Vilniuje prasidėjusį Lietuvos ir Vokietijos forumas tvirtinant strateginius ryšius vainikavo antroji Lietuvos ir Vokietijos forumo konferencija „Lietuva ir Vokietija: Europa 2020“.
Konferencijos pagrindine ašimi tapo Vokietijos pirmininkavimas Europos Sąjungai 2020 m., ES santykiai su Rusija, Ukraina ir Baltarusija, dvišalis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas.
„Vokietijos vaidmuo tiek Rytų politikoje, tiek visais kitais Europos Sąjungos klausimais tampa esminis, ypač Brexito, naujų Prancūzijos Prezidento idėjų ir artėjančių JAV Prezidento rinkimų kontekste. Esu įsitikinęs, kad Lietuva galėtų tapti išskirtinių santykių su Vokietija modeliu. Lietuvoje tarnauja Vokietijos kariai, investicijos ir tarpusavio prekyba kopia vis aukščiau.
Belieka suderinti visų spalvų politinius laikrodžius ir įtikinti Vokietiją veikti išvien svarbiausių Lietuvos interesų atžvilgiu, kaip jau kurį laiką veikiame su JAV. Tam reikia dar daugiau pastangų, kūrybingumo ir iniciatyvos, ką ir aptarsime Forume“, – dar prieš renginį pažymėjo ambasadorius Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pavaduotojas santykiams su Vokietija bei vienas iš Lietuvos-Vokietijos forumo steigėjų. Vis dėlto, nepaisant diplomatiškai pažymėtų sąlyčio taškų, renginio dalyviai iš Vokietijos ir Lietuvos dėliojo kiek skirtingus akcentus.
Misija: įkvėpti Berlyną lyderystei
Lietuvai Vilniaus ir Berlyno ašis, anot Ž. Pavilionio, nepaprastai svarbi. Ne tik istoriškai ar dėl to, kad viena svarbiausių ir galingiausių ES valstybių jau nuo kitų metų pradžios šešis mėnesius pirmininkaus Bendrijai.
„Tikiu Berlyno–Vilniaus ašimi, nes ne visada šalies dydis nulemia partnerystės kokybę. Mums labai reikia Vokietijos regione, Europoje, bet ir Vokietijai reikia šalies, kuri įkvėptų didesnei strategijai, kuri paskatintų didesniam buvimui ir šio regiono keitimui, neturime alternatyvų, nes jei nepadėsime Vokietijai formuoti darbotvarkę, tai už mus tai padarys kitos šalys“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.
Mandagūs sveikinimai susirinkusiems Vokietijos kanceliarijos, užsienio reikalų ministerijos, Bundestago, tyrimų centrų pareigūnams ir atstovams bei atsakomosios padėkos iš naujojo Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Mathias Sonno galėjo sudaryti įspūdį, kad abi šalys ne tik puikiai supranta viena kitą, bet ir vienodai vertina iššūkius tarptautinėje erdvėje.
„Aš esu čia naujokas, bet man maloniau atstovauti Vokietiją Lietuvoje labiau, nei kitur. Lietuva ir Vokietija viena kitą mato kaip šalys, kurios turi ambicijų būti Europos centre. Mus vienija ne tik geografija, bet ir įsipareigojimai laisvei, gerovei ir demokratijai.
Ir čia Lietuvoje pamatysite bei pajausite natūralų entuziazmą laikytis europinių vertybių, čia jos vertinamos labiau, nei kitur Europoje“, – tikino Vokietijos ambasadorius. Tarsi antrindamas šią mintį, ES plėtros ekspertas, viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ direktorius, valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas priminė, kad kai Lietuva 2015 tvirtai žengė į eurozoną, buvo sakančių, kad lietuviai išprotėjo, juk euras tuoj žlugs.
Prezidento patarėja užsienio politikos klausimais ambasadorė Asta Skaisgirytė priminė, kad Vokietija buvo viena pirmųjų šalių, kurias aplankė naujai išrinktas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pridūrė, kad „svarbiausiomis Lietuvai užsienio politikos kryptimis visada veikdavome vieningai ir tuomet pasiekdavome geriausių rezultatų“.
