Jaunuolis, užuot grįžęs, vieną kartą buvo sugautas Estijoje, kitą kartą – Šveicarijoje ir galiausiai buvo išsiųstas iš Lietuvos su sienos apsaugos palyda.
Armėnų jaunuolis Lietuvai kainavo apie 20 tūkst.
Lietuvoje buvo nuo 2009 m. rugsėjo buvusio išsiunčiamo jaunuolio išlaikymas Užsieniečių registravimo centre Lietuvai kainavo apie 17 tūkst. litų, išgabenimui iš Lietuvos bus išleista dar 9,5 tūkst. Lt. Į šią procedūrą įeina kelionės dokumentai, transporto išlaidos, bilietai į kilmės šalį, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos išsiuntimo ir grąžinimo metu, kelionės krepšys, drabužiai, avalynė, kiti reikmenys, maisto davinys.
„Lietuva yra svetinga šalis, tačiau mes turime apie tūkstantį kilometrų išorinės ES sienos, per kurią juda pakankamai didelis nelegalių migrantų srautas. Per metus Lietuvoje atsiduria vidutiniškai 1200-1300 nelegalių imigrantų. Iš jų apie 400 patalpinami į Užsieniečių registracijos centrą. Tai žmonės, kurie neturi asmens tapatybės dokumentų arba pasiprašė prieglobsčio. Kiti nelegalūs imigrantai yra iš karto išsiunčiami atgal.
Kaip jie patenka į mūsų šalį? Vienas iš būdų – suklastoti dokumentai, antras – nelegalus valstybės senos kirtimas, paprastai per žaliąją sieną, toliau – vizos gavimas apgaulės būdu ir piktnaudžiavimas prieglobsčio teise. Mes esame pakankamai šalta šalis su pakankamai neaukštu pragyvenimo lygiu, todėl esame tikri, kad nelegaliems imigrantams esame tik tranzito šalis. Pagrindinis jų tikslas – susirasti kažkokią vietą po saule aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Todėl Lietuva, kaip tarpinis punktas, turi tam tikrą populiarumą, bet mūsų sienos apsaugos tarnybos dirba pakankamai budriai“, - teigė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Iš Užsieniečių registracijos centro kasmet pabėga apie 300 nelegalų
Piliečiai, kurie dėl Šengeno vizos gavimo ar kitų priežasčių sugaunami kitose Šengeno šalyse, pagal Dublino reglamentą grąžinami į Lietuvą ir turi praeiti teisines procedūras – išsiuntimo arba prieglobsčio suteikimo. Kadangi Lietuva, turėdama išorinę ES sieną, patiria didesnį spaudimą nei kitos Šengeno šalys, iš ES Europos grąžinimo fondo jau trejus metus gauname paramą šiai veiklai. Paramą Lietuva gaus dar 3 metus.
Anot ministro, pridėjus ir Lietuvos biudžeto pinigus, kurie pagal ES finansavimo taisykles turi sudaryti 25 proc., susidaro beveik 3 mln. litų per metus. Pusė šios sumos skiriama imigrantų deportavimams, kita pusė – savanoriškam imigrantų grįžimui į kilmės šalį.
Taip pat finansavimą gauna tam tikros valstybinės programos ir visuomeninės organizacijos, kurios vykdo su nelegalių imigrantų kontrole susijusias veiklas. Pavyzdžiui, Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija yra gavusi finansavimą monitoringui, ar užtikrinamos grąžinamo ar išsiunčiamo užsieniečio teisės, procedūrinės garantijos, netgi tokios, kaip vanduo kelionės metu. Būtent toks pažeidimas buvo pastebėtas Lietuvoje.
Užsieniečių registracijos centras egzistuoja iš Sienos apsaugos tarnybos asignavimų, vadinsi, ten gyvenantys žmonės išlaikomi iš valstybės biudžeto. Užsieniečio buvimo Užsieniečių registravimo centre vidurkis – 60 dienų. Vienos dienos buvimo kaina – 60 litų.
Kaip teigė centro vadovas Robertas Petraitis, pernai iš 440 užsieniečių, apgyvendintų Užsieniečių registracijos centre, dauguma buvo prieglobsčio prašytojai. Nelegalių imigrantų, kurie jau buvo kartą išsiųsti iš Lietuvos arba dar bus išsiųsti, buvo vos 140. Šiuo metu centre gyvena 72 užsieniečiai. Didelė dalis jų pasinaudoja galimybe išeiti iš centro ir tiesiog pabėga į kitas ES šalis. Pernai iš centro pabėgo apie 320 migrantų, apie 50-60 buvo vėl grąžinti. Kai kurie pabėga ir grąžinami po 3-4 kartus. Politinį prieglobstį yra gavę mažai tokių imigrantų: nuo 1997 m. - tik 141.
Norint reguliuoti pabėgėlių skaičių, R. Petraičio teigimu, reikėtų keisti įstatyminę bazę. Mat jei žmogus turi galimybę išeiti, jis turi galimybę pabėgti. Daugelis su tokiais tikslais į Lietuvą ir atvyksta. Anot R. Palaičio, yra galimybė teisiškai apriboti laisvę imigrantui, kuris jau kartą pažeidė centro taisykles ir laiku negrįžo po 24 valandų, tačiau centras retai naudojasi tokia galimybe, nes tokiais atvejais tenka kreiptis į teismus, procesai užtrunka ir ne visada gaunamas teigiamas sprendimas.
Tiesa, ministras pabrėžė, kad nelegalių imigrantus srautas Lietuvoje, lyginant su pietinėmis ES valstybėmis, nėra didelis. Per Turkiją, Viduržemio jūrą plūstantys imigrantai Maltai, Ispanijai, Italijai kelia kur kas daugiau rūpesčių. „Mes esame nykštukai”, - sakė R. Palaitis.
Rūpinamais nelegalių imigrantų orumu
Kaip teigė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, visoje ES galioja nuostata, kad jei įmanoma grąžinti imigrantą savanoriškai, reikia taikyti būtent šį išsiuntimo būdą, kad žmogus galėtų grįžti oriai. Jos vadovaujama organizacija dirba tik su tais imigrantais, kurie nori grįžti savo noru.
„Mes pasisakome tik už legalią migraciją, kuri duoda naudos, bet gyvenime būna visokių situacijų. Žmonės kartais ne savo noru atsiduria situacijoje, kai jie nebeturi teisėto pagrindo likti, o grįžti patys nelabai gali. Į mus kreipiasi tokie, kurių tikrai gaila – juos pagavo, apvogė, jie susirgo, prarado sutuoktinį ir nebeturi argumentų pasilikti“, - teigė A. Sipavičienė.
Savo noru grįžtantis migrantas paprastai keliauja kaip paprastas keleivis bendrais reisais, jo nelydi pareigūnai. Be išsamaus konsultavimo, dokumentų parengimo, kelionės suderinimo ir apmokėjimo, pagalbos persėdant bei pasitinkant kilmės šalyje, reikalingiausių daiktų, tokiam emigrantui suteikiama dar ir 200 eurų piniginė pašalpa, kad jie turėtų už ką gyventi pirmomis dienomis tėvynėje.