Pasak jo, skaidri ir efektyvi vertinimo sistema leistų ne tik pamatyti, kuriose mokyklos vaikai turi daugiausia su sveikata susijusių problemų ir jų fizinis pasirengimas yra prastesnis, bet ir leistų vertinti pažangą ir kurtų motyvaciją mokyklų vadovams ir steigėjams rimčiau susirūpinti vaikų sveikata ir fiziniu aktyvumu.
„Kaip paskatinti mokyklas aktyviau didinti mokinių fizinį aktyvumą – yra begalė būdų, įvairios programos, skaičiavimo bei vertinimo metodikos. Galbūt galima atgaivinti ir moksleivių varžybas „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“, kurios šiuo metu yra pamirštos, joms suteikiant naujos gyvybės arba organizuoti moksleivių spartakiadas. Taip pat padėti fizinio lavinimo mokytojams kelti kvalifikaciją ir padaryti,, kad fizinio lavinimo užsiėmimai taptų mėgiami ir laukiami. Tam pasitarnautų ir “Kurk Lietuvai” entuziastų sukurta “Judrios mokyklos” koncepcija“, - teigė A. Veryga.
Ministras siūlo rinkti fiziškai aktyviausias mokyklas arba didžiausią pažangą šioje srityje padariusias ir sukurti skatinimo sistemą, bei apdovanoti pažangiausias mokyklas kartą per metus.
Tėvai prieš reitingavimą, bet už fizinio aktyvumo skatinimą
Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas neigiamai žiūri į idėją reitinguoti mokymosi įstaigas pagal dar vieną kriterijų.
„Rūpintis sveikata yra gerai, bet bet koks reitingavimas iškreipia realią situaciją. Tėvai žiūri, pirmiausia, kad vaikas būtų laimingas, kaip jūs galite išreitinguoti laimės indeksą? (…) Realiai gyvenime galime pasižiūrėti, kad jeigu vaikas šypsosi, laimingas, jo akys žiba, vadinasi, jam yra gerai. Mes kiekvienas norime, kad vaikas eitų į tokią mokyklą, būtų tokioje mokykloje, ir grįžęs namie lygiai taip pat jaustųsi gerai ir laimingai“, - kalbėjo D. Trečiakauskas.
Tačiau Lietuvos tėvų forumo atstovas pritaria, kad reikia daugiau dėmesio skirti fizinio aktyvumo skatinimui moksleivių tarpe.
„Be jokios abejonės, nes šiandien fizinio aktyvumo praktiškai nėra. Jeigu mes paimsime porą dešimtmečių atgal, kada nebuvo mobilių telefonų, vaikai per pertraukas judėdavo, dabar ne tik per pertraukas, bet dažnai ir namuose vaikai sėdi arba prie kompiuterio, arba prie iPad'o, arba prie telefono. Čia yra ne tik vaikų, tai yra bendrai šiuolaikinio gyvenimo būdo problema“, - kalbėjo D. Trečiakauskas.
Jo nuomone, čia svarbus ne tik mokyklos, bet ir jos bendruomenės vaidmuo. Lietuvos tėvų forumo atstovas atkreipė dėmesį, kad svarbu ieškoti moksleivius fiziniam aktyvumui motyvuojančių priemonių.
„Nes situacija yra tokia, mes visi žinome – prailginti mokslo metai, bet jeigu sistema sulūžusi, subyrėjusi ir jos realiai nėra, jeigu vaikai realiai nenori eiti į mokyklą, tai nuo to, kad juos versime papildomai dešimt dienų ar dviem savaitėmis eiti į mokyklą ar pagerės mokymosi rezultatas, ar pagerės vaiko laimės ir pasitenkinimo indeksas? Ar atsiras didesnis noras mokytis, ieškoti, trokšti žinių?Ne. Lygiai tas pats ir su fiziniu aktyvumu“, - sakė D. Trečiakauskas.
Jo nuomone, vaikų vertimas sportuoti teigiamų rezultatų neduotų. „Reikia pažiūrėti per jų amžiaus tarpsnio prizmę, psichologinius aspektus, kas jiems įdomu. Vaikui bėgti 100 metrų, kai mokytojas stovi su chronometru nėra įdomu, tačiau daug įdomių dalykų gali sugalvoti mokytojai, bendruomenės įrengti fizinio aktyvumo aikštelę ar dar kažką padaryti“, - kalbėjo D. Trečiakauskas.
Fiziniai rodikliai nedžiugina
Lietuvos sporto universiteto profesorius Albertas Skurvydas yra įsitikinęs, kad moksleivių fizinį aktyvumą svarbu skatinti.
„Optimalus fizinis aktyvumas vidutiniu intensyvumu moksleiviams nuo 10 iki 12 metų vidutiniškai turėtų būti ne mažiau 90 minučių, o nuo 13 metų iki mokyklos pabaigos – ne mažiau 60 minučių per dieną. Tai reiškia ne dvi arba trys kūno kultūros pamokos, o septynios kūno kultūros pamokos, o jaunesniems apie 12 kūno kultūros pamokų“, - sakė A. Skurvydas.
Darželyje, pasak eksperto, kaip rodo naujausios vokiečių mokslininkų rekomendacijos, reikėtų į dieną 2 valandų fizinio aktyvumo. „Tai leistų ne tik kūnui optimaliai subręsti, bet ir galvos smegenims, protavimui, emocijų valdymui, širdis būtų sveikesnė, kraujas sveikesnis, raumenys atsparesni įvairioms ligoms“, - sakė A .Skurvydas.
Mokslininko teigimu, fizinė veikla svarbi ne tik moksleivių sveikatos rodikliams, bet ir mokymosi rezultatams.
„Skandinavai, japonai, amerikiečiai ištyrė dideles populiacijas, po 10-20 tūkst. vaikų, ir atlikta metanalizių, kurios rodo, kad moksleivių mokymosi pasiekimai reikšmingai pagerėja, kai yra taikomas optimalus fizinis aktyvumas. Aišku, nepersisportuojant – į dieną po 60 minučių, ir tą galima išskaidyti į tris kartus po 20 minučių, atlikti patraukliai fizinius pratimus, tokiu atveju pagerėtų vaikų ne tik sveikata, bet ir mokymosi pasiekimai“, - sakė A. Skurvydas.
Mokslininkas paaiškino, kad vidutinis fizinis aktyvumas nereiškia lėto pasivaikščiojimo, pavyzdžiui, nuėjimo į mokyklą. Turimas mintyje labai spartus vaikščiojimas, su retkarčiais pabėgiojimais.
LSU mokslininkas konstatavo, kad moksleivių sveikatos rodiklių dinamika nedžiugina.
„Fizinio pajėgumo rodikliai, raumenų jėgos, ištvermės, per pastaruosius dvidešimt metų sumažėjo reikšmingai, mūsų kūno sveikata, kuri susieta su fiziniu pajėgumu, ištvermės rodikliais yra pablogėjusi“, - sakė A. Skurvydas.