„Tai istorinis sprendimas – ir Lietuvai, ir Vokietijai. Jis labai reikšmingai padidins gynybinį potencialą, stiprins NATO atgrasymą ir kolektyvinę gynybą“, – pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Anušauskas.
„Šiandienos vizitas nėra eilinis vizitas užsienyje. Šiandien prasideda itin svarbus etapas (...) ir turiu pasakyti – iš pastarųjų mėnesių patirties, tai naujas etapas mūsų šalių draugystei“, – kalbėjo B. Pistorius.
Kitų metų pabaigoje – suformuotas perdislokavimo elementas
Šiuo metu šalyje jau yra dislokuotas vokiečių brigados vadovavimo elementas. Pasak A. Anušausko, kitų metų pavasarį į šalį atvyks pradinė brigados komanda, o iki 2024 m. pabaigos bus suformuotas perdislokavimo elementas.
„Pradinis Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą etapas jau yra prasidėjęs. Jau kitų metų pavasarį į šalį atvyks pradinė komanda ir iki metų pabaigos ji išaugs iki brigados perdislokavimo elemento, įsikursiančio Vilniuje“, – aiškino A. Anušauskas.
„2025-2026 m. vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas. Siektina, kad per šį laikotarpį persikeltų pagrindiniai vienetai“, – kalbėjo jis.
Ministras A. Anušauskas pažymėjo, kad brigados perkėlimo darbai jau vyksta. Jis taip pat priminė, kad didžioji dalis vokiečių karių bus dislokuoti Rūdninkų kariniame poligone bei Rukloje. Be to, tęsė jis, numatoma įkurti ir papildomų objektų, susijusių su logistiniais brigados aspektais.
Tuo metu karių šeimos, akcentavo A. Anušauskas, apsigyvens Kaune ir Vilniuje.
„Pasirūpinsime, kad jiems būtų sudarytos sąlygos gauti švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas gimtąja kalba, o antrosios karių pusės turėtų galimybę įsilieti į darbo rinką“, – patikino jis.
A. Anušauskas taip pat priminė, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą klausimą atidžiai koordinuos praėjusią savaitę sudaryta komisija Vyriausybėje, vadovaujama premjerės Ingridos Šimonytės.
Pilnas operacinis pajėgumas – 2027 m. pabaigoje
Tuo metu 2027 m. pabaigoje Vokietijos brigada turėtų būti pasiekusi pilną operacinį pajėgumą.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Visgi, ilgą laiką Lietuvoje tęsėsi intensyvios diskusijos dėl šio Berlyno pažado. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Vokietiją, kad ši tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada. Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių paskelbtą komunikatą.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada.
Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“.
Visgi, vasaros pradžioje B. Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas pasirengęs visam laikui dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.
Vėliau pranešta, kad šalys ketina pasirašyti dvišalį susitarimą dėl karių perkėlimo veiksmų plano.
Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitikęs su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu aptarė pasirengimą Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, oro gynybos regione stiprinimą bei pabrėžė Vilniaus įsipareigojimą parengti reikiamą infrastruktūrą Berlyno brigados priėmimui.
Pasak šalies vadovo, Lietuvoje pasirengimo darbai vyksta sparčiai ir sklandžiai, yra visuotinis sutarimas investuoti į infrastruktūrą ir ją parengti kuo greičiau.
„Džiugina produktyvus ir efektyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos rengiantis nuolatiniam brigados dislokavimui. Esame dėkingi Vokietijai už lyderystę ir ilgalaikį įsipareigojimą kolektyviniam saugumui“, – teigė prezidentas.
Lietuvos vadovas su gynybos ministru taip pat aptarė NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtintų gynybos planų ir rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo svarbą.
Prezidento teigimu, įgyvendinant Vilniaus sprendimus būtina pažanga dar iki NATO viršūnių susitikimo Vašingtone, ypač įgyvendinant sprendimus dėl oro gynybos stiprinimo Baltijos regione ir visame NATO rytiniame flange.
