Kodėl mažėja jaunimo įsitraukimas į pilietines ir savanoriškas veiklas?
Pasak Jono Laniausko, Jaunimo reikalų agentūros direktoriaus, jauni žmonės žino, kaip savanoriauti, bet dėl įvairių priežasčių, kurios susijusios su buitimi, asmeniniu ar šeimyniniu gyvenimu, šiomis galimybėmis nesinaudoja arba tampa aktyvesni tik tada, kada reikia. Pavyzdžiui, per Ukrainos ar COVID-19 krizes.
„Šiuo metu jauni žmonės žino, ko nori, ir dažniausiai siekia tam tikros tiesioginės ekonominės naudos. Galima kalbėti ir apie jaunimo aktyvaus įsitraukimo formas. Deja, bet dalis iš jų neatliepia jaunų žmonių poreikių. Dešimtmetį kalbėjome apie organizuotą jaunimą, jaunimo organizacijas, savivaldybių jaunimo reikalų tarybas, o šių dienų kontekste šios priemonės tampa vis mažiau efektyvios“, – sako J. Laniauskas.
Jam pritaria ir Domantas Katelė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas. Jo teigimu, viena iš problemų – pasenę jaunimo įtraukimo formatai.
„Keičiantis kartoms jaunimo nevyriausybinės organizacijos privalo keistis kartu. Tačiau neretai nespėjame prisitaikyti prie naujos kartos poreikių ir vizijos. Neigiamą poveikį jaunimo aktyvumui padarė ir COVID-19 pandemija, kuri privertė visą pasaulį sustoti, taip pat sustojo ir jauni žmonės. Veiklos persikėlė į nuotolį, o iš to sugrįžti yra pakankamai sudėtinga, nes tie modeliai naudojami ir dabar“, – sako D. Katelė.
Pasak eksperto, prie nedidelio jaunimo aktyvumo prisideda ir tai, kad mokyklose nėra supažindinama su demokratiniais procesais, būtinybe dalyvauti rinkimuose, įsitraukti į jaunimo nevyriausybines organizacijas.
„Būtina atsigręžti į ugdymo procesą ir įgyvendinti veiksmingus pokyčius, kurie galėtų kardinaliai keisti situaciją ir edukuoti jaunimą. Pavyzdžiui, jaunimas galėtų analizuoti politinių partijų rinkimines programas, jų vertę asmeniniu ir visuomenės požiūriu, ir taip pamažu domėtis politika“, – teigia LiJOT prezidentas.
Ribotos savanoriškos veiklos pasirinkimo galimybės?
Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, į jaunimo savanoriškos tarnybos veiklą Vilniuje šiuo metu įsitraukę 65 savanoriai, Kaune – 87, Kėdainiuose – 22, Alytuje – 34, Plungėje – 6. „Žinoma, didžiuosiuose miestuose veiklų pasiūla yra didesnė, todėl įsitraukę daugiau žmonių. Pasak J. Laniausko, pagrindine problema išlieka savanoriškų veiklų įvairovės trūkumas, todėl jaunimo pasirinkimo galimybės yra nepakankamos.
D. Katelė pastebi dabartinę tendenciją, kad jauni žmonės kur kas mieliau jungiasi prie neformalių jaunimo grupių, kurios skirtos išspręsti vieną ar kelias konkrečias problemas. Tokios jaunų žmonių grupėms nėra būdinga griežta struktūra, daugiau taikoma horizontali hierarchija, kuri yra patraukli Z kartos atstovams.
Pilietinę poziciją reiškia įvairiomis formomis
Specialistų atliktas Pilietinės galios indeksas nurodo, kad jauni žmonės dažnai reiškia savo pilietinę poziciją pasitelkdami protestų formą, aukodami. Rečiau renkasi daugiau įpareigojančią veiklą jaunimo nevyriausybinių organizacijų sektoriuje. Per pastaruosius metus apie 15 proc. jaunų žmonių bent kartą dalyvavo proteste, tačiau įsitraukimas į organizacijų veiklą siekia vos kelis procentus.
Pasak D. Katelės, jaunimo įsitraukimas į demokratinius procesus labai priklauso nuo skirtingų kintamųjų.
