„Palikau Rusiją tikrai kitokią, negu suradau prieš dvejus metus, kai važiavau ambasadoriauti. Aišku, Rusija niekada nebuvo mūsų partnerė, jau tada buvo pakankamai įtempti santykiai, bet vis tiek aš mačiau tam tikrą viltį, kad yra Rusijoje protingų žmonių, kultūra. ES ir Rusijos santykiai irgi buvo ganėtinai užšaldyti, bet vis tiek buvo kažkoks padorumas tuose santykiuose. Dabar Vakarai [Rusijai] yra didžiausias blogis, visa ko šaltinis yra Vakarai, [platinamos] tos konspiracinės teorijos, kad viskas sugalvota Vakarų – net karas Ukrainoje irgi yra konstruojamas kaip Vakarų sugalvotas. Palikau ganėtinai niūrų vaizdą“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ pasakojo ambasadorius.
„Labiausiai vilties teikia, kad daug žmonių skambino į ambasadą, kreipdavosi į mus ir, kiek aš spėjau susitikti su kultūrininkais, visi šokiruoti. Tai rodo, kad yra šalyje sveiko proto, kuris kada nors gali prasiveržti. Bet dar ne rytoj“, – mano E. Bajarūnas.
Anot jo, kai kalbama apie mases, jos iš tiesų ganėtinai stipriai paveiktos propagandos.
„Čia situacija ganėtinai niūri ir nepaliekanti vilties. Ar gatvėje paklaustas žmogus, ar sociologinė apklausa – pagrindinė masė žmonių yra paveikta propagandos tiek, kad ji neatskiria, kas vyksta“, – sakė ambasadorius.
„Rodomi Mariupolio vaizdai, sugriautas Mariupolis ir sakoma štai, baigiame išvyti „nacistus“, o jie šaudo ir griauna miestą. Gal ne visi žmonės tuo tiki, bet pagalvokime, jei tu esi toli nuo tų įvykių, tau nuolat per televiziją tai sakoma, gal tu imi ir patiki. Sociologiniai tyrimai rodo, kad ganėtinai daug žmonių patiki“, – kalbėjo E. Bajarūnas.
Didžioji dalis kareivių – iš provincijos, žuvę paskelbiami herojais
Ambasadorius sako visiškai neatmetantis vilties, kad visuomenė gali pradėti priešintis prieš karą, tačiau viltis gana menka, tvyro baimė.
„Matome iš sekmadieninių bandymų išeiti į gatves: jeigu pernai vykusių dviejų masinių Navalno palaikymo akcijų metu išeidavo tūkstančiai žmonių, kažką iš jų sulaikydavo, kažką nufilmuodavo, vėliau sulaikydavo, tai dabar, jei eini į mitingą, beveik šimtas procentų tave „susems“, – pasakojo E. Bajarūnas.
Jis pabrėžė ir tai, kad nėra, kam suvienyti mases, nes žiniasklaida, socialiniai tinklai ribojami. Diplomatas pastebi, kad nuo 2020 metų Rusijoje judama link tokios visuomenės, kuri vis labiau apribota.
„Čia, kai dabar supranti ir retrospektyviai bandai pagalvoti, tai ir yra pasiruošimas karui, kai tu apriboji teisę žinoti, galimybę žmonėms pareikšti savo nuomonę. Tada iššauti su tuo karu, kai gali kontroliuoti“, – kalbėjo ambasadorius.
Jo teigimu, daug kas tikėjosi, kad prasidėjus karui žmones paveiks Vakarų sankcijos ir jie pradės permąstyti valdžios veiksmus, tačiau panašu, kad tai neveikia.
„Daug kas analizavo, tikėjosi, kad kai prasidės karas, prasidės sankcijos, gal žmones tai paveiks, jie pradės galvoti, ką mes čia darome, ar teisingai daro vyriausybė, tada pradės eiti vaizdai griūvančių Ukrainos miestų, čia gi yra, kaip rusai sako, artimiausia tauta, ir staiga matome, kad tai neveikia“, – laidoje pasakojo ambasadorius.
