aA
Britai savo monarchę vadina karaliene, nors popiežius jos nekarūnavo. Japonai savo imperatorių taip pat vadina imperatoriumi, nors toks titulas jam nėra suteiktas pagal jokias tarptautines normas. Tuo tarpu lietuviai savo monarchus, išskyrus Mindaugą, vadina kunigaikščiais. „Didesnės gėdos aš nesu matęs“, - teigia istorikas Aivaras Lileika, kurio nuomone, toks fenomenas tik atskleidžia, jog lietuviai savęs negerbia ir yra kamuojami Stokholmo sindromo būsenos, kai auka jaučia prielankumą skriaudėjui.
Istorikas: gėda Lietuvai, kuri savo karalius nužemintai vadina kunigaikščiais
© DELFI

„Tai yra tas pats kas pasakyti, jog Antanas Sniečkus buvo Lietuvos prezidentas – Maskvoje patvirtintas ir iš Maskvos prižiūrimas emisaras“, - pridūrė A. Lileika, skaitęs paskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje apie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) sąsajas su Sarmatija, istorine teritorija, aptinkama dar Klaudijaus Ptolemėjaus žemėlapiuose, datuojamuose II a.

Lietuvių protėviai ne baltai ar aisčiai, o sarmatai?

Skaitytoje paskaitoje A. Lileika pabrėžė, jog didžiausią įtaką mūsų valstybingumo raidos sampratai yra padarę tam tikri istoriniai lūžiai, kurie dažniausiai susiję su okupacijomis, valstybės padalijimais ir kitomis panašiomis negandomis. Pasak jo, tai lemia ir faktą, jog savo istorinių ištakų mes neieškome toliau nei mums nurodo galingiausių tuometinių jėgų istoriniai šaltiniai, pavyzdžiui, Kvedlinburgo analai, kuriuose Lietuvos vardas 1009 m. paminimas pirmą kartą.

„Mes visi ieškome baltų, ieškome aisčių, ieškome Lietuvos šaknų ir ties tais 1009 m. visi stovime kaip ties siena ir niekas nieko neberanda“, - kalbėjo istorikas.

Dėl šios priežasties A. Lileika pasakoja ėmęsis ieškoti kitokių istorinių šaltinių, nebūtinai raštinių. Istorikas teigia susidomėjęs kartografija ir ėmęs tyrinėti įvairiausius senuosius žemėlapius, kurie buvo naudojami prekybos tikslais.

„Jeigu tam tikri kartografiniai dokumentai buvo naudojami paskutinius du tūkstantmečius, tai kas galėjo suklysti – ar žmonės, kurie naudojo tuos žemėlapius, ar nūdienos mokslininkai, kurie naudoja tam tikrus terminus, kurie yra labiau politiniai, o ne istoriniai“, - kalbėjo A. Lileika, kalbėdamas apie „baltų“ ir „aisčių“ genčių terminų atsiradimą.

Jo tvirtinimu, terminas „baltai“ vokiečių kalbininkų pradėtas vartoti tik 1847 m., o mūsų krašte jis atsirado tik XX a. pradžioje. Žodis „aisčiai“, anot A. Lileikos, taip pat radosi tik XX a. pradžioje.

„Visi žinome žodį „baltas“. Sniegas baltas, baltiniai balti, žmogus kai numiršta, taip pat pabąla, tai yra baltas. Tas žodis iššoka istorinėje arenoje Adomo Brėmeniečio kalboje kaip lotyniškas žodis beltum – diržas, veržiantis gotų-sarmatų tautas, kaip jis įvardino“ – pasakojo istorikas.

Jo tvirtinimu, iš tiesų lietuvių protėviai yra ne baltai ir ne aisčiai, o sarmatai. Apie europinės Sarmatijos egzistavimą galima sužinoti iš tuometinių žemėlapių, pavyzdžiui K. Ptolemėjaus, kur teritorija prie Baltijos vadinama Sarmatija, Baltijos jūra – Sarmatų vandenynu. Jame taip pat buvo pažymėtos didžiausios upės – Rubonas (Dauguva) ir Chrononas (Nemunas) bei dvi gentys – sudinai (sūduviai) ir galindai. Sarmatija, prasidedanti iškart už Germanijos, pasak A. Lileikos, nurodoma ir Romos imperijos ūkinėje knygoje, datuojamoje 370-405 m., bei kituose žemėlapiuose.

