Kibernetinės atakos ir pamokos Lietuvai
Regioninio kibernetinės gynybos centro direktorė Inga Žukauskienė diskusijoje prisiminė, jog 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos pradėta plataus masto invaziją į Ukrainą buvo palydėta ir kibernetinėmis atakomis.
Pasak I. Žukauskienės, jos buvo rengtos 2022 metų sausio mėnesį ir prieš pat vasario 24 dieną.
„Tarkime, apie vasario 22 dieną taip pat buvo pasirenkami atskiri sektoriai ir vykdomos atakos“, – kalbėjo I. Žukauskienė.
Ji teigė, jog centro komanda atrado sąsają tarp kibernetinių ir kinetinių operacijų. Kibernetinės, pasak regioninio kibernetinės gynybos centro direktorės, vyksta prieš kinetines.
Diskusijos dalyvė I. Žukauskienė kalbėjo, jog įvertinus Ukrainos išmoktas pamokas, išanalizavus penkias esmines sritis ir atakas prieš jas, jau galima parengti neblogą planą ateičiai.
„Pamokų yra daugiau nei dvi. <...> Lietuvoje pradėjome jau darbą, pasimokydami iš kitų įgyvendinimo. Tai, kad ir toks dalykas kaip informacijos dalijimasis tarp visų kibernetinio saugumo subjektų, tiek tarp valstybės, tiek ir tarp privataus sektoriaus. Nes kokia buvo Ukrainos pamoka, kad nebuvo geros ir greitos komunikacijas, apsikeitimo informacija, kai buvo galima užkardyti tam tikras atakas. <...>
Nes jeigu įvyko ataka vienoje šalyje, yra tikimybė, jog ji gali įvykti ir kitoje. Tad informacijos dalijimasis tą gali užkardyti“, – įžvalgomis VU TSPMI surengtoje diskusijoje dalijosi I. Žukauskienė.
Ji taip pat pabrėžė glaudų bendradarbiavimą tarp visuomenės ir viešojo sektoriaus. Bei priminė, jog Ukrainoje Rusijos invazijos pradžioje buvo mažai kibernetinio saugumo specialistų, o tai neleido greitai reaguoti ir spręsti iškylančias problemas.
„Čia galime pasidžiaugti mūsų labai geru bendradarbiavimu su savanoriais, Šaulių sąjunga. Turime žmones, kurie dieną dirba privačiose kompanijose, o laisvalaikiu besitreniruojančius. Ukrainos išmoktos pamokos sako, kad reikia turėti papildomus pajėgumus. Taip pat investuojame į mokymą, visuomenės švietimą.
Nes gali turėti kiečiausias sistemas, apsaugas, bet jeigu žmogus paspaus nuorodą ir taip tapsime pažeidžiamus, tai technologijos neapsaugos“, – iš Ukrainos išmoktas pamokas diskusijoje vardijo Regioninio kibernetinės gynybos centro direktorė I. Žukauskienė.
Pasak jos, kibernetinės atakos prieš Ukrainą dažnai buvo skirtos parodyti, kad valstybė negeba susitvarkyti, užtikrinti viešųjų paslaugų, paskleisti paniką.
Žurnalistas Aleksandras Matonis taip pat diskusijoje pabrėžė kibernetinės saugos svarbą ir pateikė pavyzdžių iš Ukrainos.
„Žiūrint į šiuos dvejus metus, kaip mes matėme laikinų energetinės infrastruktūros nutraukimų, ištisinių bombardavimų tam tikrų gyvenamųjų vietų, objektų. Jie visi sunkūs buvo, ukrainiečiai juos visus įveikė. Bet vienas sunkiausių momentų buvo tada, kai pirmųjų karo metų pabaigoje, buvo atakuotas vienas stambiausių Ukrainos bankų.
Ir ilgesniam laikui buvo deaktyvuota galimybė atsiskaityti kortelėmis, sutrikusios bankinės operacijos būtent kibernetinės atakos metu. Tai sukėlė vieną sunkiausią pasekmių kariaujančiais ir besiginančiai šaliai. Tad kibernetika, atsparumas tiek viešojo, tiek ir privataus sektoriaus yra nepaprastai svarbus“, – diskusijoje kalbėjo žurnalistas A. Matonis.
Pasiduodame ir nematome bendro paveikslo
Žurnalistas A. Matonis taip pat diskusijoje konstatavo, jog Lietuva, įsiveldama į nesibaigiančias vienadienes diskusijas dėl konkrečių karybos elementų, nemato didesnio paveikslo ir per lėtai įsisavina Ukrainos išmoktas pamokas.
VU TSPMI dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius diskusijoje taip pat kalbėjo, jog Lietuva, stebėdama kūrybiškai ukrainiečių transliuojama informaciją, dėmesį skiria būtent jų pasiūlytiems elementams. O tai yra nelogiška.
„Tas per padidinamąjį stiklą matoma socialinėse medijose, tą mato ir politikai. Ir politikai ant to ir joja. Manau, kad yra klaida, jog įsivaizduojame, jog karo sąlygomis pademonstruotas kūrybiškumas ir neįtikėtini sprendimai jie turėtų tikti mūsų dabartinei gynybos politikai“, – įžvalgomis dalijosi N. Maliukevičius.
Paklaustas, ar visuomenės atsparumas, VU TSPMI dėstytojas dr. N. Maliukevičius kalbėjo, jog visuomenė jau įsivaizduoja, ko galima tikėtis.
„Kokios buvo mūsų klaidos, tų klaidų iki dabar yra. Bet ta patirtis yra karinio pasienio su tokiu kaimynu. Manau, kad ir mūsų žiniasklaida, atrodo, yra pakankamai efektyvus filtras nuo melagienų. <...> Bet kitas dalykas, kad mūsų pačių vidinės politinės kovos tampa tam tikru iššūkiu ir kartais pats iniciatorius nėra išorinis veikėjas. Čia jau kiti dalykai ir iššūkiai“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Visuomenės nerimas, pasak diskusijos dalyvio N. Maliukevičiaus svarstymų, turėtų mažėti su kiekvienomis pratybomis.
„Tada ir atsiras tam tikri reagavimo šablonai, ne tik tarp institucijų, bet ir pilietiniai, visuomenei suprantami“, – svarstė VU TSPMI dėstytojas.
„Net nepastebime, kad fronto linija pasislinko“
Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis, vertindamas situaciją pačioje Ukrainoje, taip pat kalbėjo apie trumpalaikį informacijos vertinimą.
„Jeigu esi kariuomenės atstovas, tu net negali kalbėti apie kažkokį gynybinį karą. Kiekvieną kartą tai sakau, kai kviečia apie Ukrainą pakalbėti, kad kai per ilgai gini, nėra jos nuolatinės. Bet kuri gynyba baigiasi puolimu, jeigu nori apsiginti. Tą mes matome dabar ir Ukrainoje.
Kad ir kiek besigintum, dėl tos visos gynybos pasekmės, jau krito septintas miestas – lėtai, po truputį. <...> Kiekvieną dieną mes juokiamės iš orkų, bet jie graužiasi po truputį ir jiems viskas gerai, jie graužiasi, po 100 metrų. Ir po ilgesnio laiko net nepastebime, kad fronto linija pasislinko“, – įžvalgomis diskusijoje dalijosi atsargos pulkininkas G. Ažubalis.
