Išklausiusi D. Valio pasiaiškinimą Seime I. Degutienė viešai teigia suabejojusi generalinio prokuroro kompetencija ir pažadėjo inicijuoti parlamentinį Generalinės prokuratūros veiklos tyrimą dėl Sausio 13-osios ir Medininkų bylų.
„Kadangi tie klausimai nebuvo iki galo atsakyti, man ir toliau lieka labai daug neaiškumų, kaip tas procesas vyksta Generalinėje prokuratūroje, tai aš kreipsiuosi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą pradėti parlamentinį tyrimą būtent konkrečiai šių dviejų bylų atžvilgiu – Sausio 13-osios ir Medininkų bylos, kokie buvo prokuratūros veiksmai, kas padaryta, kas nepadaryta. Jeigu generalinis prokuroras pats negali atsakyti, tai gal jam padės kiti jo darbuotojai“, - po prokuroro atsakymų Seimo nariams žurnalistams sakė I. Degutienė.
„Dėl kompetencijos šiandien man kilo (abejonių - DELFI), kadangi iš tiesų, ne tik man, bet ir kitiems Seimo nariams, ypatingai rezonansinių bylų atžvilgiu generalinis prokuroras neturi atsakymų ir sako, aš pasiklausiu maždaug kitų. Tai tikrai tai yra ypatingos bylos ir generalinis prokuroras apie jas turi atsakyti ir pakeltas naktį“, - pridūrė Seimo pirmininkė.
D.Valys: naivu tikėtis, kad klausimas dėl V.Uschopčiko išdavimo bus išspręstas
Generalinis prokuroras į Seimą buvo iškviestas jam raštu suformulavus klausimus. Jų autorė – Seimo pirmininkė I. Degutienė, kuri domėjosi, ar tiesa, kad „iki tol, kol atvyko Baltarusijos prezidentas Alekandras Lukašenka į Lietuvą, jūs (Lietuva ir Generalinė prokuratūra) nesikreipėte jokios pagalbos į Baltarusijos generalinę prokuratūrą“.
Seimo pirmininkei taip pat buvo įdomu, ar „tiesa, kad prokurorė Vareikytė teisinės pagalbos prašymą dėl generolo V. Uschopčiko paruošė 2006 m., bet į Baltarusijos generalinę prokuratūrą tas prašymas buvo išsiųstas tiktai po trejų metų, iš esmės po to, kai atvyko Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka į Lietuvą“.
Tačiau D. Valys į šiuos klausimus atsakė gana painiai. Iš pradžių jis paskaitė paskaitą apie visą Sausio 13-osios bylos eigą, aiškindamas, jog įtarimai nedelsiant buvo pateikti 48 asmenims, o su teisinės pagalbos prašymais daugybę kartų buvo kreiptasi į Rusiją ir Baltarusiją. Pirmieji prašymai dėl šių 48 žmonių ekstradicijos, pasak D. Valio, buvo pateikti nuo 1991 m. iki 1994 m. pabaigos, kai byla jau buvo parengta teismui.
Jis priminė, kad 1994 m. po daugkartinių prašymų Baltarusija išdavė Lietuvai Mykolą Burokevičių ir Juozą Jermalavičių, o tais pačiais metais visi su ekstradicija susiję Baltarusijos pareigūnai buvo atleisti. Dėl šios priežasties D. Valys padarė išvadą, kad tikėtis V. Uschopčiko ekstradicijos Lietuvos pagal dvišales sutartis būtų naivu.
„Klausimas dėl ekstradicijos vadovaujantis dvišale Lietuvos-Baltarusijos sutartimi yra negalimas, nes V. Uschopčikas yra Baltarusijos pilietis ir mes turime patys sau tą pasakyti. Tačiau minėjau pavyzdį, kad buvo išduoti du ne Baltarusijos piliečiai ir pasakiau, kas ten vyko – lėkė pareigūnų galvos Generalinėje prokuratūroje, Vidaus reikalų ministerijoje. Taip kad mano nuomone, naivu tikėtis, kad ekstradicijos klausimas gali būti išspręstas“, - Seimo nariams sakė D. Valys.
Iki A.Lukašenkos vizito kreipėsi 5 kartus, po – 4
Pasakodamas visą bylos eigą, D. Valys aiškino, esą iki pat 2009 m. iš Baltarusijos buvo gaunami vien tik neigiami atsakymai į bet kokius Lietuvos teisinės pagalbos prašymus.
„Naujos viltys pasiekti, kad įtariamieji Baltarusijoje būtų tik apklausti atgimė tik kaimyninės valstybės vadovui atvykus į Vilnių. Tačiau ilgai lauktas lūžis įvyko tik Jos Ekscelencijos Respublikos Prezidentės pastangomis pasiekus, kad įtariamasis V. Uschopčikas būtų apklaustas. V. Uschopčiko apklausa sudarė teisinį pagrindą prokurorams pakeisti jo veiksmų kvalifikavimą pagal karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui taisykles“, - pasakojo D. Valys.
Kaip žinoma, karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui senatis negalioja. „Šioje byloje politinė valia yra svarbus dalykas, nes griežti tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai pagal 1992 m. sutartis su Rusija ir Baltarusija neleidžia išduoti kitai valstybei savų piliečių bei suteikia teisę atsisakyti vykdyti prašymus“, - teigė generalinis prokuroras.
Pasak jo, iki šiol iš 48 asmenų, kuriems buvo pateikti įtarimai, 6 buvo nuteisti ir atliko bausmę, 4 mirė, 15-ai žmonių ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o dar 23 asmenys kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui – jiems negalios senatis.
Tačiau Seimo pirmininkė I. Degutienė pasipiktino, jog generalinis prokuroras tiesiai neatsakė, kiek kartų buvo kreiptasi į Baltarusiją prieš A. Lukašenkos vizitą ir kiek po jo. „Aš atsakymo taip ir negavau“, - teigė parlamento vadovė.
D. Valys aiškino, kad iki 2009 m. buvo pateikti 5 prašymai – 1992 m., 1993 m., du 1994 m. ir vienas 2000 m.
Po A. Lukašenkos vizito 2009 m. Vilniuje, į Baltarusiją nukeliavo 4 prašymai.
Į klausimą, ar ties, kad prokurorė dar 2006 m. buvo paruošusi teisinės pagalbos prašymą Baltarusijai, tačiau jis išsiųstas tik pernai, generalinis prokuroras taip pat atsakė miglotai – pasak jo, iš viso 2006 m. ši prokurorė paruošė 42 prašymus ir esą yra per didelis krūvis „verčiant ir organizuojant jų išsiuntimą“.
DELFI primena, kad 1991 m. sausio 13-osios naktį 14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą nuversti Lietuvos valdžią. Šioje byloje apkaltinamieji nuosprendžiai iki šiol buvo paskelbti M. Burokevičiui, J. Jermalavičiui, Juozui Kuoleliui, Leonui Bartoševičiui, Stanislovui Mickevičiui ir Jaroslavui Prokopovičiui.