Kovo 7-9 dienomis Vilniuje vyksianti mugė šiemet pristato daug naujovių. Bene svarbiausioji - Rotušės aikštėje renčiamas viduramžių miestelis, detaliai supažindinsiantis su šia epocha. Dailidės, staliai, kalviai, drožėjai, mūrininkai ir vinių kalėjai kvies į senovinę statybos amatų mokyklą, taip pat bus rengiamos keramikos lipdymo ir medžio drožybos pamokos, viduramžių šokiai ir žaidimai.
Kaziuko mugė šiemet vyks ir Katedros aikštėje. Mugės lankytojų laukia visų laikų ilgiausias mugės kelias, nusidrieksiantis maždaug aštuonis kilometrus.
Pirmą kartą istorijoje šiemet sukurtas ir specialus Kaziuko mugės ženklas, jį įteisino Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
Anot pagrindinio mugės organizatoriaus Vytenio Urbos, šiemet įsisenėjusi "močiučių" problema bus sprendžiama originaliai.
"Jų iš mugės išvaryti praktiškai negalime, jos ateina su savo mezginiais ir kitais dirbiniais, visą laiką vykdavo neoficiali kova. Šiemet jų nevarysime, bet bazuosime jas Totorių gatvėje, čia veiks "Močiučių verslo inkubatorius", kur jos nevaržomai galės prekiauti", - pasakoja V. Urba.
Į Vilniaus senamiestį šiemet atvyks svečiai iš Kaliningrado, Vroclavo, Vitebsko, Lvovo ir Minsko. Kaip įprasta, lankytojų lauks turtinga kultūrinė programa. Koncertai, tautinių šokių pasirodymai ir kiti renginiai šiemet vyks Rotušės, Katedros aikštėse bei scenoje prie Nacionalinio dramos teatro. Juose iš viso pasirodys 42 kolektyvai.
Kaziuko mugės istorija skaičiuojama nuo karalaičio Kazimiero procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Savo atsiminimuose Kaziuko mugę yra aprašęs Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas. Sovietmečiu ši mugė glaudėsi Kalvarijų turgavietėje, tačiau ir tuomet kovo pradžioje buvo galima stebėti prekybos pagyvėjimą. Į senamiestį mugė sugrįžo 1991-aisiais metais. Manoma, kad mugėse būna apie pusę milijonų lankytojų ir prekeivių.