Bent kelių Delfi šaltinių teigimu, iš Vokietijos gaunami signalai verčia sunerimti – esą sąjungininkai mano, kad dvišaliame prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytame komunikate įtvirtintus savo įsipareigojimus jie jau padarė.
Rugsėjo pradžioje į Lietuvą atvyko pirmieji Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados kariai. Elementą sudaro apie 100 karių ir keliasdešimt technikos vienetų, skirtų vadovavimui, apsaugai, ryšiams, žvalgybai ir logistikai. Vokietija taip pat vadovauja Lietuvoje 2017 metais dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.
Landsbergis siūlo Lietuvos poziciją akcentuoti tvirčiau
Pirmadienį Vokietijos ambasadoriui Matthias Sonnas pareiškus, kad viešas nepasitenkinimas dėl sąjungininkų brigados procesų eigos neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą, ketvirtadienį į tai sureagavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Anglų kalba diskusijoje Seime pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia sąjungininkus, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.
„Nėra įprasta ambasadoriams vertinti šalies vidaus procesų, turint galvoje, kad šalis yra demokratinė ir diskusijos vyksta visais klausimais, ypač tais, kurie laikomi gyvybiškai svarbiais. Tai normalu ir suprantama“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Didžiausia problema, pasak jo, yra skirtingas dviejų dokumentą pasirašiusių pusių vertinimas.
„Mane mažiau stebina, kad kariuomenė galbūt neteikia komentarų arba susilaiko nuo jų, tačiau aš matau tam tikrą pasirinkimą, kada patogu teikti komentarus, kada – ne“, – kalbėdamas apie Vokietijos kariuomenės vado vizitą pas Lietuvos kariuomenės vadą, kurio metu nebus teikiami komentarai žiniasklaidai, sakė G. Landsbergis.
„Aš džiaugiuosi, kad Lietuvai yra aišku, bet reikia tai pranešti tiems žmonėms, su kuriais tai susitarta. (...) Aš nedalyvavau susitarime, susitikime, aš tiesiog girdžiu komentarus. Galbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir tiesiog pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie tai, kad brigada yra Lietuvoje. Yra tas sakinys: brigada Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta“, – teigė užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis paaiškino palaikantis nuolatinius ryšius su vokiečiais.
„Bet būtų gerai, jei palaikytų ir aukštesni pareigūnai taip pat“, – akcentavo jis, nepatikslinęs, ką tiksliai turi galvoje.
Į tai netruko sureaguoti Prezidentūra.
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas. Prezidentas kviečia užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus pagaliau susitelkti bendram darbui su Vokietija, kad sąjungininkų brigada kuo greičiau atvyktų į Lietuvą ir nebekelti vidinio politikavimo į tarptautinį lygmenį“, – sakoma Prezidentūros komentare.
Ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė vėliau BNS nurodė, kad šitaip G. Landsbergis „siūlo dar kartą pasisakyti Lietuvos prezidentui ir Vokietijos kancleriui, kas tiksliai buvo pasirašyta komunikate ir kaip jie jį supranta“.
Kiek anksčiau, antradienį, į Vokietijos ambasadoriaus žodžius sureagavo ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Jos teigimu, demokratinėje valstybėje viešos diskusijos dėl vokiečių brigados yra normalios.
Ministrė pirmininkė priminė, kad Rusijai įsiveržus į Ukrainą ne vienas NATO lyderis viešai ne kartą tikino ir akcentavo, kad aljansas gins kiekvieną savo centimetrą.
„Matėme ir atvykimą papildomų pajėgų, ir pratybų, ir kitą veiklą, kuri tikrai prie Lietuvos saugumo prisideda. Brigada nėra nei mėnesio, nei dviejų, nei pusės metų klausimas. Vyriausybė dirba savo darbą, susiplanavo lėšas kariniam mobilumui, priimančios šalies paramai ir darys viską, kad galėtų priimti kuo daugiau sąjungininkų karių.
Tikiuosi, kad diskusijos pasibaigs ir pereisime prie konkrečių planavimo dalykų“, – akcentavo I. Šimonytė.
Bundesvero pozicija
Portalas paprašė Vokietijos ambasados patikslinti savo poziciją. Gavę jį, publikaciją papildysime. Prieš kelias savaites Delfi publikavo ir gautą Bundesvero komentarą.
„Iš esmės Jūsų iškeltas klausimas yra šiuo metu vykstančiame Lietuvos ir Vokietijos politinio koordinavimo procese. Todėl prašome Jūsų supratimo, kad šiuo metu negalime išsamiau komentuoti šio klausimo“, – akcentuojama Bundesvero jungtinių pajėgų operacijų vadavietės atstovo spaudai pulkininko leitenanto Benedikt Hoff Delfi pateiktame komentare.
Jame taip pat pažymima, kad be ankstesnio indėlio pagal sustiprintų priešakinių pajėgų misiją, Vokietija išlaiko įsipareigojimą dėl kovinės brigados, skirtos tik Lietuvos gynybai, ir taip skubiai įgyvendina 2022 m. NATO viršūnių susitikimo Madride sprendimus.
„Koncepcijoje, kuri buvo parengta glaudžiai koordinuojant Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų veiksmus, numatyta įsteigti padidinto budrumo veiksmų (eVA) brigadą ir priešakinį valdymo elementą (FCE), kaip nuolatinę brigados dalį, Lietuvoje. FCE – priešakinė brigados valdymo dalis – nuo 2022 m. rugsėjo pradžios dislokuota Rukloje, o 2022 m. spalio 8 d. ją aplankė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ir jos kolega iš Lietuvos Arvydas Anušauskas.