„Vokietija ypatinga šalis Lietuva, kadaise turėjome ir bendrą sieną, kaip ir su kitomis Europos valstybėmis mūsų istorija buvo labai glaudžiai persipynusi. Nuo nepriklausomybės atkūrimo mūsų tikslai buvo trys: integracija į ES, NATO ir geri santykiai su kaimynėmis. (…) Bet dar ne viską padarėme“, – teigė A. Skaisgirytė, pažymėjusi elektros ir dujų jungčių, tinklų sinchronizavimo projektus, vokiečiams ypač rūpimus klimato kaitos klausimus. Tačiau santykiai su Rusija kaip mat išskirti atskira dalimi ir nubrėžta aiški Vilniaus linija – kas labiausiai kelia nerimą Lietuvai.
„Rusija kvestionuoja Vakarų vertybes. Europos piliečių žudymas Europos žemėje tampa nauju veikimo principu. Rusija supranta tik galingą partnerį, o ne tokį, kuris pasirengęs kompromisams, mums kelia nerimą iniciatyvos, tarsi grįžtume prie įprastinių santykių.
Lietuvos požiūriu Rusija nepadarė nieko, kad mes galėtume peržiūrėti poziciją, tad labai svarbu įvertinti ir pasverti, kokia bus normalizuojamų santykių su Rusija kaina“, – teigė G. Nausėdos patarėja, pridūrusi, kad Lietuva nesutiks su sprendimais, kurie būtų priimami saugumo ir europietiškų vertybių kaina. Esą viskas priklauso nuo Rusijos, o sąlygos atšaukti Kremliui taikomas ES sankcijas kol kas neegzistuoja – ką parodė ir praėjusią savaitę ES viršūnių susitikime dar pusmečiui pratęstas sankcijų paketas Rusijai.
Kita vertus, iš prezidentūros žinia Vokietijai taip pat buvo aiški: per artimiausią pusmetį būtent iš Berlyno tikimasi daugiau lyderystės pastaruoju metu prigesusiam Rytų partnerystės projektui.
„Ne paslaptis, kad norime matyti daugiau Vokietijos lyderystės ten, esame pasirengę padėti Rytų partnerystės šalims, nes mūsų politinė parama labai svarbi. Kartais išties stebina, kaip dažnai ES bijo pasakyti, kad remiamame rytinių Europos šalių integraciją. Kodėl?
Gal jos mažiau turtingesnės ar demokratiškesnės, bet jos europietiškos ir mes matome, kad Rusija atvirai kišasi į Rytų partnerystės šalių geopolitinį pasirinkimą, Moldova, Sakartvelas ir Ukraina stengiasi reformuoti visuomenes ir susiduria su karine Rusijos agresija, jų dalys okupuotos ar aneksuotos, o Rusija toliau bando įžiebti konfliktus“, – įspėjo A. Skaisgirytė. Ji priminė, kad prieš 15 metų į ES įstojusiai Lietuvai taip pat buvo svarbi parama iš Vakarų, įskaitant Berlyną.
„Remdamiesi savo patirtimi, žinome: kad ir kaip toli atrodytų narystės perspektyva, ji yra vienas didžiausių postūmių imtis reformų, todėl turime pademonstruoti geranoriškumą. ES plėtra yra ilgalaikė investicija į ES ateitį. Lietuva tai rems ir mes raginame Vokietiją imtis pastangų prisidėti prie Rytų partnerystės“, – pabrėžė ambasadorė.
Iš lietuvių tikisi įtikinamos retorikos
Tiesa, iš vokiečių ryškesnio ir konkretesnio pritarimo sulaukta tik ekspertiniu lygiu. Wilfierdo Martenso Europos studijų centro direktoriaus pavaduotojas Rolandas Freundensteinas pripažino, kad vokiečiams išties reikia įkvėpimo, bet ne nebūtinai egzistenciniais ar ekspertiniais klausimais skaitmeninėje, inovacijų srityje, o toliau pažymint santykių su Rusija gaires.
