„JAV nebėra strategiškai svarbi valstybė Lietuvai?
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pasakė, kad bus pasirašytas ketinimo protokolas pirkti tankus „Leopard“ iš Vokietijos.
Šiandien įvyko bandymas priimti istorinį sprendimą, turėsiantį svarbių geopolitinių pasekmių, o būtent – ignoruojant JAV, be platesnio aptarimo Seime ir visuomenėje.
Į klausimą, kodėl be konkurso ir geopolitinio aptarimo pasirinktas vokiečių gamintojas, krašto apsaugos ministras atsakė, kad „karinis patarimas seka prieš politinį sprendimą“.
Kadangi aš esu valdančios daugumos politinės koalicijos narys, Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys ir nieko nežinau nei apie karinio patarimo turinį, nei apie politinį sprendimą, noriu viešai paklausti krašto apsaugos ministro ir Valstybės gynybos tarybos narių, tikėdamasis gauti atsakymus ir iš Vyriausybės, ir iš kariuomenės:
1. Ar toks skubus sprendimas nesukuria įspūdžio, kad tai gali būti susieta su Vokietijos pažadu įkurti Lietuvoje nuolatinę brigadą? Ar buvo pasiektas koks nors susitarimas brigados pažadui už „Leopard“ pirkimą?
2. Tankai „Leopard“ (Vokietija) ir „Abrams“ (JAV) pagal kokybę ir kainą yra panašūs, todėl sprendimas turėjo būti politinis ir geopolitinis. Kodėl buvo priimtas sprendimas pasirinkti Vokietiją, o ne JAV? Ar dėl to buvo balsuojama VGT? Ar VGT nariai supranta, kad ketinimų protokolas yra beveik neatšaukiamas žingsnis, kurio pakeitimas turėtų pasekmių santykiuose su Vokietija?
3. Jei „Leopard“ pristatymas galimas tik po 3-4 metų, kodėl skubama dabar? Ar buvo kalbėta su JAV vyriausybe, per kiek laiko būtų pristatyti tankai „Abrams“?
4. Ar buvo atsižvelgta į Lenkijos sprendimą pirkti M1A1 116 „Abrams“ tankų už 1,4 milijardo, ir 250 M1A2 už 4 milijardus? Kad Lenkijoje bus įsteigta „Abrams“ akademija? Kodėl Lenkijoje diskusijos ir sprendimai apie tankus yra atviri, o Lietuvoje sprendimai slepiasi po VGT sprendimais, kurie tėra rekomendacijos Vyriausybei?
5. Jei vienas „Leopard“ gali kainuoti 15-25 milijonų eurų, o pirksime 40-50 tankų, tai iš viso mokėsime 600 – 1000 milijonų eurų?
6. Ar tiesa, kad Lietuva už 88 pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ jau sumokėjo Vokietijos gamintojams apie 400 milijonų, o už papildomus 120 mašinų sumokės dar virš pusės milijardo eurų?
7. Jei Lietuva turi tiek lėšų, ar buvo svarstoma alternatyva dabar pirkti modernią oro gynybos sistemą „Patriot“, o tankus vėliau? Ar „Patriot“ nebuvo svarstoma, kadangi ją reiktų pirkti iš JAV, o ne iš Vokietijos? Koks buvo karinis patarimas šiuo atveju? Kas šiandien yra svarbiau Lietuvai – apsaugoti save nuo raketų ar pirkti tankus?
8. Ar buvo svarstoma JAV alternatyva? Kodėl visi svarbiausi pirkimai yra tik Vokietijos gamintojams? Ar čia Lietuvos apsisprendimas strateginei ES autonomijai gintis be JAV?
9. Ar buvo gautas URM politinis patarimas?
10. Gal „Leopard“ ir būtų geresnis pasirinkimas, nes jis yra „Europos“ tankas, bet ar pasirinkimo skubotumas ir uždarumas nekompromituoja pasirinkimo?
