„Ką darai? Palik mergaitę ramybėje!“ – netikėtai iškrypėliui kelią pastojo viena moteris, kuri iš karto suprato, kad vos vienuolikos metukų mergaitei gresia pavojus. Jeigu ne ši vienoje viešojoje įstaigoje dirbanti moteris, šiandien, ko gero, ši istorija turėtų gerokai siaubingesnę baigtį.
Tas netikėtas susidūrimas su seksualiu iškrypėliu kaip reikiant pakeitė mažametės gyvenimą – anksčiau ji buvo bendraujanti, o dabar tapo uždara, net vengia savo draugių, nebenori jų pasikviesti į svečius, nors anksčiau šios bent keletą kartų per savaitę krykštaudavo jos namuose.
„Žinau, kad dėl amžiaus ji dar nelabai suprato, ko iš jos norėjo tas iškrypėlis, bet kai suaugs, ji viską suvoks, bijau ir pagalvoti, kaip tai ją paveiks“, – mažametės motina prisipažino, kad jos dukrą dėl susidūrimo su iškrypėliu kamuoja stresas ir baimė.
Ir ką tik prasidėję nauji mokslo metai šias dar taip ir neužgijusias žaizdas tik dar labiau pagilino – į mokyklą ir iš jos mažametė važiuodavo autobusu, o juk būtent jo belaukiant stotelėje ir įvyko siaubinga „pažintis“ su jai į senelius tinkančiu vyru.
Būtent autobuse ji pirmą kartą patyrė seksualinį smurtą – iškrypėlio neišgąsdino net šalia jo stovintys kiti keleiviai.
„O jeigu tai pasikartos?“ – mergaitei neduoda ramybės mintis, kad tai, ką ji jau patyrė ir kaip įmanydama stengiasi pamiršti, gali nutikti dar kartą.
Ji net bijo pagalvoti, ką darytų ir kaip reaguotų, jeigu tą patį iškrypėlį vėl sutiktų autobusų stotelėje ar net autobuse. Kaip reikės elgtis, jeigu tuomet niekas jau nepadės ir jo nesustabdys?
O taip ir gali nutikti – seksualiai mažametę tvirkinęs vyras nors ir buvo nuteistas, tačiau teismas nusprendė jo už grotų nepasiųsti. Nesvarbu, kad jo praeitį turėtų slėgti siaubingi nusikaltimai: dar prieš Nepriklausomybės paskelbimą jis buvo šešeriems metams įkalintas dėl nepilnametės išžaginimo, o vėliau, kai išėjo į laisvę, vėl buvo įkalintas – tąkart įvykdė dar sunkesnį nusikaltimą: teismas jį įkalinimo vienuolikai metų dėl mažametės išžaginimo.
Iškrypėlis, kurio asmens duomenų teismas nutarė neskelbti, nors neviešai nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo siekiama apsaugoti tik nukentėjusiąją, taip pat turės mažametei sumokėti 5 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą. Priteisti tokią sumą teismo prašė mažametės motina – jos teigimu, po susidūrimo su seksualiniu maniaku dukra vengia sėstis į viešąjį transportą, ypatingai tuomet, kai juo važiuoja daug žmonių.
„Tai – psichologinė problema“, – sakė ji.
O važiuoti autobusu mergaitei teks dar ne vienerius metus – mokykla, kurioje ji mokosi, yra kitame Vilniaus miesto rajone. Bet, motinos teigimu, dukra tapo atsargesnė ir kaip įmanydama vengia užmegzti kontaktą su visiškai nepažįstamu žmogumi, nors to šlykštaus senio, kuris prieš ją panaudojo seksualinį smurtą, niekada nepamirš.
Kad mažametė mergaitė patyrė seksualinį smurtą, jos motina sužinojo, kai tik ši, pabėgusi nuo iškrypėlio, sugrįžo į namus.
