Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių, tai yra 85 parlamentarai.
Žodis buvo suteiktas pačiam V. Gapšiui. Jis nepageidavo, kad posėdyje dalyvautų jo advokatas.
„Kalbėsiu apie keletą dalykų – apie grotas ir laisvę, apie teismus ir interpretacijas, apie ateitį ir viltį“, – stojęs į tribūną kalbėjo V. Gapšys.
Jis aiškino, kad teismas jį esą nuteisė tik dėl kalbų – kad jis kalbėjo apie Seimo darbą, įstatymų projektus.
„Bet šiandien stoviu prieš jus specialiai nesislėpdamas už kamerų, nesislėpdamas už kompiuterių ar pareiškimų, nes tikiu, kad esu teisus. Ir teisus jaučiuosi ne tik širdyje, bet tą teisumą pabandysiu pagrįsti ir faktais iš bylos“, – kalbėjo jis.
Politikas kalbėjo, kad dėl to, kad jo fizinė laisvė apribota, jis negali daryti visų dalykų, kurių nori. „Bet tai nereiškia, kad tai sustabdo mano vidinę laisvę, mano vidinius įsitikinimus, mano vidines pažiūras“, – teigė jis.
Parlamentaras tęsė, kad stiprių žmonių jokios grotos nesustabdo.
Citavo „Paryžiaus katedrą“
V. Gapšys priminė, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje visus kaltinamuosius išteisino nusprendęs, kad nusikaltimas nėra padarytas.
Jis piktinosi Lietuvos apeliaciniu teismu, kuriam, anot V. Gapšio, kai kurių liudytojų parodymai pasirodė nereikšmingi. „Bet aišku, kam reikia gadinti istoriją faktais – paprasčiau paimti prokuroro interpretaciją ir uždėti galutinę nuosprendžio dalį“, – sakė jis.
Seimo verdikto laukiantis parlamentaras, svarstydamas, kodėl taip nutiko, citavo V. Hugo romaną „Paryžiaus katedra“, kuriame rašyta, kad „teismo narys buvo kurčias fiziškai ir tai nėra didelė yda teisėjui“.
V. Gapšys priminė ir tai, kad buvo prašoma vieną politinės korupcijos bylą nagrinėjusį teisėją nušalinti, nes jis buvo apklaustas korupcijos byloje specialiuoju liudytoju.
„Atėjo iki mano ausų ir pokalbių detalės, kurios, kaip sako, buvo to teisėjo pasakytos. Bet aš jų nekartosiu, nes, tiesą pasakius, aš negavau medžiagos iš ikiteisminio tyrimo, kurią galėčiau pacituoti“, – aiškino jis.
V. Gapšys aiškino, kad Seimo nariai turi galimybę patikrinti kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją.
V. Gapšys kalbėjo ir apie policinės korupcijos bylos epizodus. Jis sakė, kad Raimondas Kurlianskis, kuris taip pat nuteistas šioje byloje, jo yra klausęs, ar projektas, susijęs su kelio Vilnius – Utena sutvarkymu, bus įtrauktas į Seimo darbotvarkę.
„Aš net negalėjau įsivaizduoti tuo metu, kad už tai būsiu teisiamas. Kad pasakysiu, bus įtrauktas, ar nebus įtrauktas“, – aiškino jis.
Sako kalboje V. Gapšys vylėsi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris priėmė nuteistųjų skundus, laikysis suformuotos praktikos. Jis apgailestavo, kad LAT nesutiko sustabdyti bausmės vykdymą.
„Jei jausčiausi neteisus, būčiau pats atsisakęs mandato. Esu gyvenime jau tai daręs. Ne dėl to, kad tada nesijaučiau teisus, bet buvo tam tikras spaudimas prieš rinkimus, bet šiandien esu tikrai tvirtai nusiteikęs apsiginti kasaciniame teisme ir tikiuosi Seimo teisingo sprendimo, nes kai kurių dalykų atsukti atgal po šiandienos nebebus įmanoma“, – kalbėjo jis.
Razma: bus balsuojama keturiais balsavimais
Vykdant vadinamojoje „MG Baltic“ byloje laisvės atėmimo bausme nuteisto parlamentaro V. Gapšio apkaltą, Seimas turės balsuoti net keturiais biuleteniais. Taip po konsultacijų su teisininkais patikino Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.
„Reikės dėl kiekvieno apeliacinio teismo nuosprendžio kaltinimo daryti atskirą Seimo nutarimo projektą, atskirą biuletenį. Kadangi tai yra keturi nusikaltimai iš viso, bus keturi biuleteniai ir už kiekvieną atskirai parlamentarai balsuos“, – ketvirtadienį LRT RADIJUI komentavo J. Razma.
„Užtenka, kad bent už vieną iš tų nusikaltimų būtų nubalsuota, kad Seimo narys netektų mandato. Jeigu balsuos 85 ar daugiau tai ir bus mandato netekimas“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
V. Gapšys atvyko į Seimą
Anksčiau skelbta, kad laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime šiuo metu atliekantis V. Gapšys norėjo gyvai dalyvauti Seimo posėdyje, kuriame bus sprendžiamas jo apkaltos klausimas. Tokį poreikį išreiškė ir Seimo kanceliarija.
Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) Eltai patvirtino, kad nutarta atsižvelgti į Seimo prašymą – politikas bus pristatytas į parlamento posėdį, taip ir buvo padaryta.
„Lietuvos kalėjimų tarnyba patvirtina, kad, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos išreikštą poreikį, Seimo narys V. Gapšys bus pristatytas į šių metų gruodžio 21 d. Seimo plenarinį posėdį, kur bus sprendžiamas jo apkaltos klausimas“, – Eltai nurodė LKT.
Ar V. Gapšį Seime lydės konvojaus pareigūnai, ar jis bus surakintas antrankiais, LKT neatskleidė.
V. Gapšio advokatas Vaidotas Sviderskis teigė taip pat nežinantis detalių, kokių apsaugos priemonių ketina imtis politiką lydėsiantys pareigūnai. Teisininko teigimu, specialios apsaugos politikui, kuris nesislėpė nuo teismo, teisėsaugos, nereikėtų, tačiau, anot V. Sviderskio, kiekvieną kartą pareigūnai dėl apsaugos niuansų sprendžia individualiai.
Seimo Statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ar per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus.