Pagal dabartinius planus, pagrindinis brigados kontingentas liks dislokuotas Vokietijoje ir reguliariai persikels į Lietuvą, kur kartu su sąjungininkais treniruosis kovinėse situacijose. Šiuo modeliu mes jau dabar numatome būsimą NATO karinę koncepciją (NATO pajėgų modelį, NFM)“, – rašoma Bundesvero komentare.
„Taigi Vokietija nuosekliai ir kryptingai tęsia savo vaidmenį pirmojoje Aljanso teritorijos gynybos linijoje“, – priduriama B. Hoff laiške.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Siūlo tarpinius etapus
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo numatyti tarpinius etapus.
„Aš manau, kad reikia eiti etapiškai, tarpinių stotelių principu: mūsų namų dabrai infrastruktūroje, siekiant, kad vokiečiai, pavyzdžiui, dislokuotų batalioną, galbūt du. Yra toks konceptas kaip priskirta brigada – ji yra kitoje šalyje, vietoje dislokuojamas batalionas ir veidrodinis personalas. Viskas. Tai jau būtų tarpinis variantas, kol mes darome namų darbus dėl infrastruktūros, strategiškai išlaikant tikslą turėti brigadą vietoje“, – sakė parlamentaras.
Jo vertinimu, toks planas būtų logiškas. Valdžios institucijos šiuo metu vertina ir įstatymą dėl infrastruktūros tobulinimo projektą.
„Aš užsienio reikalų ministro žodžiuose neišgirdau nieko apie kokį naują susitarimo pasirašymą. Manau, kad čia kažkas truputį kluptelėjo ir klaidingai suprato. Mes kalbame, kad tą žinią, kurią mes suprantame, – jog brigada turi būti vietoje, čia, reikia ištransliuoti vokiečiams visoms valdžios grandims“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Visiems reikėtų ne tik stebėti ir komentuoti, bet irgi įdėti pastangų, kad tai taptų realybe – visoms valdžios grandimas“, – akcentavo jis.
Ambasadorius: reiškiamas nepasitenkinimas Vokietija neatsiųs nė vieno papildomo kario
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas sako, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
„Bet kokia idėja, kad reiškiant nepasitenkinimą Vokietija galėtų būtų paspausta ar priversta (dislokuoti brigadą), neatsiųs nė vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą“, – pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją sakė M. Sonnas.
Anglų kalba diskusijoje pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.
„Aš noriu išdėstyti vieną labai svarbų ir jautrų dalyką. Aš keliskart pajutau intonacijas, kurios mažiausiai implikavo, o kartais ir sakė tiesiai, kad Vokietija atsitraukia ar nenori vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tai yra a) netiesa, b) įžeidžia ir c) ir tai politinis aspektas, kurį aš noriu jums visiems pabrėžti, niekam nenaudinga. Ši diskusija yra ardanti ir žalinga“, – kalbėjo ambasadorius.
Jis taip pat teigė norintis pakartoti, ką jau yra paskelbęs anksčiau savo pareiškime, kad kariniai ekspertai turi pasakyti, kas yra brigada Aljanso gynyboje XXI-ame amžiuje.
„Tegu kariniai ekspertai tai sprendžia, mes visiškai pasitikime Lietuva, kuri stiprina infrastruktūrą, pastangos ir skiriamos lėšos yra įspūdingos, ir kariniai ekspertai turi nuspręsti, kaip tiksliai XXI-ame amžiuje atrodo brigada Lietuvos gynybai mūsų Aljanso rėmuose“, – sakė M. Sonnas.
Jis taip pat teigė buvęs šiek tiek nustebęs, kad dėl vokiečių įsipareigojimo kilo politinės diskusijos. Pasak ambasadoriaus, nors diskusijos tokiais svarbiais klausimais yra natūralios demokratinėje visuomenėje, jis vis dėlto turėjo pranešti savo vadovybei, kad per kelerius pastaruosius metus Lietuvoje smuko pasitikėjimas Vokietija.
„Šiose diskusijose aš pajutau kažką, ką galų gale turėjau pranešti savo vadovybei Berlyne, jog pakankamai akivaizdu, kad per kelerius pastaruosius metus mūsų šalis tam tikru laipsniu prarado pasitikėjimą Lietuvos politiniame spektre, žiniasklaidoje ir visuomenėje“, – kalbėjo ambasadorius.
„Diskusija, kas buvo sutarta birželį kanclerio Scholzo ir prezidento Nausėdos, buvo persunkta tam tikru nepasitikėjimu, ar Vokietija yra patikima sąjungininkė imtis centrinio vaidmens kuriant brigadą, stiprinant rytinį flangą. Aš pastebėjau, kad yra nesuskaičiuojama daugybė karinių ekspertų, kurie nustato, kas yra ir kas nėra brigada, ir kur ji yra“, – tęsė M. Sonnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad demokratijose visada diskutuojama svarbiais klausimais, tai yra legitimu, kaip ir tai, jei „Lietuvos politikai, Lietuvos balsai norėtų eiti toliau nei buvo sutarta birželį“.
Plačiau apie valstybių lyderių pasirašytą komunikatą ir diskusijas dėl sąjungininkų brigados Lietuvoje skaitykite čia.