„Tuo metu buvau darbe, kai ji man paskambino ir susijaudinusi papasakojo, kad po pamokų, kai važiavo autobusu, prie jos priekabiavo nepažįstamas vyras, – policijoje kalbėjo mergaitės motina. – Ji buvo labai išsigandusi, iš pradžių net negalėjo tiksliai nupasakoti visų įvykio aplinkybių, tik tada, kai ji nurimo, po kelių valandų papasakojo viską išsamiai. Nutariau netylėti – bijojau dėl jos saugumo, todėl apie tai, kas nutiko, papasakojau paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu 112.“
Anot moters, po pamokų mokykloje jos dukra nuėjo į viešojo transporto stotelę ir čia laukė atvažiuojančio autobuso, kuris ją turėjo parvežti iki pat namų. O tada prie jos priėjęs nepažįstamas vyras parodė išskirtinį dėmesį – domėjosi, koks mergaitės vardas, kur gyvena, kaip sekasi mokslai. Ši tada dar nieko blogo neįtarė – pamanė, kad tiesiog kultūringas vyras irgi laukia autobuso, o kad nebūtų liūdna, ją ir pakalbino.
„O paskui jis ėmė liesti mano dukros kojas“, – negalėjo patikėti mergaitės motina.
Anot jos, tuo metu mobiliojo ryšio telefonu žaidimą žaidusi mergaitė labai sutriko, bet dar labiau atsitraukė nuo jo, bet šis net neketino sustoti – taip pat neženkliai pasislinko ir toliau savo gašliomis ir randėtomis rankomis glamonėjo jos kojas.
„Atstok!“ – piktai atkirto mergaitė, bet vyras nesiliovė, atrodo, tas mažametės pyktis tik jį dar labiau „užvedė“.
Išsigandusi vienuolikmetė nusprendė nieko nelaukti ir staiga atsistojo – perlipusi pro nepažįstamojo kojas nutarė išlipti artimiausioje stotelėje. Nesvarbu, kad tai net nebuvo ta stotelė, iki kurios ji važiavo po pamokų, – tiesiog norėjo kuo greičiau pabėgti nuo seno iškrypėlio.
O jis neketino mergaitės paleisti – taip pat pakilo nuo keleivio sėdynės ir, kai autobusas sustojo stotelėje, išlipo. Ji matė, kad tas vyras jos net neketina palikti ramybėje – sekė iš paskos. Nors nuo stotelės tebuvo nuėjusi vos keliolika metrų, ji, kaip įmanydama, bandė spartinti žingsnį, galvojo, gal pavyks nuo jo pabėgti ir išvengti nemalonumų. Bet jis taip pat paspartino žingsnį, – mergaitė suvokė, kad laukia „kažkas negero“.
Tačiau tam iškrypėliui netikėtai kelią pastojo viena moteris – piktu balsu ji paklausė, kodėl šis seka mergaitę, kodėl jos nepalieka ramybėje. Vyras labai išsigando – nuleido akis ir nieko nelaukęs pasuko į priešingą kelio pusę.
Ši moteris taip pat važiavo autobusu – nebuvo laisvų sėdimų vietų, todėl stovėdama netoli mergaitės ir garbaus amžiaus vyro netikėtai pastebėjo gana neįprastą suaugusiojo elgesį.