„Įdomu, kad didžioji dalis kareivių yra iš provincijos. Yra net tokių faktų, kad mažame provincijos miestelyje grįžusį kūną sutinka su manifestacija, to kareivio garbei pavadinama gatvė ir jis paskelbiamas herojumi. Dėl to efektas yra priešingas, konsoliduojantis – kad mes teisingai darome, žūna mūsų vaikai. Tai, aišku, yra baisu“, – sakė E. Bajarūnas.
Dalis gyventojų į ateitį žiūri su baime
Į Lietuvą grįžęs ambasadorius pasakojo, kad dalis žmonių į ateitį Rusijoje visgi žiūri su baime.
„Yra blaiviai mąstančių žmonių, kurie siunčia signalus — verslas nukentės. Ateini į kirpyklą, į kavinę ir žmonės sako, kas dabar bus, mūsų verslui yra galas, mes būsime priversti užsidaryti. Jie, aišku, su baime žiūri į ateitį. Sankcijos palyginus su tomis, kurias Rusija iššaukė 2014 metais, yra trimis keturiais lygiais didesnės – čia ir bankai, ir technologijų draudimas, ir skrydžiai, žymiai didesnis sąrašas pareigūnų, kurie pateko. Bet jos turi minusą – jos vis tiek turi įsivažiuoti. Parduotuvė dar turi produktų, technologijos, kurios yra užpirktos, jos dar yra“, – aiškino E. Bajarūnas.
Pasak jo, sudėtinga pasiekti, kad žmonės pradėtų suprasti, jog tai vyksta dėl jų vadovybės kaltės.
„Vienas akivaizdus jau dabar matomas šių sankcijų poveikis yra didėjanti infliacija. Besibaigiant kovidui, kai buvo pradėti naikinti kai kurie ribojimai, infliacija jau augo, dėl to gal žmonės tiesiogiai nesusieja infliacijos su sankcijomis, bet kad produktai akivaizdžiai brangsta, tai matosi.
Nekalbu apie elektroniką. Visos prekės, kurias Rusija gali įsivežti už valiutą, pirkti iš Vakarų, jos visos pradėjo masiškai brangti. Automobiliai – 30–40 proc. Tai jau yra pastebima. Čia yra vienas iš mažų elementų, kur vyksta diskusijos, kodėl brangsta. Bet jeigu [Rusijos valdžia] sėkmingai valdys informacinį lauką, kas ir vyksta, tai visą pyktį nukreips į Vakarus“, – kalbėjo ambasadorius.
Vakarų įmonių pasitraukimas iš Rusijos, anot jo, taip pat juntamas kasdieniame gyvenime – einant prekybos centre vos ne kas antra parduotuvė uždaryta, skelbia, kad laikinai nedirba.
„Ypač tų brangių brendų parduotuvės. Su automobilių įmonėmis bus paprasčiau, tu nerinksi mašinų ir viskas. Bet kai kurios įmonės, ta pati IKEA, buvo priversta tik laikinai paskelbti išėjimą, darbuotojams yra mokami atlyginimai, „McDonald’s“ lygiai taip pat moka atlyginimus. Jeigu kalbėtume apie tai, kad įmonė išeina ir atsiranda nedarbas, tai to nėra, nes jie priversti mokėti atlyginimus. Rusija skubiai pataisė savo įstatymus ir jau išeiti nėra taip paprasta“, – aiškino E. Bajarūnas.
Valdžioje nematyti skilimų
Ambasadorius sako, kad dauguma tų, kurie išdrįso viešai pasisakyti prieš karą, yra kultūros atstovai. Dauguma jų jau pasitraukė į Vakarus.
Tuo metu, kad kiltų sujudimas artimiausiame Vladimiro Putino rate, E. Bajarūnas sako negirdėjęs.
