdomas psichologinis smurtas. Keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai. Eltos žiniomis, ambasadorius kreipimesi taip pat prašo išsiaiškinti, kokiu būdu nevieša informacija apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą buvo nutekinta žiniasklaidai.
Praėjus kelioms valandoms po šios informacijos paviešinimo, Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė įsakymą, kuriuo laikinai nuo spalio 19 d. sustabdo ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus atstovybės darbas.
Primename, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, Užsienio reikalų ministerija (URM) sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Portalo paviešintose URM inspektorių ataskaitos detalėse kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.
Visgi šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad kaltinimų mobingu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi sulaukęs Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas yra tiesiog reiklus vadovas. Todėl, pasak prezidento, tam tikros ambasadoje kilusios įtampos ir nesutarimai – natūralūs.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis stebėjosi prezidento užimta pozicija dėl mobingu kaltinamo ambasadoriaus. Pasak ministro, keista, kad G. Nausėda suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų.
Ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
URK pirmininkas palaiko sprendimą atšaukti E. Bajarūną konsultacijoms: ambasados darbas dėl to tik pagerės
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia gerbiantis ir suprantantis užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sprendimą atšaukti konsultacijoms mobingu kaltinamą ambasadorių Eitvydą Bajarūną.
Politikas įsitikinęs, kad dėl šio ministro sprendimo ambasados Londone darbas ne tik kad nenukentės, bet net ir pagerės.
„Man užteko to, ką aš pamačiau uždarame komiteto posėdyje. Supratau, kad žmonės, kurie jaučiasi nenusipelnę įvairių nederamų veiksmų prieš juos, tiesiog jaunos kartos žmonės, kurie įpratę, kad į juos būtų žvelgiama su pagarba, jie negali toliau dirbti tokioje atmosferoje“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.
„Tai aš gerbiu ministrą, kad jis priėmė sprendimą, nes, manau, kad visi tame URK uždarame posėdyje supratome, kad situacija tęstis nebegali“, – pridūrė jis.
Pasak Ž. Pavilionio, ministras turėjo du pasirinkimus: arba atšaukti E. Bajarūną konsultacijoms, arba atsisveikinti su dešimtimis ambasados darbuotojų.
„Aš gerbiu ir suprantu šį pasirinkimą. Tai yra ministro kompetencija, jis yra jo vadovas, tiesiogiai atsakingas ne tik už E. Bajarūno, bet ir už visos sistemos ateitį“, – pabrėžė jis.
Politikas įsitikinęs, kad po E. Bajarūno atšaukimo Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje darbas taps tik sklandesnis.
„Manau, kad po šio sprendimo ambasados Londone darbas tik pagerės“, – akcentavo Ž. Pavilionis.
„Kaip tik konflikto šaknys ar priežastys yra panaikinamos. Juk kartais užtenka net ir konflikto ir su vienu žmogumi, kad tas darbas labai rimtai sutriktų, nes mūsų ambasados yra labai mažos“, – pažymėjo parlamentaras.
Landsbergis atmeta šalies vadovo kritiką dėl E. Bajarūno atšaukimo: siūlo prezidentui klausimą spręsti konstruktyviai
Prezidento Gitano Nausėdos kritikos dėl sprendimo atšaukti ambasadorių Eitvydą Bajarūną sulaukęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šalies vadovas nesinaudoja galimybe klausimą dėl diplomato vadovavimo vertinimo spręsti konstruktyviai.
„Nesiimsiu komentuoti prezidento pasakymų. Yra būdas prezidentui konstruktyviai sudalyvauti šito klausimo sprendime. Prezidentas kol kas nesirenka šito būdo“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį teigė G. Landsbergis.
„Mano pareiga užtikrinti, kad darbas ambasadoje, kuris šiaip yra sustojęs, (…) būtų atnaujintas maksimaliai greitai ir kad žmonės jaustųsi saugūs“, – pridūrė G. Landsbergis.
Ministras taip pat atmeta prezidento G. Nausėdos kritiką, esą vietoje E. Bajarūno atšaukimo konsultacijoms buvo galima atlikti nuodugnų tarnybinį patikrinimą ambasadoje Londone.
„Patikrinimas yra atliktas. (…) Yra instrukcijos, inspektorius atlieka tyrimą ir pateikia išvadą. Tai ar turėčiau dabar, kaip įstaigos vadovas, nepasitikėti atliktu tyrimu, (pateikusiais skundus – ELTA) žmonėmis, kurie yra iš 3 institucijų? Kurios institucijos žmonėmis turėčiau nepasitikėti?“ – retoriškai klausė G. Landsbergis.
