Tokiu būdu neliko ribojimų neterminuotam informacijos viešinimui apie rinkimuose dalyvaujančius asmenis.

Antradienį už Seimo rinkimų įstatymo pataisas vieningai balsavo 82 Seimo nariai.

„Pataisų iniciatoriai, prisidengdami asmens duomenų apsauga, norėjo riboti informacijos apie kandidatus viešinimo laiką, bet tai buvo labiau panašu į politinę cenzūrą. Pagal mano siūlymus – duomenys nebus iš viso ištrinami iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) internetinio puslapio net ir po šimto metų. Žmonės turi turėti galimybę žinoti apie kiekvieną dalyvavusį rinkimuose asmenį bet kada“, – sako opozicijos lyderis socialdemokratas J. Sabatauskas.

Siūlymų autorius rėmėsi ir Lietuvos žurnalistų sąjungos bei „Transparency International“ organizacijos prašymu neatimti iš žmonių teisės į informaciją apie kandidatus.

„Artimiausiu metu gali nutikti taip, kad Lietuvos žmonėms būtų atimta teisė žinoti savo šalies istoriją. Visuomenei svarbūs duomenys apie kandidatus būtų šalinami iš viešosios erdvės. Apribojus konkrečiu neproporcingai trumpu terminu, kiek laiko Vyriausioji rinkimų komisija laiko duomenis apie kandidatus, Lietuvos rinkėjai prarastų galimybę žinoti tikslius ir patikimus duomenis apie kandidatus.

Tai vienareikšmiškai sumažins skaidrumo lygį politikoje. Rinkėjai turi teisę žinoti, kokius interesus turėjo Lietuvos politikos dalyviai nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo“, – argumentuojama Seimo nario siūlymuose.

ELTA primena, kad pagal Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės Guodos Burokienės siūlytą projektą, kandidatų duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija arba išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai) Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje būtų skelbiami 100 metų.

Taip pat buvo siūloma VRK interneto svetainėje 10 metų skelbti kandidato į Seimo narius anketos duomenis, biografiją, gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, privačių interesų deklaraciją.

Projekto autoriai deklaravo, kad jų parengimą paskatino siekis suderinti įstatymų projektų nuostatas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis.