Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ įsteigto Demokratijos instituto surengtoje diskusijoje apie trumpesnės darbo savaitės įteisinimo galimybes Vilniaus universiteto teisės profesorius Tomas Davulis svarstė, kad darbo laiko reguliavimo klausimas mūsų šalyje niekada nebuvo labai jautrus.
„Ilgą laiką Lietuvoje galiojo sovietinės tradicijos, kaip einama į darbą, kaip iš jo išeinama, kokios yra pamainos. Matant dokumentus, didžioji dalis įmonių laikosi ant jau turimo darbo laiko apskaitos modelio. Ko gero, tai ilgą laiką nebuvo ir socialinių partnerių diskusijų objektas“, – pastebėjo T. Davulis.
Jis svarstė, kad greičiausiai ne įstatymas turėtų diegti inovacijas.
„Inovacijos diegiasi praktiniame lygmenyje ir socialinių partnerių susitarimuose“, – aiškino T. Davulis.
Didelio susižavėjimo iš pasaulinio lygmens įmonių neišgirdo
Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė pripažino, kad jų aplinkoje nebuvo diskusijos trumpesnės darbo savaitės įteisinimo klausimu.
„Bet, ruošdamasi šitai temai, vienos kitos globalios įmonės paklausiau, tai tokio didelio susižavėjimo nepajutau. Jos irgi tą patį sako: „mes dar apie tai nediskutavome“, – sakė R. Skyrienė.
Pasak jos, darbdaviams kyla daug klausimų apie tai, pradedant nuo pagrindinio, ar būtų apmokamos 32 ar 40 valandų.
„Yra tokių pozicijų, kur negali būti 32 val., arba paslaugų, kurias įmonė teikia visam pasauliui, o kitose šalyse nėra keturių darbo dienų savaičių. Dar liko daug klausimų, į kuriuos reikia atsakymo prieš pasakant : „einam, darom, taikom“, – kalbėjo R. Skyrienė.
Ji svarstė, kad valstybė, jeigu ji jau šito nori, galėtų pagalvoti apie papildomą motyvaciją įmonėms, kurios taikytų sutrumpintą darbo laiką.
„Galbūt tai paskatintų. Turi atsirasti motyvacija. Bet nemanau, kad verslas pritartų, kad tai būtų nustatyta įstatymu“, – svarstė R. Skyrienė.
Kartu ji pastebėjo, kad jau yra dabar visokių išlygų, tarkime tėvadienų auginantiems vaikus.
„Ateinantys investuotojai, kai pradeda skaičiuoti, truputį išsigąsta, nes atrodo, kad mes daugiau nedirbame nei dirbame. Nors jie patys nori būti socialiai atsakingi. Jie nori suteikti papildomas dienas ar valandas, bet kai valstybė nustato labai aukštus reikalavimus, ta socialinė atsakomybė išnyksta, nes tiesiog per brangiai kainuoja“, – kalbėjo R. Skyrienė.
Siūlo palikti lankstumą
Pramoninkų konfederacijos prezidentas, UAB „Solitek cells“ vykdomasis direktorius Vidmantas Janulevičius kalbėjo, kad galimybės taikyti trumpesnę darbo savaitę labai priklauso nuo sektoriaus ir nuo darbuotojo darbo specifikos.
„Seksiu savo įmonės pavyzdžiu. Dirbame 24 val per parą. Optiniai lęšiai, lęšiai lazeriams, saulės (elektrinių) elementai – gaminame ištisą parą, (…) nes kitu atveju tai veikia kaštus. Atitinkamai yra mokamas atlyginimas. Tokiu atveju, sakyčiau, kad tas neįmanoma. Galima automatizuoti, ir tas daroma, nes tai yra našiau, mažiau klaidų, einama to link, bet tokiu atveju darbo vietų skaičius mažėja“, – aiškino V. Janulevičius.
Tačiau kartu jis iškart pateikė ir kitokį pavyzdį.
„Mano įmonėje yra du vadybininkai, kurie dirba antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Pirmadienį ir penktadienį jie nedirba. (…) Jų darbo užmokestis yra didesnis už mano du kartus, išmokant ir nuomos (mokesčius) arba dividendus, ir jie neturi jokių problemų. Tai, ar reikia reguliuoti tai, kas ir taip yra puikiai?“, – klausė V. Janulevičius.
Kartu jis teigė kalbėjęs apie galimybę trumpinti darbo savaitę ir su startuolių steigėjais.
„Sako: „o galima šešių dienų darbo savaitę?“. Čia startuoliai kalba, jauni žmonės“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Jo nuomone, šio klausimą reguliavimą reikia palikti kuo liberalesnį.
„Reikėtų kuo mažiau reguliavimo. Mums riekia pasivyti ES senbuves, kur našumas yra visai kitoks. Jeigu pasieksime našumą, ir pradės augti nedarbas, tada spręsčiau šitą klausimą“, – sakė V. Janulevičius.
Pramoninkų konfederacijos prezidentas teigė turįs mintyje 10 proc. nedarbo lygį. Dabartinei situacijai įsivertinti jis naudoja europinį rodiklį, pagal kurį mūsų nedarbas siekia 6,8 proc.
Persidirbusių darbuotojų sveikata pašlyja
„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka svarstė, kad pati norėtų turėtų turėti pasirinkimą dirbti tokiomis sąlygomis, kad tempas būtų žmogiškas ir tau pritaikytas.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad atskirose ES šalyse jau būta pilotinių projektų, kur buvo testuojama trumpesnė darbo savaitė.
„Produktyvumas nekrenta. Bet jis labai smarkiai ir nedidėja – nuo 1 iki 5 proc. Įmonės ir darbuotojai fiksavo, kad darbuotojai tapo laimingesni. Sveikatos problemos dingsta arba yra laiko atstatyti sveikatos problemas“, – teigė J. Rojaka.
Kartu ji pastebėjo, kad Europoje, tarkime Nyderlanduose arba Vokietijoje, yra labai didelė banga su darbu susijusių depresijų, kai žmonės tiesiog išeina iš darbo jėgos ne mėnesiui, o metams, ir jiems mokamas atlyginimas, kad jie nedirbtų. Po to labai laipsniškai grįžta atgal. Krūvis yra perskirstomas.
„Aš irgi kalbėjau su vadovais, ir daug jų sako, kad „mes ir taip senokai jau tą darome, taikome keturias darbo dienas per savaitę. Tyrimai rodo, kad patenkinti darbuotojai duoda gerą rezultatą. Labai dažnai įmonės, kurios tęsdavo dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis, palikdavo sąlygą, kad produktyvumas turėtų būti 100 proc., ir nemažiau“, – sakė J. Rojaka.
Profsąjungos – už
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė pasakojo, kad jos organizacija dar prieš penkerius metus kėlė tokią idėją, ir jau tada sakė, kad laikas ne tik diskutuoti, bet ir imtis veiksmų.
„Visuomenė yra tam pribrendusi ir darbovietės taip pat. Su lig kiekvienais metais ta idėja vis labiau atrodo kaip realybė. Tikrai nereikia manipuliuoti sakant, kad vienos darbovietės gali, kitos ne. Šiai dienai visi gali. Čia yra darbo organizavimo ir darbdavio investicijų į darbuotoją klausimas“, – sakė I. Ruginienė.
Jai susidaro jausmas, kad šiuo metu daugiau ieškoma priežasčių, kaip netrumpinti darbo savaitės, nei, kaip tą įgyvendinti praktiškai.
„Kai diskutuojame apie demografinę padėtį, kažkodėl ieškome, kaip atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, bet nekalbame apie darbuotojų sveikatos gerinimą“, – stebėjosi I. Ruginienė.