Sarmatų genomas – kaip indų brahmanų

Kalbėdamas apie du tūkstančius metų senumo žemėlapius, naudotus laivybai ir prekybai, A. Lileika sako, jog patyrinėjus tuometinės Europos gyventojų genetiką iš archeologinių kapų, matyti, kad baltai (sarmatai), slavai, Mikėnų graikai, Makedoniečiai pasižymėjo R1a genomu, o italai, keltai, vokiečiai, hetitai ir dalis armėnų (osetinai) – R1b. A. Lileikos teigimu, tai liudija apie šių tautų ar genčių genetinį artimumą, nes R1a ir R1b genomai esą labai artimi.

Maža to, pasak A. Lileikos, Indijoje net 72,2 proc. brahmanų kastos indų turi tokį patį genomą kaip ir mes, tačiau baltai arba sarmatai Europoje asimiliavosi su fino-ugrais, tad kiek daugiau nei ketvirtadalis mūsų genetikos susiję su jais. „Baltai asimiliavo vietinius fino-ugrus ir todėl mūsų yra dar 40 proc. suomių, jeigu taip paprastai pasakyti. Viena dalis yra sarmatai, kita – tiesiog suomiai“, - sakė istorikas.

Jo tvirtinimu, Lietuva kaip Sarmatijos dalis yra įvardijama iki pat XVIII a., be to, jo tvirtinimu, baltais yra tiesiog kitaip pavadinti sarmatai, o sarmatai yra kitaip pavadinti gotai, kurie buvo viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių, apie IV a. išsiskyrusi į ostgotus ir vestgotus.

Anot istoriko, vietovardžių, genčių, tautų bei įvairių reiškinių vadinimas istorijoje visuomet buvo nugalėtojų privilegija, dėl šios priežasties viskas istoriniuose šaltiniuose vadinama taip, kaip to nori nugalėtojai.

„Galutinis smūgis į mūsų žemes buvo suduotas tik po to, kai mūsų žemės buvo visiškai izoliuotos. Venecijiečiai, genujiečiai užima Bizantiją, Bosforo sąsiaurį, dabartinį Krymo pusiasalį, Kryžiuočių ordinas (švč. Mergelės vienuolija lietuviškai) atsikelia prie Dunojaus upės iš pradžių, pastatomos pilys Dauguvos upės žiotyse, po to Vysla užimama, po to Naugardas. Iš esmės mūsų žemės yra apsukamos tos ideologijos, su kuria mes ir kariavome. Iš geopolitinės pusės – mes turime viską įvardinti savais vardais – jei neįvardinsi, neturėsi geopolitikos, turėsi tik politiką“, - svarstė A. Lileika.

Jo teigimu, akivaizdu, kad iš pradžių mums kovoti visiškai nesisekė, mat buvome nepasiruošę nei kariškai, nei ekonomiškai. „Pažiūrėkite – mes netenkame Pamarių, netenkame Prūsijos, aisčių, rytų žemių, Livonijos, Žiemgalos, kuršių žemės – tai yra okupuojama, mums nesiseka kariauti, ne mes nebuvome karinė valstybė“, - pasakojo istorikas.

Sergame Stokholmo sindromu?

Esminis lūžis tame laikmetyje, pasak A. Lileikos, yra 1253-ieji, kai buvo karūnuotas Mindaugas. Tačiau istorikas negailėjo kritikas, kad lietuviai savo monarchų nevadina karaliais, o tik kunigaikščiais, mat jų nekarūnavo popiežius.

