Senstanti Europa
Demografinės duobės, senstanti visuomenė – aktualios problemos visoms Vakarų pasaulio šalims, taip pat ir Lietuvai. Tai problema visų šalių, perėjusių iš industrinės į žinių visuomenę. Atsiranda visiškai kitokie darbo poreikiai. Tokioms šalims būtina kurti strategiją ir spręsti tam tikras problemas, susijusias su imigracijos klausimais.
Nuo 2004 metų Lietuvai tapo aktuali trečiųjų šalių sąvoka. Lietuva mums yra pirmoji šalis. ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės – antrosios šalys.
Visos kitos šalys yra trečiosios, tarp jų ir ekonomiškai stiprios JAV, Japonija, Kinija, Kanada. Dažnai trečiosios šalys painiojamos su trečiojo pasaulio šalimis.
Reikia imigrantų integracijos politikos
Tik gerai koordinuota imigrantų integracijos politika leis greičiau adaptuotis trečiųjų šalių piliečiams Lietuvoje, nekels socialinių įtampų, užtikrins svetimtaučių ir lietuvių saugumą, savitarpio pagalbą.
Kad lietuviai būtų tolerantiškesni atvykusiems iš svečių šalių, buvo sukurtas ir neseniai pristatytas lietuvių filmas „Sveiki atvykę!“ Filme populiariai ir informatyviai pasakojama apie trečiųjų šalių piliečius Lietuvoje.
„Kurdami filmą siekėme parodyti, kokie žmonės skirtingi. Norėjome atskleisti, kad išankstinės nuostatos apie migrantus dažniausiai pagrįstos menka pažintimi su šiais didelį indėlį į mūsų visuomenę įnešančiais asmenimis. Filmu norėjome perteikti mintį, kad pagarba, supratimas, kantrybė ir siekis nuolatos tobulėti, suvokti žmogų yra kelias, atveriantis į bendrumus“, – teigė projekto, pagal kurį sukurtas filmas, vadovas Artūras Rudomanskis.
Lietuva dažnai prisistato kaip šalis, kurianti žinių visuomenę. Tačiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimo politikos nėra. Mūsų šaliai labai trūksta migracijos vizijos, kuri būtų integruota į ekonominės plėtros strategiją ir padėtų planuoti, kokių specialistų Lietuvai reikia.
Baimės ir barjerai
Dažnam lietuviui jau vien imigranto sąvoka kelia baimę. „Užims jie mūsų darbo vietas, o ir taip to darbo nėra. Dažnai kalbos nemoka visokie kinai“, – sakė prieš imigrantus nusistatęs vilnietis Mantas.
Iš Rusijos kilęs Jevgenijus teigia, kad Lietuvai būtinai reikia aiškios migracijos politikos. Puikiai lietuviškai kalbantis vyras Kaune greitai atidarys savo parduotuvę. „Lietuviai labai skeptiškai žiūri į atvykusiuosius iš trečiųjų šalių, tačiau nuvykę į migrantų mėgstamas Didžiąją Britaniją ar Airiją, nori kad juos priimtų kaip pilnateisius piliečius. Būkite pakantūs savo šalyje, tuomet ir jus palankiai priims kitur“, – mano Lietuvą darbui ir gyvenimui pasirinkęs rusas. Lietuviams būtina ne tik keisti požiūrį į migraciją, bet ir įveikti vidines baimes bei barjerus. Į ją reikėtų žiūrėti ne kaip į grėsmę, o kaip į galimybę išeiti iš krizės. Tik aiški migracijos politika leis mums sėkmingai kovoti dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų su kitomis Europos šalimis.
Raulis Davidas Rodrigezas Kontreras į Kauno technologijos universitetą atvyko su užduotimi čia įkurti naują nanotechnologijų krypties mokslinių tyrimų labortatoriją. KTU mikrosistemų ir nanotechnologijų laboratorija aktyviai bendradarbiauja su garsiais užsienio nanotechnologijų centrais. Raulis, bendradarbiaudamas su Barselonos mokslininkais, Kaune tiria įvairių rūšių mikrodalelių nanosavybes ir praktinį jų panaudojimą. Iš tokių dalelių sukonstruotos mikrokapsulės galėtų vaistus transportuoti į užkrėstas organizmo ląsteles, apsaugant sveikąsias nuo šalutinio vaistų poveikio.