„Gal vienintelė didžiausia figūra, kuri sujudėjo, tai yra [Anatolijus] Čiubaisas, kuris išvažiavo. <…> Oficialiai, kiek matome viešąją erdvę, nesimato didžiulių skilimų šiuo metu“, – teigė jis.
Pasak E. Bajarūno, apskritai sunku tiksliai pasakyti, kas yra tas V. Putino ratas.
„Čia galima tik spėti iš politologų vertinimų. Jeigu atsimintume Sovietų Sąjungą, žmonės įžvelgė kažkokią sistemą, kuri tuo metu buvo. Tai yra komunistų partija, jos plenumai, politinis biuras, kur kaip dabar matyti iš išleidžiamų memuarų, stenogramų netgi ginčai vyko – dėl to paties įsiveržimo į Afganistaną buvo ginčų.
Dabar ką pamatėme, kur buvo užuolaidos praskleistos, tai tas žymusis V. Putino vadovaujamos Saugumo tarybos posėdis, kuriame iš tiesų pamatėme, kad nėra jokių diskusijų. Dėl to sunku pasakyti, apie kokį ratą mes kalbame“, – sakė pašnekovas.
Bet, teigia E. Bajarūnas, stebint, kaip kinta Rusijos taktika Ukrainoje, akivaizdu, kad yra žmonių, kurie situaciją kruopščiai analizuoja: „Matome, kad netgi karo tikslai kinta. Tai rodo, kad situaciją kažkas vis tiek vertina.“
E. Bajarūnas sutinka su teiginiais, kad V. Putinui labai svarbu Rusijos visuomenei pateikti tam tikrą rezultatą iki gegužės 9-osios.
„Visos ukrainos užėmimas – ne, nes Ukraina rodo stuburą. Tam tikrų sričių užėmimas… Ar to pakanka? Čia viską greičiausiai bus bandoma pateikti kaip pergalę“, – svarstė ambasadorius.
Rusija yra ne viena ir ne dvi
E. Bajarūnas teigia, kad apskritai kalbant apie Rusiją ir jos visuomenę reikėtų kalbėti ne apie vieną Rusiją ir net ne apie dvi.
„Jeigu kalbėtume apie Rusijas, tai nepaprastinčiau į dvi Rusijas, jų yra daug. Man buvo galimybė pabūti Krasnojarske, Irkutske, Altajuje, tai ta Rusija yra žymiai įvairesnė. Yra nepritarianti V. Putinui, yra pritarianti, yra žmonės, kurie turi verslą ir labai nesirūpina kas vyksta, kiti – nežinantys kas vyksta“, – vardijo diplomatas.
„Rusija yra įvairi, yra Rusija, kuri išbėgusi į Vakarus, yra Rusija, kuri daro verslą (bent jau bandė daryti), yra mokslininkai… Aišku, dabartinė situacija nedavė galimybių parodyti įvairios Rusijos. Buvo arba didžiulis pritarimas [valdžiai], arba tie kurie, kurie nepatenkinti, pasitraukė į Vakarus“, – sakė ambasadorius.
Jo teigimu, Rusijoje yra žmonių, kuriems dabar tikrai ne patys geriausi laikai.
„Pavyzdžiui, šalia Kazanės, Tatarstano sostinės, kuri turi šiek tiek kitokį statusą finansiškai ir ganėtinai gerai gyvena, pernai aplankiau didžiulį IT miestelį. Aišku, kad matai žmones, kurie nori išsiveržti iš to uždaro rato, kad tik nafta, dujos duoda galimybių. Dabar jiems ne patys geriausi metai.“
Vertindamas, kas toliau laukia Rusijos, E. Bajarūnas sakė didelių perspektyvių nematantis.
„Sankcijos pradės veikti ir Rusija bus ganėtinai nublokšta tolyn“, – laidoje „Iš esmės“ apibendrino Lietuvos ambasadorius.