11. Kokie yra karinio patarimo ir politinio sprendimo argumentai? Ar toks skubotas, be konkurso, ignoruojat JAV gamintojus, sprendimas atrodo skaidrus? Jei planuojama ir tankus ir pėstininkų kovos mašinas pirkti iš tų pačių Vokietijos gamintojų, koks yra šio gamintojų atstovų sėkmės mokestis nuo 2 milijardų eurų?
12. Ar šių Vokietijos įmonių atstovas Lietuvoje susitikinėjo su Lietuvos kariuomenės vadu, kariuomenės vadovybe, prezidentūra, KAM politine bei pirkimo tarnybos vadovybe? Kas buvo aptariama?
13. Ar tiesa ir ar žinoma, kad šis oficialus Vokietijos gamintojų atstovas Lietuvoje yra ir vienas iš sektos Wiccans of Lithuania idėjinių narių ar lyderių? Kaip vertinamas tokių svarbių asmenų priklausymas sektoms?
14. Ar neatrodo, kad tokie sprendimai kompromituoja valdžios pastangas didinti karinį finansavimą? Jei visuomenei nereikia žinoti, ir ne jie kartu turi spręsti, tai kodėl pilietinė visuomenė turi tikėti, kad dabar bus kitaip, bus geriau, kai kariuomenei reikia daugiau lėšų?“ – tokius klausimus feisbuke surašė R. Lopata.
Politiko nuomone, tankų pirkimą reikėtų stabdyti.
„P.S. Ir dar apie „Leopard“.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad tankų įsigijimo pasirašymas nėra įsipareigojantis. Nėra įsipareigojantis, bet su Vokietija nutraukti ketinimų protokolą yra problema.
Aš siūlyčiau, kad Vyriausybė sustabdytų pasirašymą.
Ir dar papildomi klausimai:
15. Jei VGT pirmadienį nusprendė, kad pasirinkimas yra „Leopard“ ir jau šią savaitę ketinama pasirašyti susitarimą su Vokietijos gamintoja, bei suprantant, kad toks susitarimas nėra ruošiamas per dieną, ar tai reiškia, kad susitarimas jau buvo paruoštas, pasirinkimas kažkieno padarytas, o VGT nariai tebuvo marionetės?
16. Kas derėjosi su vokiečiais? Su kuo derėjosi?
17. Ar derėjosi su vokiečiais ar su vietiniu atstovu?
18. Kas priėmė sprendimą derėtis?
19. Jei tai neįpareigojantis pasirašymas, ar toks pats susitarimas bus šią savaitę pasirašytas su JAV gamintoju „Abrams“?
20. Jei prezidento patarėjas K. Budrys sako, kad tankų pirkimas kainuos du milijardus, tai kokia yra 1 (vieno) tanko kaina? Kiek „Patriot“ sistemų galima būtų nupirkti už du milijardus?“, – taip pat klausė R. Lopata.
Anušausko atsakymai: „ne“ ir „ne, nebuvo“
Antradienį popiet į R. Lopatos teiginius sureagavo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
„Seimo narys R. Lopata pateikė klausimus dėl tankų „Leopard“ vertinimo ir susiejo tai tik su jam vienam žinomomis aplinkybėmis, kurių patvirtinti negalim, nes Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė savo sprendimus daro laikydamasi įstatymų, bendrauja su sąjungininkais pirmiausia remdamasi „government to government“ principu, nesinaudodama kokių nors tarpininkų, „atstovų“ paslaugomis ar patarimais. Todėl į šiuos klausimus (jie sudaro daugiau kaip pusę viso klausimyno) galime tik atsakyti „ne“ ir „ne, nebuvo“, – feisbuke rašo jis.
O dėl kitų ministras teigia pateikiantis atsakymus, nes valstybės resursų gynybai skaidrus ir racionalus naudojimas yra mūsų prioritetas.
