aA
Iš ligoninės išrašyta sveikatai nespėjus pasitaisyti, iš poliklinikos išvaryta nurodžius ateiti po pusmečio – štai taip Lietuvoje atrodo pagalba asmeniui, turinčiam psichikos sutrikimų.
Iki šiol kaupiasi ašaros: ieškojo pagalbos seseriai, o gavo šlapiu skuduru per veidą
© DELFI / Karolina Pansevič

„Mes nuolat girdime apie savižudybes, bet psichikos sutrikimų gydymo sistema yra tragiško lygio“, – DELFI sakė skaitytoja, iš visų jėgų besistengianti padėti nuo depresijos kenčiančiai seseriai.

Ligoninėje gulėjo ne kartą, buvo gydyta elektrošoku

Pašnekovės teigimu, psichinė sesers sveikata ėmė šlubuoti dar paauglystėje. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ji pirmą kartą gydėsi būdama vos devintokė, tai kartojosi ir vėliau.

„Prieš trejus metus, jau pilnametei, jai taikytas elektrošokas – aš buvau labai prieš, labai nusistačiusi, bet, ko gero, per mažai apie tai žinojau. Žinokite, tuo metu jai tai labai padėjo. Nežinau, ar Jums kada teko matyti žmogų, kurio akys – stiklinės, jis žiūri į niekur... Toks įspūdis, kad gyvas, bet miręs – nei su tavimi bendrauja, nei tave mato“, – kokią stadiją buvo pasiekusi jos sesuo, pasakojo moteris.

Nors pirmosios dienos po elektros impulsų terapijos buvo sunkios – seserį pykino, sutriko jos atmintis, pagerėjimo ilgai laukti nereikėjo.

„Po elektros šoko, gruodžio 24-ąją, Kūčių vakarą, aš atėjau jos aplankyti ir tai buvo kone kaip stebuklas – pagerėjimas aiškus. Tiesa, ir šalutinių reiškinių būdavo. Atsimenu, ji man skambindavo ir sakydavo: „Sese, papasakok man apie mane“, – iki šiol tai prisimindama graudinosi pašnekovė.

Po dviejų savaičių išrašomas bet kokios būklės?

Pakankamai blogai jos sesuo pasijuto ir šiemet – depresija esą net būtų pernelyg švelnus žodis, padėčiai nusakyti.

„Ji atsisakė kreiptis į gydytojus, tačiau po mėnesio, daugiau aš ją įkalbėjau. Mes nuvykome į gydymo įstaigą pačios, ją paguldė į vieną iš sunkiausių skyrių – antrąjį. Puikiai suprantu, kad nereikia tikėtis, kad tokiam ligoniui pradėjus vartoti vaistus bus staigus pagerėjimas. Lankydavau ją reguliariai kas dvi dienas. Po dviejų savaičių jokio pagerėjimo nemačiau, jos mintys vis dar buvo tokios pat sunkios, su kokiomis ji atsigulė. Tačiau vieną dieną sesuo man pareiškė, kad ją išrašo“, – dėstė pašnekovė.

Ši žinia ją itin nustebino, tad moteris nusprendė pasikalbėti su seserį gydančia gydytoja.

„Galbūt to ji nenorėjo man garsiai sakyti, tačiau leido suprasti, kad yra normuojamas laikas, kiek pacientas gydymo įstaigoje turi gulėti ir ji esą nieko negali padaryti. Su ja kalbėjau ilgai, klausiau, kaip jie gali ligonį išrašyti, ką jie siūlo man daryti, kai į rankas patikės tokią pačią, kokią per didelius vargus įkalbėjau gydyti. Aiškiai leidau suprasti, kad to tikrai taip nepaliksiu“, – nurodė pašnekovė.

Tiesa, gydymo laikotarpis jos seseriai buvo pratęstas tik savaite.

Sergantys depresija gydomi su sunkiais ligoniais

Beje, nustebino pašnekovę ir tai, kad depresija serganti sesuo buvo gydoma kartu su labai sunkiais ligoniais.

