„DebunkEU.org“ analitikė Agnė Eidimtaitė Žinių radijo laidoje „Atsijojame melą“ teigė, kad tokio pobūdžio žinutės ypatingai pagausėjo minint referendumo dėl Sovietų Sąjungos išsaugojimo trisdešimtmetį.
„Matome, kad tuomet įvairus turinys apie Sovietų Sąjungą ir jos griuvimą, ir tam tikri dezinformaciniai straipsniai, pasitelkiant nostalgiją, buvo dažnesni. Manome, kad šiais metais tų žinučių, tiek komunikacijos apie Sovietų Sąjungą, griuvimą ir žinučių apie tai mes matysime, nes sukanka 30 metų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo“, – laidoje tikino A. Eidimtaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Nerija Putinaitė laidoje kalbėjo, kad šios žinutės kuriamos ne tik išorės auditorijai, bet ir vidaus – pačiai Rusijai.
„Čia ne tik išorei. Nes tai, ką tyrimas atskleidė, tokiu koncentruotu pavidalu, tai tie visi propagandiniai štampai ir kiti dalykai visada buvo. Ir tie naratyvai visada buvo tie patys. Žinoma, tai yra proga, bet tą pirmiausia siečiau su Rusijos vidine propaganda. O antra – kaip tam tikras mechanizmas padidinti tą nostalgiją rusakalbių tarpe, kurie gyvena nebūtinai buvusiose Sovietinėse šalyse, bet ir tie, kurie yra emigravę ir į vakarų šalis.
Čia tokia labai gera proga, nes ir Vakarų šalys apie tą Sovietų Sąjungos žlugimą kalbės. Nors dažniausiai siejant su 1989 metais, ne 1991 metais. Ir čia rusų propaganda tarsi užbėga už akių, kurdama tokį naratyvą“, – kalbėjo N. Putinaitė.
VU TSPMI atstovė aiškino, jog Rusija visą laiką nori vakarų šalių pripažinimo.
„Nereikia nuvertinti, pavyzdžiui iš Sovietų Sąjungos išeivių Vokietijoje gyveno labai daug, arba JAV. Bet aš manau, kad čia daug svarbesnė yra Europa. Nes turėti savo ambasadorių, sąmoningą, arba pusiau sąmoningą ES institucijoje, žiniasklaidos priemonėse yra labai svarbu. Tai yra ta minkštoji galia per kurią tos žinios skleidžiasi“, – sakė N. Putinaitė.
Ji laidoje tikino, jog dabar vakarietiška žiniasklaida jau suvokia, kad Rusija vykdo tą propagandinę kovą.
„Bet prieš kelerius metus tas suvokimas buvo gerokai silpnesnis“, – teigė N. Putinaitė.
Laidos pašnekovė N. Putinaitė tikino, kad Rusija supranta, kaip ir ką veikia minkštoji galia, kokia efektyvi ji gali būti, jei ne šiandien, tai rytoj ar po 10 metų.
„Čia turime galvoti, kad tai yra valstybė, kuri savo istoriją matuoja šimtmečiais, ne dešimtmečiais. Ji veikia su ta perspektyva į šimtmečius“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Atsijojame melą“ dalijosi N. Putinaitė.
Naudojasi nusivylimu
„DebunkEU.org“ analitikė A. Eidimtaitė teigė, jog žinutės siunčiamos tiek vidaus, tiek ir išorės subjektams.
„Tas fenomenas – nostalgija Sovietų Sąjungai, tikrai yra gajus tiek Rusijoje, tiek ir postsovietinėse šalyse. Galbūt skiriasi pačios žinutės. Jeigu Rusijai Sovietų Sąjungos žlugimas ir visas tas periodas apibrėžiamas kaip tragedija, tai postsovietinėms šalims, ypatingai Baltijos šalims, teigiama, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo situacija jose pradėjo prastėti“, – skirtumą įvardijo A. Eidimtaitė.
Ji teigė, jog pabrėžiamos Vyriausybių klaidos, aiškinama, kaip jas išnaudoja Europos Sąjunga.