Prezidentas susitikime taip pat akcentavo būtinybę tęsti nuolatinę karinę paramą Ukrainai, nes greitesnė ir efektyvesnė parama garantuoja greitesnę karo baigtį ir Ukrainos pergalę.
Anušauskas: Rusijos agresyvi užsienio politika išlieka didžiausia grėsme ne tik Lietuvai, bet ir kitoms NATO šalims
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko vertinimu, agresyvi Rusijos užsienio politika ir toliau išlieka didžiausia grėsme ne tik Lietuvai, bet ir kitoms NATO valstybėms. Nepaisant dėl karo Ukrainoje pakitusių Rusijos kariuomenės pajėgumų, grėsmės lygis rytiniame Aljanso flange išlieka pakankamai aukštas, pabrėžia krašto apsaugos ministras.
„Grėsmės Lietuvai, tiesą sakant, visoms NATO valstybėms, nesikeičia. Rusijos agresyvi užsienio politika ir toliau išlieka didžiausia grėsme, ir tą liudija karas Ukrainoje“, – pirmadienį po susitikimo su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu žurnalistams teigė A. Anušauskas.
„Be abejonės, jos galimybės ir pajėgumai pakraščiuose, rytiniame flange yra ženkliai pakitę, tačiau grėsmės lygis, aš manyčiau, vis tiek išlieka pakankamai aukštas“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, vertinant tarptautinę situaciją reikėtų matyti ne tik geresnius, bet ir blogesnius scenarijus.
„Žiūrint į perspektyvą, mes turime matyti ne tik galimai geresnius scenarijus, kaip vystysis tarptautinė situacija, bet ir pačius blogiausius, todėl turime būti pasirengę“, – teigė ministras.
Todėl A. Anušauskas ragina NATO rūpintis ne tik Vokietijos brigados dislokavimu Lietuvoje, bet ir kitais šalyje vykdomais kariniais projektais.
„Aš džiaugiuosi, kad Vokietijos brigada Lietuvoje bus orientuota į pilną pasirengimą vykdyti užduotis, numatytas pagal patvirtintus NATO regioninės gynybos planus“, – sakė jis.
„Iš savo pusės aš dar norėčiau pridėti, kad NATO išties turėtų rūpėti, kaip įgyvendinami ne tik brigados, bet ir bendri oro gynybos projektai, pavyzdžiui, rotacinės oro gynybos projektas. Netgi turėtų rūpėti, kaip šalys, turėdamos oro gynybos pajėgumus, apsirūpina, ar krizių atvejais būtų aprūpintos amunicija, reikalinga turimoms oro gynybos sistemoms“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Rupšys apie Lietuvos ir Vokietijos pasirašytą sutarimą dėl brigados dislokavimo: tai istorinė diena
Lietuvai ir Vokietijai pirmadienį pasirašius sutarimą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pabrėžia, kad tai istorinė diena.
„Mintys labai džiugios. Tikėjau, kad nesustosime pusiaukelėje. Pradžia labai gera – startas duotas intensyvus, pagreitis didelis. Na, o dabar tiek planuotojai, tiek kariai, tiek civiliai dėlios detales“, – žurnalistams po dokumento pasirašymo kalbėjo V. Rupšys.
„Tai tikrai džiugina. Istorinė naujiena. Istorinė diena Lietuvai“, – pridūrė kariuomenės vadas.
Landsbergis: Vokietijos brigada Lietuvoje – prioritetinė Vyriausybės užduotis
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra prioritetinė Vyriausybės užduotis, todėl, pasak jo, bus siekiama sudaryti geriausias sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimoms.
„Nors brigada visų pirma yra investicija į mūsų kolektyvinį NATO saugumą, neabejotina, kad ji taip pat taps katalizatoriumi, kuris suartins mūsų visuomenes. Daugiau vokiečių atras Lietuvą, gilės šalių bendradarbiavimas“, – susitikime su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu pirmadienį sakė G. Landsbergis.
„Vokietijos sprendimas dislokuoti brigadą Lietuvoje yra strateginis NATO atgrasymo užkertant puolimo galimybę elementas. Ir tai vienintelis atgrasymas, kokį supranta Rusijos režimas“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