„Ją tiesiog kankina negatyvios mintys, nediagnozuota nei šizofrenija, nei kažkas panašaus, tačiau tame pačiame skyriuje guldomi ir, sakykime, visiškai kliedintys ligoniai, kurie nebėra šiame pasaulyje. Kai tau viskas aplink atrodo juoda, ir tave paguldo dar tarp tokių ligonių... Sunku suprasti“, – pripažino moteris.

Neįtikėtinų istorijų iš ligoninės ji yra girdėjusi iš savo sesers – jai teko matyti siaubingų vaizdų, klausytis sunkiai ištveriamų klyksmų.

„Kai tau ir taip sunku, būti tarp visiškai neadekvačių žmonių, tokio sudėtingumo ligonius...“, – patikėti negalėjo ji.

Eilė – pusmetis

Visą minėtą laiką pacientė buvo gydoma tik medikamentais, psichoterapija jai pradėta taikyti likus vos kelioms dienoms iki išrašymo, tikino pašnekovė. Gydytoja rekomendavo lankyti ją ir toliau.

„Iš karto pasiėmusi seserį nuskubėjau į Centro polikliniką, kur ji lankosi, pas psichiatrą. Prieš tai, aišku, paskambinau, papasakojau, koks atvejis, kad asmuo išrašomas iš ligoninės, reikalinga psichoterapija, reikia kuo skubiau užsirašyti. Kai atvykome, gydytoja buvo baisiausiai nepatenkinta, kad skubos tvarka, ji esą baisiai užsiėmusi. Savo ruožtu slaugytoja nurodė, kad eilė – pusmetis. Man nusviro rankos. Kaip šlapiu skuduru per veidą“, – atviravo pašnekovė.

Anot jos, nesuprantama, kai tiek laukti prašoma iš ligoninės išrašyto, sunkiu ligoniu pripažinto žmogaus.

„Sesutė, laborantė – nežinau – ant A4 lapo tušinuku užrašė mano sesers vardą ir pavardę, kontaktinį telefoną. Tai man buvo taip keista – jei tu pamesi tą lapą? Kas tada?“, – klausė deramo dėmesio seseriai pasigedusi moteris.

Liko šokiruota ir nusivylusi

Į polikliniką jos kreipėsi rugpjūčio pradžioje, tačiau jokių žinių iki spalio sulaukti taip ir nepavyko.

„Šiuo metu mano sesuo laikosi geriau, šiek tiek pagerėjo jos gyvenimo sąlygos, ji įsidarbino. Tačiau depresija – kaip kalnas ir nuokalnė. Būna geriau, paskui vėl krentama į duobę. Bandome kapstytis savomis jėgomis“, – tikino pašnekovė.

Kol kas jos sutarė, kad į privačiai dirbančius psichiatrus nesikreips.

„Buvau labai nemaloniai šokiruota ir nusivylusi. Baisu, kai tampi savo šalies sistemos įkaitas. Labai norėtųsi, kad apie šią opią problemą būtų labai garsiai kalbama, nes šiuo metu jaučiuosi kaip vienas kovos lauke karys. O taip skauda, kai tavo artimui skauda“, – guodėsi moteris.

Siūlo kreiptis į administraciją

Kadangi teikti informacijos apie privataus asmens sveikatos būklę medicinos įstaigos atstovai negali, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Jūratė Lengvenienė DELFI tenurodė, kad iškilus nesutarimams su gydančiu gydytoju dėl gydymo taktikos tiek artimieji, tiek pacientas visuomet gali kreiptis į administraciją.

Ji taip pat neigė, kad gydymo trukmė ligoninėje ribojama. Tiesa, vidutinė gydymo trukmė šioje ligoninėje – 17, sunkių psichikos ligonių – 30 dienų.

„Gydymo trukmė ligoninėje neribojama. Pacientas išrašomas pagerėjus sveikatos būklei. Paciento išrašymą gydantis gydytojas aptaria su skyriaus vedėju. Su pacientu aptariami gydymo rezultatai ir tolesnis ambulatorinis gydymas. Jei pacientas neprieštarauja išrašymui ir pateiktoms rekomendacijoms, jis tai patvirtina savo parašu „Informuotas sutikimas apie stacionarinio gydymo baigimą“ formoje“, – nurodė ji.

