Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė pirmadienį jau antrą kartą buvo priversta atidėti M. Vizbaraitės skundo URM nagrinėjimą, nes tik teismo posėdžio metu gavo įsakymą, kuriame buvo nurodyta jos atleidimo iš diplomatinės tarnybos data – rugpjūčio 11-oji. Prieš mėnesį teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, nes tik teismo metu paaiškėjo, kad ministro įsakymą apskundusi ir nedarbingumo lapelį turinti diplomatė buvo atleista iš pareigų.
„Sužinoję apie naują įsakymą mes dar kartą norime tikslinti ieškinį“, - teisme pareiškė M. Vizbaraitės advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė. Ji teigė, kad patikslintame ieškinyje taip pat bandys įrodyti, jog atleista diplomatė buvo diskriminuojama ir sieks, kad V. Ušacko įsakymai būtų panaikinti, o esą neteisėtai atleista diplomatė būtų grąžinta į tarnybą bei sumokėtas atlyginimas už priverstinę pravaikštą.
„Manau, kad M. Vizbaraitė URM buvo diskriminuojama, nes jai buvo taikomos visiškai skirtingos sąlygos nei kitiems diplomatinio korpuso darbuotojams“, - teigė advokatė.
M. Vizbaraitė: arba turi paklusti, arba – išeiti
Į teismą M. Vizbaraitė kreipėsi, kai V. Ušackas balandžio 23-iąją pasirašė įsakymą, kuriuo Valstybinio diplomatinio protokolo departamente dirbusią atašė atleido iš pareigų ir paskyrė trečiąja sekretore dirbti Kaliningrade.
Kad tokį įsakymą V. Ušackas ruošėsi pasirašyti, M. Vizbaraitė sužinojo dar praėjusių metų rudenį, todėl aktyviai siekė pakeisti ministro poziciją.
„Atsisakiau vykdyti ministro įsakymą, kuris buvo priimtas neteisėtai pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymą, - pirmadienį aiškino M. Vizbaraitė. – Jame aiškiai numatyta, kad darbuotoją perkelti į užsienį galima tik turint jo raštišką sutikimą. Ministerija žinojo, kad tokio sutikimo nėra, buvau atsisakiusi vykti dar spalio mėnesį, tačiau traukinys toliau judėjo. Kadangi gindama savo teises išdrįsau kreiptis į teismą, buvo nuspręsta mane atleisti“.
M. Vizbaraitė tikino, kad nemoka rusų kalbos, nors kai bandė įsidarbinti URM, anketoje užpildė, jog rusiškai kalba gerai.
„Parašiau, kad ją suprantu, nes man taip atrodė, tačiau kai per stažuotę Kaliningrade susidūriau su rusakalbiais, supratau, jog nieko nesuprantu“, - jauna diplomatė aiškino, jog laisvai kalba angliškai, prancūziškai, itališkai ir vokiškai.
Dar prieš paskiriant ją trečiąja sekretore M. Vizbaraitė bandė susitikti su V. Ušacku, tačiau nesėkmingai. Pasikalbėti su URM vadovu diplomatei pavyko tik tuomet, kai jis paskelbė, kad priims Lietuvos gyventojus. Tačiau, pasak M. Vizbaraitės, ministras net nenorėjo girdėti jos motyvų.
„Jis pasakė griežtai – išmoksti rusų kalbą arba turėsi atsisveikinti su diplomatine tarnyba“, - aiškino M. Vizbaraitė.
„Niekuomet aktyviai nesireiškiau prieš ministeriją, bet ir nebuvau iš vadinamųjų lojaliųjų grupės, neturėjau ryšių, giminių, pažįstamų, bandžiau savo karjerą formuoti remdamasi savo kvalifikacija, žiniomis, tobulinau kalbas, - sakė M. Vizbaraitė. – Pasirodo, naiviai tikėjausi, kad į tai bus atsižvelgta, nors ir kolegos man sakydavo, jog būsiu paskirta dirbti į Kaliningradą ar Gardiną“.
Pasak jos, niekam nėra paslaptis, kad URM kuriama gana griežta struktūra. „Arba tu jai paklūsti, arba turi išeiti“, - sakė mergina.
„Man irgi buvo siūloma išeiti iš diplomatinės tarnybos, į kurią pagal konkursą pakliuvau pirmuoju numeriu - M. Vizbaraitė sakė, kad V. Ušackas URM valdo „geležine ranka“. - Valdymas iki ministerijos vadovų pasikeitimo buvo griežtas, bet tada dar buvo prisilaikoma teisės aktų, nebuvo drįstama surinkti nelegalią atestacinę komisiją. Anksčiau buvo bent atsižvelgiama į teisės aktus, o dabar situacija dar labiau sugriežtėjo ir tikrai labai skaudu, jog praėjus dvidešimt metų po Baltijos kelio dar vyksta tokie dalykai“.
URM: dėl sveikatos negalėjo vykti į Kaliningradą, bet atostogavo Meksikoje
„Ministerijos pozicija yra labai paprasta - buvusi diplomatė M. Vizbaraitė buvo atleista teisėtai ir pagrįstai, - teigė URM atstovaujantis advokatas Virgilijus Kaupas. - Lietuvoje veikia specialus Diplomatinės tarnybos įstatymas, kuris reglamentuoja visos diplomatinės sistemos struktūrą ir numato specialų perkėlimo būdą – rotaciją. Jos būdu M. Vizbaraitė buvo siunčiama į kitą darbo vietą - į Lietuvos atstovybę Kaliningrado srityje vykdyti konsulinių funkcijų. Procedūrų derinimas vyko nuo rudens, manome, kad buvo pakankamai laiko suvokti ir suprasti šio paskyrimo svarbą“.
Pasak advokato, kadangi M. Vizbaraitė skundais teismui ir raštais ministrui nurodė, kad nesutinka vykti į Kaliningradą, specialiu įstatymu remdamasis ministras diplomatę atleido iš pareigų – esą diplomatinio korpuso darbuotojai privalo nesavanaudiškai žiūrėti į postus.
„Kai ji pradėjo atsisakinėti vykti į Kaliningradą, ministrui buvo nurodyta, kad ji nori vykti tik į Romą arba Niujorką, - pažymėjo URM atstovaujantis V. Kaupas. - Ne diplomatams suteikta teisė pasirinkti darbo vietą. Tik ministrui pagal specialų įstatymą yra pavesta užtikrinti pakankamą kiekį darbuotojų Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, todėl ministras pasirinko, kad jauna kvalifikuota darbuotoja yra tinkama dirbti Kaliningrado srityje“.
Jis taip pat pažymėjo, kad M. Vizbaraitė savo anketoje buvo nurodžiusi, jog moka rusų kalbą.
„M. Vizbaraitė jau spalio mėnesį rašė, kad nesutiks vykti, - sakė advokatas. - Jos motyvai buvo įvairūs – kad nemoka rusų kalbos, be to, nurodė, jog vykti negali dėl sveikatos būklės. Paskutinis taškas, leidęs apsispręsti, kad M. Vizbaraitė turėtų būti atleista dėl įsakymo nevykdymo, buvo tai, jog sakydama, kad dėl sveikatos būklės negali vykti į Kaliningradą, ji atostogų išvyko į Meksiką. Reiškia, jos sveikatos būklė nėra tokia, kad negalėtų vykti“.
Ar pagrįstai M. Vizbaraitė buvo atleista iš diplomatinės tarnybos, Vilniaus apygardos administracinis teismas toliau žada aiškintis rugsėjo pabaigoje.