„Jis sėdėjo šalia jaunos mergaitės ir vis glaudėsi prie jos, bandė vis arčiau prie jos prisiglausti, taip pat tuo metu kažką dar jai sakė, bet negalėjau išgirsti, o mergaitė vis kreipė galvą lyg ir sakydama „ne“, – vėliau policijoje kalbėjo moteris. – Tada pagalvojau, kad tai galėtų būti mergaitės senelis, tačiau tas vyras kažkaip įtartinai elgėsi – mergaitė bandė nuo jo atsitraukti, o jis toliau bandė arčiau jos priartėti, prisiglausti. Paskui pastebėjau, kaip mergaitė atsistojo ir atėjo prie durų, o tas vyras iš paskos. Kai išlipome iš autobuso, mačiau, kaip tas vyras sekė mergaitei iš paskos – mačiau, kad mergaitė spartina žingsnį, o tas vyras bando neatsilikti. Tada tikrai pagalvojau, kad kažkas čia ne taip, todėl ėjau iš paskos – girdėjau, kad tas vyras vis kažką sako mergaitei, o ji vis atsakydavo, kad nereikia, nieko nereikia. Nutariau nieko nelaukti – priėjau prie to vyro ir pasakiau atstoti nuo mergaitės, klausiau, kodėl jis taip daro. Bet jis nieko neatsakė – tik nuleido galvą žemyn, greitai apsisuko ir nuėjo į priešingą pusę, o mergaitė greitu žingsniu nuėjo toliau į priekį.“
Tuo metu nuo iškrypėlio išgelbėta mažametė policijoje prisipažino, kad nepažįstamas vyras dar tuomet, kai ji laukė autobuso, jai nematant į mokyklinės kuprinės kišelėlę įdėjo smulkių monetų (vėliau paaiškėjo, kad 4 eurus 26 centus), o važiuojant autobusu vis kartojo, kokia ji yra graži, gražūs jos plaukai, akys, ir siūlė pinigų – 25, paskui sumą padvigubino, o galop pasakė, kad gali duoti 100 eurų. Už ką, konkrečiai nesakė, bet mergaitei suprato.
„Kai jis pradėjo liesti mano kojas, labai išsigandau, o paskui jis man pradėjo siūlyti didelius pinigus – tada jis kojas lietė vis aukščiau ir aukščiau“, – apie siaubingą patirtį autobuse kalbėjo mergaitė.
Jis pasakojo, kad tądien baigė darbą anksčiau ir jau apie 13 val. nuėjo į barą, išgėrė bokalą alaus ir 50 gramų starkos, o tada atėjo į stotelę.
„Tada pamačiau mažametę mergaitę – ji stovėjo sustojime, o man užėjo toks jausmas, kad pasidarė silpna, pradėjau drebėti, aš labai norėjau prie jos prisiliesti, – policijoje kalbėjo vyras. – Kai ji įlipo į autobusą, nusekiau jai iš paskos – tuo metu jau negalėjau savęs suvaldyti, tiesiog ėjo paskui mergaitę, kad galėčiau ją paliesti.“
Ir ją lietė – net nežiūrėjo, ar jo nestebi kiti autobusu važiuojantys keleiviai.
„Tada negalėjau savęs kontroliuoti“, – teisinosi vyras.
Jis sakė, kad autobusas, kuriuo važiavo, judėjo net ne ta kryptimi, kurios jam reikėjo, bet dėl tos mergaitės jis buvo pasiruošęs važiuoti bet kur.
„Tuo metu jau negalėjau valdytis, norėjau sekti paskui mergaitę ir kuo daugiau ją paliesti – tada norėjau pajausti malonumą, kaip ji jaučiasi, man tada nerūpėjo“, – prisipažino jis.
Todėl jis, kaip pats sakė, neketino palikti mažametės ir tada, kai ši išlipo iš autobuso – sekė ją toliau, bet sutrukdė žmonės. Kaip, jis to neprisiminė, tačiau, pažymėjo, jog tada liovėsi sekti mergaitę.
Į areštinę uždarytas iškrypėlis tikino, kad ši mergaitė esą buvo vienintelė, kurią jis bandė paliesti.
„Tuo metu buvau išgėręs alkoholio, jei nebūčiau išgėręs, to nebūtų buvę, – vyras dėl savo elgesio kaltino alkoholį, bet tuo pačiu teisme prisipažino, kad vis dėlto tai nėra pirmas kartas, kai jis persekiojo mažametes. – Kodėl taip vyksta, negaliu paaiškinti, kai padauginu alkoholio, atsiranda potraukis, silpnumas, – suprantu, kad tai prieštarauja įstatymui, bet nieko su savimi negaliu padaryti, aš net sutikčiau gydytis, jei yra tokių specialistų.“