„Išties, Rusija gerbia stiprius partnerius, o nebūtinai tuos, kurie linkę nusileisti dėl kompromiso, o vokiečiai to dar nesuprato. Sakau tai kritiškai, nes reaguodami į kiekvieną Rusijos agresiją su siūlymu palaikyti dialogą elgiamės neteisingai.
Tikėti, kad galime išspręsti problemas tarptautinės tvarkos nustatytomis taisyklėmis, diplomatija, vien civilinėmis priemonėmis nėra teisinga, nes reikia stipraus karinio komponento, civiliniai instrumentai be karinės paramos neveikia gerai, to Vokietijos visuomenė to nesuprato.
Dar vienas dalykas dėl Rytų partnerystės ir Rusijos: mes sakome, kad taikos ir stabilumo nebus, jei kovosime su Rusija. Klausimas: apie kokią Rusiją kalbame? Putino Rusiją?
Neįmanoma sukurti Europos saugumo sistemos per Minsko, Helsinkio ar kitus formatus, jei Europos politikai reguliariai pasiūlo, kad reikia sukurti saugumo architektūrą nuo Lisabonos iki Vladivostoko“, – pabrėžė R. Freundensteinas, įgėlęs Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, neseniai siūliusiam atšildyti santykius su Kremliumi.
„Pamirškite tai. Pirmiausiai turime būti atsparūs, stiprinti gynybą, atgrasymą ir taip, tęsti dialogą, kad nebūtų eskalacijos ir karo. Bet prisiminkime, kad atgrasymas reiškia tam tikrą eskalaciją tam tikrose srityse, o reaguodami į Rusijos agresiją vien siūlymais tęsti dialogą elgiamės neteisingai, mums reikia daugiau įtikinamesnės retorikos ir jūs, lietuviai, galite paveikti vokiečius tolimesnėse diskusijose“, – tikino ekspertas.
Vokiečių prioritetai – kitur
Iš Vokietijos oficialių pareigūnų lūpų skambėjo jau kiek kitokia – atsargesnė, saugesnė, labiau įprasta ES ir ypač Vokietijai, nugludinta retorika.
Kanclerės Angelos Merkel patarėjas užsienio politikos klausimais Matthiasas Luttenbergas pripažino, kad santykiuose su Maskva kol kas pažangos nematyti: po Normandijos ketverto derybų išsklaidytos ir taip menkos viltys, kad Rusija nusipelnė kitokių žaidimo taisyklių su Briuseliu.
„Deja, Rusija neparodė lankstumo dėl savo įsipareigojimų, tad ES vadovų taryba nusprendė pratęsti sankcijas“, – teigė M. Luttenbergas, pridūręs, kad tarp Rusijos ir Vokietijos pastrauoju metu dar labiau pablogėjo santykiai.
Praėjusį rugpjūtį Berlyne nušautas buvęs Sakartvelo ir, galimai, JAV žvalgyboms dirbęs Zelimchanas Changošvilis, o jo nužudymu įtariamas Rusijos žvalgybos GRU agentas. Tokius įvykius kaip įmanoma labiau norėjęs tyliau išspręsti Berlynas galiausiai buvo priverstas reaguoti diplomatiniu būdu – išsiuntė du rusų diplomatus, į ką Maskva reagavo atitinkamai – išsiuntė du Vokietijos diplomatus.
„Tai rodo Vokietijos politiką: mes laikysimės savo principų, bet kartu ir palaikysime dialogą, nors nuomonių yra skirtingų: 58 proc. vokiečių mano, kad reikia geresnių santykių su Rusija, tik 14 proc pasisako už dabartinę tvarką, daug kas nori panaikinti sankcijas.
Kol kas Vokietija tam nemato priežasčių, bet ar ilgai tęsis tokia politika?“, – svarstė A. Merkel atstovas, priminęs, kad kanclerės epocha baigiasi, Vokietijos laukia rinkimai, o Kremlius demonstruoja savo strateginę poziciją nesikeisti, nepaisant demonstracijų pačioje Rusijoje. Pastaroji šalis esą ne tik neketina nusileisti dėl okupuoto Krymo, bet ir toliau stiprinti, militarizuoti šią iš Ukrainos atplėštą teritoriją, bauginti ten gyvenančius žmones.