Jūratė Lengvenienė
Jūratė Lengvenienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Depresiją gydo kompleksiškai

Pasak J. Lengvenienės, atvykus pacientui, priėmimo – skubios pagalbos skyriaus gydytojas, apžiūrėjęs jį, įvertinęs jo psichikos būseną, siuntimo duomenis, atsižvelgdamas į paciento pageidavimus, sprendžia, į kokį skyrių jį hospitalizuoti, kad būtų užtikrintos optimaliausios gydymo ir slaugos sąlygos.

„Depresija ligoninėje gydoma kompleksiškai: medikamentais, taikoma individuali ar grupinė, psichologinė ar psichoterapinė pagalba. Gydymui atspariais atvejais gali būti skiriama transkranijinė magnetinė stimuliacija ar elektros impulsų terapija“, – į klausimą, kaip ligoninėje gydoma depresija, atsakė įstaigos atstovė.

Anot jos, gydymo pasirinkimą, pasirenkamų metodų eiliškumą ir derinimą lemia depresijos sunkumas ir paciento pageidavimai.

Kodėl tenka laukti taip ilgai?

Tuo metu Centro poliklinikos atstovai DELFI sakė, kad eilės susidaro, nes šioje įstaigoje mažu krūviu dirba tik vienas specialistas, o psichoterapijos užsiėmimai su vienu pacientu trunka pusmetį.

„Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, Ligonių kasos per metus vienam pacientui apmoka 24 psichoterapijos sesijas. Beveik valandą trunkantis užsiėmimas vyksta vieną kartą per savaitę, individualiosios psichoterapijos seansai vienam pacientui trunka pusmetį.

Mūsų poliklinikoje dirba tik vienas psichoterapeutas, teikiantis psichoterapijos paslaugas, ir tik pusės etato darbo krūviu. Tad per savaitę jis priima 12 pacientų, už kurių sesijas apmoka Ligonių kasos. Tik baigus sesijų kursą su vienu pacientu, galima priimti naują.

Būtent dėl to, kad įstaigoje mažu krūviu dirba tik vienas specialistas, o psichoterapijos užsiėmimai su vienu pacientu trunka pusmetį, ir susidaro ilgos paslaugos laukimo eilės“, – aiškinama atsakyme DELFI.

Kur kreiptis?

Tiesa, jame patikslinama, kad psichikos sutrikimų diagnostika, gydymu užsiima psichiatrai, psichologai ir psichoterapeutai. Dalis šių specialistų teikiamų paslaugų esą yra panašios, nors yra ir esminių skirtumų.

„Pavyzdžiui, tik psichiatrai skiria gydymą psichotropiniais vaistais, tik psichologai psichikos sutrikimų diagnostikai atlieka specialius testus, tik psichoterapeutai taiko psichoterapiją psichikos sutrikimams gydyti“, – dėstė ligoninės atstovai.

Pasirodo, psichoterapijos paslaugos, pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, nėra laikoma būtinąja pagalba ir jos negali būti suteikiamos be eilės.

„Skubią psichologinę/psichiatrinę pagalbą krizės metu teikia budintys medicinos psichologai, kurių paslaugos Centro poliklinikoje yra prieinamos visą parą ir visomis dienomis, net ir savaitgaliais, per šventes, arba pirminio lygio gydytojai psichiatrai. Nemokama psichologinė pagalba darbo dienomis nuo 7:00 val. iki 20:00 val. teikiama Psichikos sveikatos klinikoje (Vytenio g. 59, Vilnius), o nuo 20:00 val. iki 7:00 val. darbo dienomis, o poilsio ir švenčių dienomis visą parą – Budinčiogydytojo tarnyboje (Pylimo g. 3, Vilnius). Visi jie teikia pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.