URM darbuotojai norėtų susitikti su prezidentu: ministerijos kanclerė ragina išgirsti mobingą patyrusius žmones
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Darbo taryba ir Darbuotojų profesinė sąjunga svarstė galimybę kreiptis į Prezidentūrą dėl susitikimo su šalies vadovu, teigia ministerijos kanclerė Inga Černiuk. Pasak jos, susitikimo lūkestį ministerijos darbuotojų atstovai iškėlė pirmadienį, prieš ministrui Gabrieliui Landsbergiui priimant sprendimą dėl laikino ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno funkcijų sustabdymo.
„Pirmadienį, prieš ministrui priimant sprendimą dėl atšaukimo, tikrai sėdėjome už vieno stalo ir konsultavomės su darbo tarybos, profesinių sąjungos atstovais. Jie patys sakė: ką mes dar galime padaryti šioje situacijoje. Gal mes galime susitikti su prezidentu, su Prezidentūra. Gal mus galėtų išgirsti“, – LRT radijui sakė I. Černiuk, komentuodama įtampą tarp institucijų sukėlusį klausimą, dėl E. Bajarūnui mestų kaltinimų mobingu.
URM kanclerė pažymėjo, kad darbuotojų skundus ir nuomones išgirsti yra tiesiog privalu. Kitu atveju, tęsė ji, dėl neatsakingų ir netinkamų vadovų darbo priemonių gali nukentėti darbuotojų savijauta. Nereikėtų atmesti, pažymėjo kanclerė, ir dėl to iškilusios savižudybių rizikos.
„Išgirskime (darbuotojus – ELTA) iki to momento, kada atsitinka tokie dalykai, kurie vyksta medicinos sektoriuje, kai dėl mobingo žmonės nusižudo. Ar tada mes jau atkreiptume dėmesį į žmones“, – retoriškai klausė kanclerė.
Klausimo, kodėl prezidentas kilus ginčui susitiko su E. Bajarūnu, tačiau į Prezidentūrą nepakvietė ambasadoriui priekaištų turinčių URM darbuotojų, LRT radijo laidos metu susilaukė ir šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Atsakydama į jau anksčiau panašiai G. Landsbergio keltą klausimą patarėja akcentavo, kad G. Nausėda išklausė abi nesutariančias puses. Tai padaryta, aiškino A. Skaisgirytė, susitikus su ambasadoriumi ir užsienio reikalų ministru.
„Prezidentas susitiko ir su ambasadoriumi, ir su ministru (...) Prezidentas išgirdo ir ministro, ir ambasadoriaus žodį“, – sakė patarėja.
A.Skaisgirytės teigimu, norint priimti sprendimą dėl E. Bajarūno likimo ambasadoje, būtina atlikti tarnybinį tyrimą. Ši veiksmą Prezidentūra pasiūlė Vyriausybei atlikti gavusi E. Bajarūno laišką. Savo ruožtu URM kanclerė pabrėžia, kad priimdama sprendimą dėl E. Bajarūno Užsienio reikalų ministerija veikė pagal nustatytas procedūras.
ELTA pirmadienį skelbė, kad sulaukusi ambasadoriaus E. Bajarūno laiško, Prezidentūra kreipėsi į Vyriausybę su prašymu atlikti nepriklausomą tarnybinį patikrinimą, ar prieš diplomatą nėra vykdomas psichologinis smurtas. Keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai. Eltos žiniomis, ambasadorius kreipimesi taip pat prašo išsiaiškinti, kokiu būdu nevieša informacija apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą buvo nutekinta žiniasklaidai.
Praėjus kelioms valandoms po šios informacijos paviešinimo, Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė įsakymą, kuriuo laikinai nuo spalio 19 d. sustabdo ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus atstovybės darbas.
Primename, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, Užsienio reikalų ministerija (URM) sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Portalo paviešintose URM inspektorių ataskaitos detalėse kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.
Visgi šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad kaltinimų mobingu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi sulaukęs Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas yra tiesiog reiklus vadovas. Todėl, pasak prezidento, tam tikros ambasadoje kilusios įtampos ir nesutarimai – natūralūs.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis stebėjosi prezidento užimta pozicija dėl mobingu kaltinamo ambasadoriaus. Pasak ministro, keista, kad G. Nausėda suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų.
Ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
