Ši krantotvarkos priemonė padės sumažinti migracinio nešmenų srauto deficitą ties Lietuvos Baltijos jūros krantais. Tokie darbai čia turi būti vykdomi iki to laiko, kol bus parinktos naujos vietos priekrantės dugno ir kranto sąnašoms papildyti.
Koordinuoti krantotvarkai skirtus smėlio išpylimo darbus ir nurodyti konkrečias jo panaudojimo vietas Vyriausybė įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininkę.
Dabartinė Lietuvos pajūrio juostos kranto būklė priklauso nuo įvairių gamtinių ir žmogaus sukeltų veiksnių. Krantų ardymą skatina globalinis klimato pasikeitimas, dažnos pasikartojančios uraganinės audros, pasaulinio vandenyno lygio kilimas, smėlio išteklių mažėjimas ir kita.
Neigiamos įtakos jūros krantų raidai turi ir jūrinės industrijos plėtra. Dauguma viso Lietuvos kranto hidrotechnikos įtvarų yra žemyno krante. Klaipėdos uosto molai ir įplaukimo kanalas šiuo metu sulaiko apie pusę šiame priekrantės ruože pernešamų nešmenų, todėl žemyno krante smėlio išteklių yra mažiau.