Psichoterapeuto, santykių psichologo A. Kalugino teigimu su šiuo paradoksu jis susiduria ir savo darbinėje praktikoje.
„Taip, savo praktikoje tikrai nemažai teko dirbti su poromis, kurios ilgą laiką gyveno kartu tiesiog, laisvame formate, netgi vaikų turėjo, viskas tarsi buvo tvarkoje, tačiau susituokus, prasidėjo problemos. Tai taip, tikrai buvo tokių“, – DELFI tvirtino jis.
Jo teigimu, gyvenant santuokoje, skirtingai, nei kartu gyvenant ne joje, keičiasi partnerių lūkesčiai ir teisės vienas kito atžvilgiu.
„Matot, kiekvienoje poroje savo problemos, kaip sakoma. Formalizuotai žiedas, ar parašas, santuokos liudijimas turi ne tik moralinę, bet ir psichologinę reikšmę. Pavyzdžiui, iš karto kinta lūkesčiai ir teisės. Įteisinti santykius skamba gražiai, bet tai reiškia ir prisiimti psichologines teises į savo partnerį. Taip įteisinamas savininkiškumas“, – kalbėjo psichoterapeutas A. Kaluginas.
Jo teigimu, pasiruošti tam taip pat nėra lengva. O ir bendravimas su partneriu to išgelbėti negali.
„Matot, paruošti sunku. Nes būtent šis psichologinis slenkstis tarsi tampa katalizatoriumi problemoms. Kai žmonės nesusitvarko su naujais lūkesčiais ir teisėmis, hipotetiškai tam pasiruošti sunku. Ir šiuo atveju nepadeda tas mūsų tradiciškai visada vartojamas, ištiražuotas „reikia kalbėtis“. Bet nieko tu čia jau neprikalbėsi. Čia arba reikia tuoktis iš karto po pirmų metų, arba jau tada prisiimti rizikas“, – tvirtino pašnekovas.
A. Kaluginas pasakojo, kad poroms rekomenduoja santykius formalizuoti greitai.
„Visada žmonėms sakau, kurie ilgai gyvena kartu, kad kuo ilgiau tai vyksta, tuo bus galimai didesnė rizika, kad susituokę išsiskirsite. Tada ir siūlau, kad arba visai jūs nesituokite, arba darykite tai dabar“, – teigė jis.
Paklaustas, po kiek laiko draugystės jis siūlytų tuoktis, psichoterapeutas teigė, kad užtenka metų.
„Jokiais pokalbiais čia neapsisaugosi. Porose būna skirtinga, bet pakankamas laikas yra metai, gal pusantrų nuo pirmojo pabuvimo kartu, nuo pirmo pasimylėjimo, per akis iki vestuvių“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Kaluginas tikino, kad santykius apibrėžus santuoka, kai kurie gyvenimo aspektai esmingai pasikeičia.
„Tai nėra klaida, čia yra jų sąmoningas arba pasąmoningas pasirinkimas. Bet tai yra rizika, žmonės rizikuoja. Yra tas psichologinis momentas, kad, kai santykiai nėra formalizuoti, mes vis tiek jaučiamės laisvi. Iš kitos pusės mes jaučiame, kad negalima savintis kito žmogaus. Mes negalime jam sakyti „tu turi eiti su manim į mano mamos gimtadienį“. Nes kitas gali pasakyti, klausyk, man ji nei uošvienė, nei kas, galiu neiti. Bet jei jau viskas yra apibrėžta santuoka, tai jau žmogaus niekas neklausia, atsiranda teiginys „mes einam“, – pavyzdžiu pokytį apibūdino psichoterapeutas.
„Keičiasi retorika, psichologiniai aspektai. Ir žmonės, kurie ilgesnį laiką gyvena kartu, jie tai jaučia, arba supranta ir vilkina tą procesą. Dabar šiuolaikiniai žmonės nori mažiau „įsikinkyti“ į šitų teisių ir įsipareigojimų vagą. Todėl truputį ilgiau tas laikotarpis trunka. Todėl aš visada ir sakau, kad tai yra rizikinga, tai nėra klaida, bet rizikinga“, – sakė jis.
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus ištuokas iš viso įregistravo 8,6 tūkst. porų, 100 santuokų teko 44 ištuokos. O vidutinė buvusios santuokos trukmė buvo 12,8 metų.