„Paprastai vengiu – ypač pastaruoju metu – komentuoti prezidento patarėjų pasisakymus. Bet tai, ką vakar pasakė prezidento patarėjas Jansonas, man priminė tokį pasakymą – tu gali ištraukti žmogų iš kažkur, bet kažko iš žmogaus ištraukti negali“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.

„Tai, matyt, gali žmogų ištraukti iš Respublikos leidinių grupės, bet Respublikos leidinių grupės ištraukti iš žmogaus yra neįmanoma“, – konstatavo ji, referuodama į ankstesnę F. Jansono karjerą.

Prezidento patarėjas F. Jansonas iki 2004 m. buvo dienraščio „Respublika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas.

Trečiadienį komentuodamas situaciją dėl vis nepaskiriamo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje, F. Jansonas teigė įtariantis, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje (URM) ir diplomatinėje tarnyboje.

„Labai gėda, kad tai situacijai kažkaip paaiškinti jau reikėjo išsitraukti netgi „valstybininkų“ fantomą ir kažką pabandyti pagąsdinti“, – stebėjosi premjerė.

I. Šimonytė svarsto, kad prezidento patarėjas tokiomis spekuliacijomis veikiausiai reaguoja į Kovo 11-oisios signataro Albino Januškos išsakytą kritiką Daukanto aikštei.

„Nežinau, kieno nuomonę ponas Jansonas čia įgarsino. Spėju, turbūt, kad čia yra reakcija į Albino Januškos įrašą“, – sakė I. Šimonytė.

„Taip pat spėju, kad tokia reakcija buvo todėl, kad, matyt, išties suskaudo, nes daug kas, kas parašyta, yra, deja, tiesa“, – pripažino ji.

Kaip skelbta anksčiau, prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir signataras A. Januška, teigdamas, kad prezidento užimta pozicija tiesiog gilina konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Apmaudu, kad profesionalai staiga vadinami parašiutininkais


I. Šimonytei atrodo nesuprantami ir prezidento G. Nausėdos pasisakymai – esą URM politizuoja ambasadorių paskyrimo procedūras ir į postus proteguoja atitinkamus asmenis. Prezidentas G. Nausėda anksčiau šią savaitę svarstė, ar rengiami atrankų konkursai nėra tik imitacija, o lojalūs tarnautoja nebando „pasirūpinti parašiutais“.

„Man yra be galo apmaudu, skaudu ir gėda, tiesą sakant, kad žmonės, kurių pavardės dabar yra linksniuojamos viešumoje, kuriuos aš pažįstu daugybę metų (...), staiga vadinami kažkokiais parašiutininkais, politiniais paskyrimais ir t. t.“, – Prezidentūros pasisakymus komentavo I. Šimonytė, retoriškai keldama klausimą, ar būsimoji Europos Sąjungos misijos JAV vadovė Jovita Neliupšienė taip pat gali būti priskiriama prie politinių paskyrimų.

„Ar galime ją vadinti kažkokia politine parašiutiste? Tai yra žmogus, kuris turi ilgametę diplomatinio darbo patirtį. Ir ta jos patirtis puikiai tinka Europos Sąjungai“, – pabrėžė premjerė.

Ji patikino, kad URM rengia skaidrius atrankos į diplomatinių atstovybes konkursus ir ministras Gabrielius Landsbergis teikia prezidentui tik karjeros diplomatus. Šioje kadencijoje įdiplomatinti buvo tik 3 žmonės, tačiau taip, pažymėjo ji, buvo nuspręsta pačios Prezidentūros.

„Visi diplomatai, teikiami Vyriausybės, yra karjeros diplomatai, per visą mūsų kadenciją įdiplomatinti buvo tik trys žmones – ne iš diplomatinės tarnybos. Ir jie buvo įdiplomatinti prezidento sprendimu“, – akcentavo ji.

Konservatorė mano, kad nerimstantis konfliktas tarp institucijų turės neigiamų pasekmių.
„Jeigu žmonės iš profesinės valstybės tarnybos atsisakys dėl tokių priežasčių prisijungti prie politinių pozicijų ateityje – kas nebūtų labai nuostabu, nes tai yra kaina, kuri yra mokama – nuo to nukentės valstybė“, – apgailestavo politikė.

ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę teigė kol kas neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Parlamento komitetas ketina artimiausiu metu į posėdį išsikviesti prezidento vyriausiąją patarėją užsienio politikos klausimais Astą Skaisgirytę ir bandyti rasti sprendimus dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.

Šimonytė neatmeta, kad prezidento pozicija dėl ambasadoriaus Lenkijoje yra rinkimų kampanijos dalis: visko esame matę

Premjerė neatmeta tikimybės, kad Prezidentūros užimta laikysena dėl Lietuvos ambasadoriaus paskyrimo Lenkijoje yra šalies vadovo prezidentinės kampanijos dalis.

„Prisimenant kaip viena prezidentinė kampanija buvo pradėta vieno laikraščio parašymu apie vieną banką – dabar aš negaliu atspėti, kieno ir kokios yra rinkiminės kampanijos. Visokių strategijų būna, visko esame matę“, – žurnalistams Seime sakė premjerė, galvoje veikiausiai turėdama per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso istoriją.

Pastarasis 2003 m., prieš pat antrąjį prezidento rinkimų turą, viešai pareiškė apie problemas, kurios tuo metu esą kilo vienam iš didžiausių šalies bankų.

I. Šimonytės teigimu, panašu, kad Prezidentūros ir prezidento argumentai dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo nėra susiję tik su diplomatine tarnyba.

„Tai nėra tik apie diplomatinę tarnybą, nes labai panaši situacija buvo su buvusios Vyriausybės ministru Eimučiu Misiūnu, kuris norėjo grįžti į teisėjo pozicijas ir jam ta galimybė buvo užkirsta, sakyčiau, labai abejotinais pagrindais. Kažkokiais pokalbiais, apie tai, kad žmonės turi būti atšalę“, – svarstė premjerė.