„Sveiki. Būtinai perskaitykite, prašau. Šį eilėraštį parašė vėžiu serganti paauglė. Ji norėtų sužinoti, kiek žmonių gavo jos eilėraštį. Prašome perduoti jį kitiems. Mergaitei liko gyventi tik šeši mėnesiai.
Kaip savo paskutinį norą ji norėjo išsiųsti laišką, kuriame prašo visus gyventi kuo pilniau, nes jos jau nebus. Ji niekada nešoks išleistuvių baliuje, niekada nebaigs mokyklos, neištekės ir neturės vaikų. Laišką išsiuntė jos gydytojas. Būtinai perskaitykite, kas parašyta baigiamajame žodyje po eilėraščiu“, – rašoma elektroniniu paštu po visą Lietuvą keliaujančiame laiške.
Jo pabaigoje aiškinama, kad išsiųsti laiškai yra registruojami, o už kiekvieną išsiųstą laišką Amerikos vėžio draugija skirs 3 centus mergaitės gydymo programai. Laišką neva pasirašo Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos administratorė G.Kupčinskienė.
Prašo nekreipti dėmesio
G.Kupčinskienė pirmą kartą apie šį laišką sužinojo maždaug prieš metus. „Nustebau, kad laišką pasirašiau esą aš. Iš tiesų nieko nežinau apie jokią sergančią mergaitę. Beveik kasdien sulaukiu skambučių, žmonės klausia, kaip galėtų padėti. Džiaugiuosi, kad žmonės pasiteirauja ir šito laiško nesiunčia kitiems“, – kalbėjo moteris.
G.Kupčinskienė prašo visus, gavusius šį laišką, jį ištrinti ir niekam nesiųsti bei negaišinti kitų žmonių laiko.
Tačiau laiškas šią savaitę vėl suka tų pačių adresatų ratą. Kaunietis menininkas Eimutis Markūnas, taip pat išsiuntinėjęs šį laišką savo pažįstamiems, pasakojo: „Laišką gavau iš žmogaus, kuriuo pasitikiu, tačiau, aišku, negaliu žinoti, kiek jame teisybės.“
Elektroniniu paštu keliauja ir kitokie beprasmiai laiškai. Pavyzdžiui, prašoma persiųsti įvairius linkėjimus, eilėraščius. Juose raginama laišką persiųsti ne mažiau nei 5 ar 10 kartų, nes tai esą gali atnešti sėkmę.
Keistos žinutės siuntinėjamos ir mobiliaisiais telefonais. „Uždekime žvakutę ant savo širdies už trijų dešimtmečių vaikų gyvybes, kurie buvo žiauriai nužudyti autoavarijoje Skuodo rajone. Persiusk SMS 5 žmonėms, taip pagerbkime tuos vaikus. Nenutrauk šios gražios akcijos“, – lietuvių širdis suvirpino po skaudžios nelaimės pradėta platinti žinutė.
Sunku atsekti, kas pirmasis ją išsiuntė, tačiau aišku, kad iš jos akivaizdžią naudą turi tik telekomunikacijų bendrovės, į kurių kasą kapsi centai už kiekvieną žinutę.
Paramos ieško kitaip
Onkologinių ligonių paramos fondas „Spindulys“ vadovė Ona Plioplienė sakė pati anksčiau gaudavusi laiškų, kuriuos prašyta persiųsti kitiems.
„Dabar sukčiai prigalvoja įvairių aferų. Kai kurių laiškų esmę sunku ir suprasti“, – dėstė ji. Anot pašnekovės, fondai dažniausiai paramos ieško rengdami įvairius projektus.
„Per juos pavyksta surinkti daugiausiai lėšų. Taip pat prašome paramos iš įvairių didelių įmonių, atskirų žmonių. Norėdami pagrįsti savo prašymą, pateikiame ligonio ligos aprašymą, nuotrauką“, – aiškino O.Plioplienė. Labdaros fondai taip pat prašo perversti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Anot O.Plioplienės, kartais atsitinka taip, kad berenkant lėšas ligonio gydymui jis miršta. „Mums irgi kartą taip nutiko. Tuomet nutarta pinigus perduoti sirgusio vyro žmonai, kuri išleido daug pinigų vaistams, įklimpo į skolas“, – aiškino O.Plioplienė.
Sukelia skaitytojų emocijas
Studijos „Nominum“ projektų vadovė Algimantė Matelienė sakė nesuvokianti, kodėl elektroniniais laiškais bandoma įaudrinti žmonių emocijas. Šioje studijoje režisierius Arūnas Matelis sukūrė daug garbingų apdovanojimų pelniusį filmą apie vėžiu sergančius vaikus „Prieš parskrendant į Žemę“.
„Yra kitų būdų paskatinti žmones daryti gerus darbus. Pati neseniai gavau laišką su raginimu jį kitiems siuntinėti, niekam nesiunčiau, nes jis manęs neįtikino. Prieš pusmetį keliavo laiškas, kuriuo buvo raginama duoti kraujo, nes „už kelių dienų“ jis reikalingas kraujo čiulpų persodinimo operacijai, – prisiminė A.Matelienė.
Žinau, kaip tai vyksta, todėl suvokiu, kad „už kelių dienų“ tai neįmanoma. Tačiau šis laiškas mane paskatino užsiregistruoti į kraujo centrą. Dabar jame yra duomenys apie mano kraują. Jei jis kam nors bus labai reikalingas – man paskambins.“
Specialistas siūlo praregėti
Žinomas informacinių technologijų specialistas, „Acme Computer Components“ informacinių technologijų sprendimų architektas Žygimantas Beržiūnas sakė, kad beprasmių laiškų siuntinėjimą lemia tai, jog žmonės turi per mažai informacijos.
„Techniškai įmanoma surinkti pinigų iš persiunčiamų laiškų, jei juose yra reklama, už kurios rodymą arba už kurios dėka įsigytą daiktą sumoka reklamos davėjas. Minėtu atveju Amerikos vėžio draugija galėtų mokėti 3 centus už kiekvieną laišką, jei turėtų galimybę būti informuoti apie kiekvieną gautą laišką ir tai jiems būtų naudinga. Tačiau „American Cancer Society“ savo svetainėje www.cancer.org informuoja lankytojus, kad su tokio pobūdžio laiškais nėra susijusi“, – paaiškino Ž.Beržiūnas.
Elektroniniu paštu platinamus laiškus, kuriuos raginama siųsti toliau, nes kitaip nusisuks laimė, nesiseks gyvenime, užgrius nelaimės, Ž.Beržiūnas vadina elektroninio pašto šiukšlėmis. „Žmonės nori kažkuo tikėti. Vieni tiki horoskopais, kiti – per kelią perbėgusia juoda kate, tretiems toks gąsdinimas laiške gali pasirodyti kaip prakeikima. Todėl jie atlieka tam tikras užduotis, kad tik nenukentėtų“, – šyptelėjo specialistas.
Jo manymu, žmonės patiki laiškuose skelbiamomis kvailystėmis, nes jiems trūksta informacijos apie tokius grandininius laiškus. „Dažniausiai žmonės neturi nė menkiausio įtarimo, kad laiške aprašoma situacija išgalvota, ir psichologiškai paveikti toliau skatina laiško plitimą“, – įsitikinęs Ž.Beržiūnas.