Kam skirta N. Putinaitė pažymėjo, kad išnaudojamas likęs gyventojų nusivylimas.
„Nemanau, kad čia rusų kalba yra tokia esminė, žinučių yra ir lietuviškai. (…) Tyrime laba gerai pagrindžiama, kad vyresnės kartos žmonės patyrė tam tikrą traumą – ekonominę, socialinę, žlugus Sovietų Sąjungai. (…) Mes mažai kol kas kalbame apie tą labiausiai paveiktą tos transformacijos kartą, kurie kabinosi į gyvenimą, stojosi ant kojų. Bet labai nemažai yra ir nusivylusių, kurie gavo nedideles pensijas, iš jų gyvena“, – sakė ji.
Laidos „Atsijojame melą“ dalyvė N. Putinaitė ragino nenuvertinti ir jaunosios kartos. Sovietmetį jie kartais likę romantizuoti.
„Čia mes vis tiek kalbame ne tik apie amžių, bet apie tam tikrą, labai savitą žmonių grupę, kurie jaučia pyktį, nusivylimą ir nepasitenkinimą. Ir tos žinutės pirmiausia į tai ir taiko, ne tiek į amžiaus kategoriją, bet į žmogaus emociją“, – kalbėjo laidos pašnekovė N. Putinaitė.
Propagandinėse žinutėse pabrėžiamas ir Lietuvos santykis Europos sąjungos kontekste.
„Bet ką rodo ir tyrimas – žaidžiama ant, kad Lietuva kaip šalis nieko ES negali padaryti. Nes žaidimas yra didžiųjų šalių, ne mažųjų. Bet aš manyčiau, kad šita žinutė labai mažai, ką veikia. Bet to nusivylimo ES yra. Bet kas Lietuvoje stipriau veikia – tai tas supuvusių vakarų, gėjų santuokos, kur viskas žlunga, supuvę moraliai – čia sovietiniai štampai“, – aiškino ji.
N. Putinaitė kaip pavyzdį pateikė ir daug aistrų visuomenėje sukėlusį Partnerystės įstatymo pateikimą. Ir bet kokie žmogaus teisių klausimai, anot jos, iš karto išlenda kažkur „kontekste vakarai su savo kažkokiu puvimu ir žlugimu“.
„Ir toks įvaizdis Lietuvos, lyg ji turi atsilaikyti prieš vakarus. Čia yra ta antieuropinė ašis“, – teigė VU TSPMI atstovė.
Kokios žinutės dominuoja?
„DebunkEU.org“ analitikė A. Eidimtaitė laidoje pristatė ir dažniausias propagandines žinutes.
„Pirmiausia iškyla rusofobija – kad postsovietinės šalys yra nedėkingos. Rusija ir Sovietų Sąjunga šiose žinutėse yra praktiškai sinonimai. Pateikiamos tos šalys kaip nedėkingos, kadangi Sovietų Sąjunga sukūrė infrastruktūra, pastatė įvairias gamyklas, o dabar, žlugus Sovietų Sąjungai tos valstybės, jų vyriausybės manipuliuojamos ES – viską sugriovė, neteko darbų. Lietuvai neretai krenta Ignalinos atominės elektrinės atvejis“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo „DebunkEU.org“ analitikė A. Eidimtaitė.
Ji teigė, kad su Sovietų Sąjungos nostalgija susijusios žinutės gana dažnai turi įžeidžiančios retorikos.
„Bandoma kuo daugiau tos emocijos suteikti žinutėms, straipsniams. Kuo daugiau pykčio, nepasitenkinimo, nusivylimo, pakankamai stiprios tos žinutės“, – sakė ji.
Paprašyta konkretizuoti apie įžeidžiančią retoriką, A. Eidimtaitė teigė, kad įžeidimai taikomi šalims, jų vyriausybėms.
„Kartais vadina ir idiotais, visiškai neracionaliais, barbarais, necivilizuotais“, – pavyzdžius pateikė „DebunkEU.org“ analitikė.
