„Kai aš pamačiau argumentus ir kritiką, tai pirmoji reakcija buvo šypsena“, – žurnalistams Seime sakė M. Gelbūda.
„Pamačiau, kad tai yra vaiko kambarys“, – pridūrė jis, nesileisdamas į detales, kodėl net 75 parlamentarai pasirašė po iniciatyva jį atstatydinti.
„Aš nekomentuosiu, aš turiu atsakymus į Seimo narių klausimus ir juos pateiksiu“, – sakė kancleris.
Abstrakčiai jis kalbėjo ir paklaustas, ar ši iniciatyva galėtų būti susijusi su Seimą pasiekusia akcija „Skaidrinam“. Jos metu rezonansą sukėlė paviešinti faktai apie Seimo narių leidžiamas parlamentines lėšas.
„Seimo nariai čekučių skandalo kontekste, santykyje su manimi elgėsi korektiškai. Tikrai nepareiškė man jokių pastabų ar priekaištų, nebuvo jokių grasinimų. O ką jie galvoja, tai ne man klausimas“, – teigė M. Gelbūda.
Parlamentas ketvirtadienį slaptu balsavimu spręs, ar atleisti M. Gelbūdą iš Seimo kanclerio pareigų.
Šią iniciatyvą pasirašė 75 ne tik opozicijai, bet ir valdantiesiems atstovaujantys parlamentarai.
Siūloma, kad nutarimas dėl M. Gelbūdos atleidimo įsigaliotų šių metų kovo 22 d.
ELTA primena, kad Seimo kanceliarijos vadovui priekaištaujama dėl neefektyvaus darbo organizavimo, parlamentarai teigia, kad yra gavę nusiskundimų dėl atlyginimo diferencijavimo komitetų biurų darbuotojams.
2021 metų balandžio 27 d. parlamentas slaptu balsavimu paskyrė Seimo kancleriu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorių, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertą M. Gelbūdą.
Jo kandidatūrą Seimui pasiūlė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo statute įtvirtinta, kad parlamento kancleris yra parlamentui bei jo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – Seimo kanceliarijos vadovas. Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas.
Sprendimas dėl Seimo pareigūno atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma.
Čmilytė-Nielsen tikina, kad nepasitikėjimas Seimo kancleriu nėra susijęs su „Skaidrinam“ iniciatyva: chronologija rodo ką kitą
Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesutinka su iniciatyvos „Skaidrinam“ autoriaus Andriaus Tapino teiginiais, kad nepasitikėjimas kancleriu Modestu Gelbūda yra inicijuojamas dėl to, nes jis paviešino informaciją, susijusią su parlamentinių lėšų panaudojimu. Pasak Seimo pirmininkės, klausimai dėl kanclerio veiklos buvo keliami jau nuo praėjusių metų vasaros.
„Chronologija įvykių rodo ką kitą (...). Priekaištų iš Seimo narių, iš valdybos narių atskirų narių buvo tikrai nemažai per pastaruosius metus. Aš sakyčiau, kad praeitų metų vasarą jie buvo garsiai nuskambėję ir bet kas, kas valdybos posėdžius seka, tikrai juos turėjo girdėti“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Ir gruodžio mėnesį (...) Andrius Mazuronis pasisakė, kad iki kovo mėnesio duodama kancleriui laiko. Ir jei kai kurie klausimai nepajudės iš mirties taško, tuomet bus inicijuojamas nepasitikėjimas“, – akcentavo ji.
Ji pabrėžė, kad iniciatyva „Skaidrinam“ į Seimo kanceliariją dėl parlamentinių lėšų išrašų kreipėsi tik sausio 29 dieną.
„Tai, akivaizdu, kad datos nesueina ir apie jokį kerštavimą ir apskritai susiejimą šių klausimų negali būti kalbos“, – sakė ji.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat pabrėžė, kad Seimo kancleris buvo įstatymo įpareigotas atsakyti į žurnalistų užklausas.
„Visiškai nesvarbu, kas būtų Seimo kancleris, tiesiog įstatymas įpareigoja teikti informaciją žiniasklaidai tuomet, kai yra užklausiama. Tai tikrai nėra kažkokia kanclerio prerogatyva, tai yra įstatymai, kurie įpareigoja pateikti žiniasklaidai čekius ir kitą informaciją, kuri yra užklausiama“, – pabrėžė ji.