„Ne, nebuvo renkamasi iš vieno. Buvo vertinami visi potencialūs gamintojai, į juos kreiptasi tiesiogiai ir oficialiai. Sulaukta, ne vieno, ar dviejų, o trijų pasiūlymų. Gamintojų pateiktų pasiūlymų analizė ir vertinimas truko apie pusmetį, tad jokios skubos nebuvo. Taip pat buvo konsultuojamasi su šalimis sąjungininkėmis, kurios jau yra įsigijusios tankus“, – teigiama ministro įraše.
• Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba, atsižvelgusi į Lietuvos kariuomenės ir Gynybos resursų agentūros atliktą išsamią rinkos analizę, ir karinį vertinimą, pritarė siūlymui teikti Valstybės gynimo tarybai siūlymą išsiųsti ketinimų laišką Vokietijos gynybos ministerijai dėl „Leopard“ tankų įsigijimo.
• Šis siūlymas buvo pristatytas vakar vykusiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje, kuriame be šios tarybos narių taip pat dalyvavo NSGK pirmininkas, URM ir kitų institucijų atstovai.
• Pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, buvo kaina ir išlaikymo kaštai, operacinė aplinka, mobilumas, apsauga, pritaikomumas, apsauga, ugnies galia ir sujungiamumas. Atlikdama šią analizę, Lietuvos kariuomenė taip pat įvertino visas galimas grėsmes ir reikiamus pajėgumus toms grėsmėms atremti.
• Lietuvos kariuomenė vertino vokiškus „Leopard“, amerikietiškus „Abrams“ ir korėjietiškus „Black Panther“ tankus. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo iškeltus operacinius reikalavimus geriausiai atitinka „Leopard“, o JAV ir Pietų Korėjos gamintojų tankai atitiko ne visus keliamus reikalavimus arba atitiko juos iš dalies.
• Svarbus argumentas buvo tanko paplitimas – „Leopard“ įvairios versijos yra paplitę tarp 23 pasaulio šalių, iš jų – 14 NATO sąjungininkės, tokios, kaip Norvegija, Nyderlandai, Vokietija ir kt. Tankų „Leopard“ įsigijimas leistų užtikrinti aukštą sąveikumą ir suderinamumą su Lietuvos partnerių šalių kariniais vienetais, ypač sąjungininkais, kurie yra dislokuoti Lietuvoje.
• Palyginimui, „Abrams“ tankus naudoja JAV, Lenkija, Arabų šalys, Taivanas, „Black Panther“ –Pietų Korėja ir Lenkija.
• Nors visų vertintų tankų pristatymo terminai yra panašūs (4-6 metai), „Leopard“ ir „Abrams“ įsigijimo būdai paprastesni ir greitesni nei kitų. „Leopard“ ir „Abrams“ kainuoja panašiai, tačiau didelis vokiškų tankų pranašumas yra gerokai mažesnės jų išlaikymo išlaidos. „Abrams“ pasižymi 1,5 karto didesnėmis eksploatacinėmis išlaidomis.
• Vertintas tankų „Leopard“ paplitimas NATO valstybėse, kuris palengvina tankų išlaikymą, lengviau gauti tokių tankų atsargines dalis per NATO paramos ir pirkimų agentūrą (NSPA).
• „Leopard“ pritaikomumas yra geriausias, nes ant tos pačios platformos yra visos kovinės paramos mašinos (evakuatoriai, inžinerinės mašinos, tiltatiesės), kas užtikrina gerą suderinamumą, lengvina logistinį aprūpinimą, mechanikų parengimą.
• Šiuo metu Lietuvos kariuomenė ginkluotėje jau turi vokiškos ginkluotės sistemas: PzH2000 artileriją, PKM Boxer („Vilkas“), kovinius evakuatorius BPz2. „Leopard“ tankai būtų geriausiai suderinami su šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama karine technika, nes būtent jie geriausiai atitinka Lietuvos operacinę aplinką, gamtines ir geografines sąlygas.