„Po studijų Prancūzijoje mokslinei praktikai pasirinkau Lietuvą dėl visiškai kitos kultūros, tradicijų, mąstymo, visai kitokių mokslinių tyrimų būdų. Man tai yra kitokia patirtis, kurios ir ieškojau“, – sakė iš Venesuelos kilęs KTU mikrosistemų ir nanotechnologijų mokslinio centro jaunesnysis mokslo darbuotojas. Egzotiškos išvaizdos vyras jau pamėgo Kauną ir neatmeta galimybės pratęsti su KTU pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, čia pasilikti ir dirbti toliau.
Afrikiečio knyga – atvykėliams į Lietuvą
Egiptietis Mohamedas į Lietuvą atvyko norėdamas pažinti mūsų šalį. „Pirmos dienos vakarą važiavau autobusu. Kontrolierius paprašė bilieto ir klausė, kodėl jis nepažymėtas. Nežinojau, ką tai reiškia, nes Egipte nusiperki bilietą ir viskas. Man liepė susimokėti 80 litų baudą. Aš pasakiau, kad esu ne lietuvis, pirmą kartą atvykau ir viskas man dar nauja. Tačiau kontrolierius pasakė, kad tai ne jo problemos ir kad aš būsiąs nuvestas į policiją, jei nemokėsiu baudos. Ten nenorėjau eiti, tad teko sumokėti baudą“, – pirmos dienos Lietuvoje įspūdžius pasakojo egiptietis.
Mohamedui kelionė į Lietuvą – tai pirma pažintis su Europa. „Rengiu nedidelę knygelę apie Lietuvą savanoriams, kurie čia atvyks. Kad būtų lengvesnės pirmos dienos Lietuvoje, vadovėlyje pateikiami lietuvių kalbos pagrindai, kultūra, žiniasklaidos aktualijos, aprašoma, ką verta pamatyti, o kur geriau neiti. Lietuva man pradėjo patikti, esu čia tris mėnesius ir jau pradėjau adaptuotis“, – sako savanoris iš Afrikos. Norėdamas pasimelsti, egiptietis turi važiuoti į Kauną. Vilniuje gyvenantis Mohamedas šypsodamasis sako, kad Lietuvos sostinėje taip pat turėtų būti bent viena mečetė.
Naujo gyvenimo pradžia
Marijaną Boliavską į Lietuvą atvedė meilė. Transporto vadybininkė bei informacinių technologijų specialistė Vilniuje apsigyveno čia sutikusi savo vyrą. Pasak merginos, ukrainiečiams sunku palikti darbą, o juo labiau vykti į užsienio šalį, tačiau Marijana norėjo įgyti naujos patirties. „Aš pasiryžau viską pakeisti. Tai juk įdomu. Tai įkvepia. Visada galima sugrįžti į buvusį darbą, prie seno gyvenimo, bet jeigu naujo neišbandysi, to ir nepatirsi“, – sakė naują gyvenimo puslapį verčianti Marijana.
Lietuva turėtų rūpintis svečių šalių piliečių integracijos klausimais. Svetimtaučiai turėtų žinoti Lietuvos Konstituciją, mokytis kalbos, kultūros, istorijos. Tik tuomet imigrantai taps pilnaverčiais mūsų šalies visuomenės nariais.
Lietuviams taip pat reikia mokytis priimti atvykėlius: mokėti išklausyti, padėti, patarti. Juk vien mūsų piktas ar perdėm smalsus žvilgsnis į kitaip atrodantį svetimtautį verčia atvykėlį jaustis mažų mažiausiai nejaukiai.
Aiški svetimtaučių integracijos politika ir Lietuvos gyventojų švietimas siekiant, kad visuomenė būtų palanki atvykusiesiems, neleis atsirasti socialinėms įtampoms, priešiškumui, nesusikalbėjimui. Savitarpio pagalba, supratingumas ir noras čia visiems kartu gyventi, dirbti ir siekti gerovės kurs stiprią, įvairiakultūrę ir darnią Lietuvos valstybę.