Vokietijos žaliesiems atstovaujantis europarlamentaras Sergejus Lagodinskis taip pat priminė, kad vis didesnę įtaką jo šalyje įgaunantys žalieji labai aiškūs dėl tokių prieštaringai vertinamų Rusijos ir Vokietijos bendradarbiavimo objektų, kaip dujotiekis „Nord Stream 2“ ar Astravo atominė jėgainė.
Tačiau, anot S. Lagodinskio, ES trūksta efektyvios strategijos.
„Turime kalbėti su partneriais, kokius instrumentus be sankcijų ir militarizacijos dar turime. Einame ratu ir nėra rezultatų, sąžiningai sakau – esu kiek pasimetęs, bet mums reikia atviros diskusijos, jei nerasime efektyvių priemonių, jas teks pergalvoti, turime atsižvelgti į moralinius įsipareigojimus, nes jei tiesiog panaikinsime sankcijas, tai tuomet parodysime, kad ir kitos šalys gali daryti ką nori. Kita vertus, yra sankcijos ir niekas nevyksta, o tai reikia paaiškinti Vokietijoje, kur vis atviriau pasisakoma prieš sankcijas Rusijai“, – sakė europarlamentaras.
Vienintele viltimi gali tapti proveržis derybose dėl Ukrainos ateities. Anot M. Luttenbergo, naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau per pirmus valdymo metus esą priėmė tokius sprendimus, kurių jo pirmtakai nesugebėjo.
Būtent Ukrainos klausimas, anot Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio, ir turėtų tapti esminiu visai ES. Jei Ukraina siekia tapti ES nare, anot politiko, jai Europa pagaliau turėtų suteikti tokią perspektyvą.
„Ukraina to išties nusipelnė, ji nori būti ES šeimos nare, o šiai šeimai kyla daug problemų. Šiuolaikinė Europa yra už taiką, o Rusija, deja, už karą, tai pagrindinis skirtumas tarp abiejų filosofijų. Ukraina turėtų tapti prioritetu Europai, nes ji yra svarbiausia ES ateičiai, tad iš Vokietijos pirmininkavimo mes to ir tikimės: Ukrainai reikia suteikti aiškią perspektyvą, o pačios Vokietijos vaidmuo šiuo klausimu“, – pabrėžė V. Landsbergis.
Tačiau Vokietijos ambasadorė ryšiams su ES narėmis Sibylle Katharina Sorg net neslėpė, jog nepaisant iš Berlyno aiškiai matomų problemų – nuo karo Donbase iki santykių su Kinija, Vokietijos pirmininkavimo leitmotyvas, kuris skatins vokiečius veikti, prioritetas bus teikiamas keturioms sritims: ekonomikai, tvirtai ES išorės politikai, vienybei ir sanglaudai.
„Esame motyvuoti imtis iniciatyvos. ES viduje susiduria su populizmu, o iš išorės veikia didžiųjų valstybių interesai, kyla įtampa dėl kai kurių valstybių veiklos, kyla pavojus tarptautine teise paremtai tvarkai, o kur dar INF sutarties žlugimas, Kinijos ambicijos, karas Donbase, grėsmė iš nestabilių valstybių. Mes turime būti stipresni ir veikti, ne tik reaguoti, todėl Vokietija sieks stiprios ES grįstos solidarumu ir vienybe“, – teigė ambasadorė.
Lietuvos ambasadorė prie ES Jovita Neliupšienė pripažino, kad ES niekada netrūko įvairiausių vidinių nesutarimų ir kitų niuansų gynybos, saugumo srityje, tačiau galiausiai visoms šalims pavykdavo sutarti.
„Manau, kad Vokietijai pirmininkaujant, sutarsime dėl daugelio dalykų ir labai tikiuosi, kad kalėdiniai troškimai bus išpildyti. Kai kalbėjome apie sanglaudą, ekonomiką, geopolitiką, kuri grindžiama tarptautine tvarka, apie pirmininkavimą ES tarybai, sutarėme, jog vienybė ir mūsų politikos suderinamumas yra svarbiausias dalykas – keičiasi ES pirmininkaujančios valstybės, bet prioritetai panašūs“, – diskusiją apibendrino ambasadorė.