• Vokietijos kompanija KNDS, kuri gamina tankus ir pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, Lietuvoje yra įsteigusi aptarnavimo ir remonto centrą „Lithuanian Defence Services“, jis atlieka PKM „Vilkas“ ir kitos vokiškos ginkluotės remontą ir techninį aptarnavimą. Šis centras galėtų atlikti ir „Leopard“ tankų remontą bei techninį aptarnavimą.
• Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono grupė (eFP BG), kuriai vadovauja Vokietija ir kuri reguliariai vykdo karinius mokymus ir pratybas su Lietuvos kariuomenės vienetais, yra apginkluota „Leopard“ tankais. Lietuvos kariuomenės aprūpinimas „Leopard“ tankais užtikrintų aukštą sąveiką ir suderinamumą su šiuo NATO vienetu, o ateityje ir su Lietuvoje nuolat dislokuota Vokietijos brigada.
• Kol kas nėra aišku, kiek Lietuvai kainuos tankų įsigijimas. Pirkimo vertė paprastai paaiškėja tik po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, kol kas planuojama pasirašyti tik ketinimų laišką. Po to būtų aiškinamasi daugiau detalių. Kalbama su Vokietijos gynybos ministerija dėl jungimosi į bendrą tankus „Leopard“ užsakančių šalių koaliciją, jeigu po ketinimų laiško pasirašymo bus patvirtinti tolesni žingsniai. Ketinimų laiškas yra siunčiamas Vokietijos gynybos ministerijai.
• Negalima sutikti su teiginiu, kad Lietuva ignoruoja JAV gamintojus. Lietuva yra didžiausia JAV produkcijos pirkėja tarp Baltijos šalių, o įsigyti JAV produkciją raginame ir savo kaimynus. Puikus to pavyzdys – visų Baltijos šalių kartu įsigyjamos HIMARS sistemos. Lietuvos planuojamų įsigijimų iš JAV vertė siekia 1,3 mlrd. dolerių.
• Be pernai sudaryto susitarimo dėl HIMARS, su JAV Vyriausybe anksčiau yra pasirašytos sutartys ir dėl 500 šarvuotųjų visureigių JLTV, sraigtasparnių „Black Hawk“, dronų „Switchblade“ įsigijimo. Be to, Lietuva jau daugelį metų iš JAV perka prieštankines raketų sistemas „Javelin“, įvairią ryšių įrangą.
• Lietuva taip pat turi Valstybės gynybos taryboje priimtą sprendimą pirkti papildomas „NASAMS“ vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas (gamintojas – JAV – Norvegijos įmonė „Kongsberg“), kurios patrigubintų, mūsų galimybes ginti savo oro erdvę.
• Visuomenė apie planus išsiųsti ketinimų laišką dėl tankų pirkimo informuota iš karto po atliktos rinkos analizės, karinio vertinimo ir pasiūlymo pristatymo VGT, todėl bet kokias insinuacijas informacijos slėpimu ar nesidalinimu – atmetame.
„Visus kitus išsakytus „įspūdžius“ palieku Seimo nario sąžinės ir atsakomybės suvokimui“, – rašo ministras.
Pranešė apie ketinimų protokolą
Pirmadienį įvyko VGT posėdis. Po jo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pranešė, jog šią savaitę Lietuva planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo su šios šalies gamintojais.
Paklaustas, kodėl pasirinktas vokiečių gamintojas, ministras sakė nedetalizuosiantis, nes „karinis patarimas seka prieš politinį sprendimą“. Lietuva tankų įsigyja siekdama sukurti šalies kariuomenėje diviziją.
Divizija yra daugelio valstybių kariuomenės pagrindinis taktinis junginys, kurį sudaro 2–4 brigados ar pulkai, 10–20 tūkst. karių.
Valdžios institucijos kurti diviziją sutarė gegužės pradžioje vykusiame VGT posėdyje. Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, išlaidos kuriant diviziją kasmet vidutiniškai sieks 200 mln. eurų.