Psichoterapijos paslaugos yra antrinio lygio paslaugos. Jas, kaip ir kitas antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pacientas gali gauti bet kurioje jas teikiančioje gydymo įstaigoje. Informacija apie eilių prieinamumą viešinama Vilniaus TLK tinklapyje. Norime atkreipti dėmesį, kad psichoterapija netaikoma krizės atveju, tam skirtos pirminio lygio psichologų konsultacijos, kurios Centro poliklinikoje prieinamos be jokių siuntimų tiek Psichikos sveikatos klinikoje, tiek Budinčio gydytojo tarnyboje, taip pat esant būtinosios pagalbos indikacijoms Psichikos sveikatos klinikoje jos darbo metu priima pirminio lygio gydytojas psichiatras“, – dėstoma tvarkoje.

Ką reikėtų daryti?

Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje dirba 12 gydytojų psichiatrų ir 8 medicinos psichologai. Per 2016 metus pas gydytojus psichiatrus apsilankė 33637 žmonės (31279 suaugusieji ir 2358 vaikai), 2015 metais – 27416 žmonių.

Medicinos psichologai pernai suteikė 17874, o 2015 metais – 4738 paslaugas.

„Norime atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienam iš ligoninės išrašomam pacientui gydantis stacionaro gydytojas surašo ligos epikrizę su rekomendacijomis. Pacientas (jo artimieji) šią epikrizę turi pristatyti savo šeimos gydytojui arba savo gydytojui psichiatrui, aptarti rekomendacijas ir jomis vadovautis. Iš ligoninės išrašytas pacientas nėra iškart siunčiamas psichoterapijos paslaugoms“, – ką patartų daryti DELFI pašnekovei, kalbėjo poliklinikos atstovai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ieškomiausių nusikaltėlių sąraše figūravęs lietuvis įkliuvo po 13 metų slapstymosi, bet teisingumo laukia laisvėje kaltinamas nugirdytos paauglės išprievartavimu (53)

Prieš 14 metų iš Lietuvos sprukęs Evaldas R. ilgą laiką figūravo labiausiai ieškomų...

Vaidas Mikaitis | D+

Pokalbis su baltaruse lietuvį pribloškė: aš geriau savo nuogos nuotrauką atsiųsiu nei kalbėsiu apie politiką (1)

Apie Baltarusiją dabar šneka visi kas netingi. Ir net tie kas tingi irgi šneka, nes kitaip...

Rezultatyviausiame Euro 2020 trileryje Vokietija įveikė titulą ginančius portugalus (163)

Europos futbolo pirmenybėse rezultatyviausias rungtynes sužaidė vieni iš F grupės favoritų....

Jogintė Užusienytė | D+

Jeigu su antra puse miegate atskirai, sukluskite: tai apie jūsų santykius pasako daugiau nei galvojate

Miegoti kartu ar atskirai? Turbūt retai tenka išgirsti tokį klausimą svarstančią sutuoktinių...

Tris vaikus auginanti Inga apie jos šeimai lemtingą vakarą: tuo metu net negalvojau, kad tai bus pradžia viso to, ką dabar turiu (25)

Klaipėdiečiais Inga ir Vitalijus Gargasai – Delfi ir varškės sūrelių „ Magija “ bei...

Euro 2020: Ispanija – Lenkija gyvai (11)

Paskutinis šeštadienio Europos futbolo čempionato gardėsis – Ispanijos ir Lenkijos rinktinių...

Gydytoja: prie mirčių mes buvome pripratę, bet ne prie tokio kiekio pristatyta nauja knyga „Kovido frontas“ (152)

Ketvirtadienį Vilniuje, Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, buvo pristatyta nauja autorių...

Palangos poilsiautojai negali atsiginti kirų: šiemet – kaip niekad įžūlūs, puola slapčia (70)

Vasaros kurorto sostine vadinamojoje Palangoje poilsiaujantys ir čia pagrindiniame traukos centre,...

Ukrainoje kelininkai atkasė paslaptingą 5,500 metų amžiaus akmeninę struktūrą: aptiktuose kapuose – ne tik žmonių palaikai (11)

Rytų-centrinėje Ukrainoje daugiau nei pusantro mėnesio vykdomi išskirtinio pilkapyno (Rytų...

Padidėję limfmazgiai gali signalizuoti apie rimtas ligas – vienoje vietoje jie ypač pavojingi (10)

Vienas iš gana dažnų ligos požymių yra padidėję limfmazgiai . Juos dažniausiai bandome...