„Pavyzdžiui, 2019 m. vykusiuose prezidento rinkimuose fiksavome aukščiausią jaunų žmonių aktyvumą, kuris tądien viršijo 45 proc. Tam įtakos turėjo keli veiksniai – Lietuvos visuomenei prezidento institucija turi ypatingą svarbą, kandidatavo ir jaunų žmonių mėgstama dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose stebime mažesnį jaunų žmonių aktyvumą, kuris nesiekia 35 proc. Vykstant Seimo rinkimams jaunų žmonių dalyvavimas juose daugmaž liudija pastarųjų dvejų vidurkį ir siekia maždaug 40 proc.“, – jaunimo aktyvumą pateikia LiJOT prezidentas.
Estijos situacija panaši kaip Lietuvoje, tačiau pastebima įdomi tendencija – paskutiniuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose 16-mečiai ir 17-mečiai balsavo aktyviau (40 proc.) už 18–24 m. amžiaus grupę (33 proc.) ir taip pat aktyviai kaip 24–34 metų žmonės.
„Estija prieš bene dešimtmetį įtvirtino galimybę dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose asmenims nuo 16 metų. Akivaizdu, kad šis sprendimas ne tik pasiteisino, bet ir gerokai viršijo lūkesčius. Jaunimo aktyvumas Latvijoje nėra didelis – tik kas antras jaunas žmogus reguliariai (bent kartą per mėnesį) dalyvauja socialinėje ar bendruomeninėje veikloje“, – sako D. Katelė.
Jaunimo aktyvumas skatinamas mažesniuose miestuose
Paskatinti jaunų žmonių kritinį mąstymą ir aktyvesnį dalyvavimą pilietinėse veiklose siekia ir Atviros Lietuvos fondas (ALF). „Jaunų žmonių aktyvus įsitraukimas į pilietines veiklas, tiesiog elementarus domėjimasis politika – yra esminė sąlyga išsaugoti atvirą ir demokratinę valstybę. Todėl mes privalome atsigręžti į jaunus žmones, nepaisant to arba būtent dėl to, kad praktiškai visi tyrimai ir apklausos rodo didėjantį jaunimo abejingumą politiniams klausimams bei vangų įsitraukimą į pilietines veiklas“, – teigia Sandra Adomavičiūtė, Atviros Lietuvos fondo direktorė.
ALF komanda, atsižvelgdama į sumažėjusį jaunimo aktyvumą rodančių tyrimų išvadas ir rekomendacijas, Alytaus mieste, Kėdainių rajone ir Plungės rajone įgyvendina projektą „Sugrįžimai“. Į Vilnių ir Kauną iškeliavęs jaunimas sugrąžina duoklę gimtiesiems miestams ir pasitelkiant ekspertų ir specialistų pagalbą, kartu su konkrečių miestų jaunais žmonėmis gilinasi į jiems kylančias problemas, suteikia jiems praktinių ir teorinių žinių, kurios bus naudingos sprendžiant išgrynintas problemas.
„Siekiame stiprinti jaunų žmonių kritinį mąstymą bei gebėjimą reikšti savo pozicijas viešai, suteikti jiems sąlygas įgyti naujų žinių ir gebėjimų veikti, įnešti daugiau pasitikėjimo bendraujant su savivalda ir sprendžiant vietos problemas“, – teigia Karolina Pralgauskytė, į Kėdainius sugrįžtanti viena iš projekto iniciatorių.
Jau įvykusiose dirbtuvėse dalyvavo daugiau nei 80 jaunuolių iš Alytaus, Plungės ir Kėdainių. Jie nagrinėjo jaunimui kylančias problemas bei kartu ieškojo galimų sprendimo būdų. Buvo kalbama ir apie tai, kad trūksta jaunimui skirtų poilsio erdvių, sudėtinga rasti galimybių užsidirbti, ir apie miestų veidą, išskirtinumo stoką. Vėliau minėtų miestų jaunuoliai sulauks įvairių lektorių ekspertų paskaitų, praktinių užsiėmimų bei kūrybinių dirbtuvių, kuriose galės padirbėti ir patys. Projektą vainikuos aktyviausių jaunuolių išvyka į diskusijų festivalį „Būtent“, kur bus aptarti pasiekti rezultatai.