„Yra vienas neįtikėtinas savęs negerbimo fenomenas arba Stokholmo sindromo fenomenas, kuris kamuoja mūsų tautą ir mūsų valstybę. Aš dar tokios gėdos nesu matęs. Pasižiūrėkite: anglai karalienę vadina karaliene, nežiūrint į tai, kad popiežius jos nekarūnavo. Japonai imperatorių vadina imperatoriumi, nežiūrint į tai, kad popiežius jo nekarūnavo. Švedai karaliene, taip pat ir karaliumi vadina žmones, kuriuos karūnavo. O mes karaliumi vadiname tik tai tą, kurį karūnavo popiežius“, - piktinosi A. Lileika.

Stokholmo sindromu vadinamas psichologinis reiškinys, kai pagrobimo atveju įkaitai ar aukos jaučia teigiamus jausmus pagrobėjams, nepaisydami gresiančio pavojaus jų gyvybei.

Dar viena svarbia data A. Lileika įvardija 1260 m., kuriais vyko Durbės mūšis ir kuriais Mindaugas, jo tvirtinimu, oficialiai atsisakė karūnos. Nuo tos akimirkos, anot A. Lileikos, valstybė pajungiama karui, centralizuojama, o pati valstybė auga kaip ant mielių.

„Beje, dar vienas svarbiausių yra toks antras mūšis – Irpenės, kuris vyko 1321 m., kai Gediminas yra išrenkamas visos Rusijos didžiuoju kunigaikščiu, dar kitaip caru. Jūs prisimenate Gedimino laiškus, kuriuose jis pasirašo ir Rusijos karaliumi. Bet kažkodėl mes nekalbame, kad Gediminas buvo visos Rusijos karaliumi. Ne tik Gediminas buvo karaliumi – bet karaliais buvo ir Mindaugas, Treniota, Vaišelga, Švarcas, Traidenis, Daumantas, Butigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Jogaila ir Kęstutis. Jie viso buvo ir yra mūsų karaliais. Ir gėda lietuviui, kuris jų nepripažįsta karaliais, gėda valstybei, kuri jų nepripažįsta karaliais“, - piktinosi A. Lileika.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

D+Arūnas Milašius

Maisto produktų kainų lentelė: kas ir kiek pabrango per metus

Lietuvoje maisto produktų kainos kyla nesustodamos ir pabaigos tam nematyti, tačiau ekspertai...

NATO pajėgos Lietuvoje ruošiasi blogiausiam scenarijui: per kiek laiko pajudėtų vokiečių tankai (208)

Papildomos Rusijos pajėgos – ne tik prie Ukrainos, bet jau ir prie Lietuvos sienos, kaimyninėje...

Profesorė apsvarstė tikruosius Kremliaus motyvus: vyksta rizikingas žaidimas (93)

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) profesorė Dovilė...

Ką daryti laimėjus 24 mln. eurų: psichologas mano, kad tai pratybos visiems (4)

Rekordinį 24 mln. eurų prizą loterijoje laimėjusiam žaidėjui iš Vilniaus teks gerai pasukti...

Sausio 13-osios proteste prie Seimo dalyvavęs Žydrūnas Savickas gali prarasti garbės piliečio vardą (136)

Sausio 13–osios protesto akcijoje dalyvavęs stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas...

Stilingi deriniai juodai dienai: išsisuksite bet kokia proga 20 juodų derinių dienai ir vakarui

Visada madinga juoda puikiai tinka ir amžinai operos klasikai, ir kasdieną, kai norisi pernelyg...

Darbo ieškanti Asta turi patarimą darbdaviams, kurie niekaip neranda darbuotojų (1)

Aplinkos inžinierės išsilavinimą turinti Asta Kuckaitė šioje srityje praleido ne vienerius...

Išbandymas kauniečiams – COVID-19 testo reikia laukti iki valandos automobilių eilė driekiasi miške (7)

Koronaviruso pandemija siaurą, per Kleboniškio miško parką besidriekiantį kelią pavertė vieta,...

To, ką patyrė vaikystėje, nelinkėtų niekam: kad tėvas nekeltų rankos, mama jį girdydavo migdomaisiais (4)

Jūratė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pradedama pokalbį apie dabartinius santykius...