Į Lietuvą perkelti afganai sąlygomis nesiskundžia: mes čia saugūs, brolau

Raseinių technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis tiek vaikų tikriausiai dar nėra matęs. Lauke pamatyti televizijos kamerą mažiesiems – pramoga. Kuo jie taip susidomėję, netrukus ateina pasižiūrėti ir šeimos galva.

Šiam lietuvių kariams vertėjavusiam vyrui ir jo šešiems vaikams į Raseinius buvo ilga kelionė. Jie atskrido Lenkijos oro linijomis.

„Iš Afganistano atvykome vakar (trečiadienį – „Delfi“). Iš Kabulo skridome į Uzbekistaną, iš ten – į Lenkiją“, – sakė vyras.

Jis pasakojo, kad su Lietuvos kariais dirbo 2011-2013 metais Goro provincijoje, vėliau vertėjavo amerikiečiams.

„Talibanas domėdavosi, kas dirbo su valdžia, ypač su NATO. Tokius žmones, kurie NATO vertėjavo, kartu dirbo, jie juos seka, jie – pavojuje“, – pasakojo vyras.

Dėkojo lietuviams už pagalbą

Glomuddinas į Raseinius atvyko kiek anksčiau – su žmona ir keturiais vaikais.

„Lietuvos komanda mums padėjo. Jie išėjo už oro uosto teritorijos – 15-20 metrų už vartų, kad mums padėtų. Mes jiems labai dėkingi už pagalbą. Jeigu jie nebūtų išėję iš oro uosto, mums į jį patekti būtų buvę neįmanoma“, – sakė G. Sadiqi.

Evakuotas afganas pasakojo, kad visiems, kurie dirbę su vakariečiais, pavojinga buvo ir anksčiau, bet talibams perėmus kontrolę situacija pasidarė dar sudėtingesnė.

„Kai kurie mūsų su lietuviais dirbo dvejus, trejus, ketverius metus, kažkas – metus. Bet visai nesvarbu, kiek laiko dirbai, svarbu, kad dirbai. Jeigu kas nors tave nufotografavo, jeigu tave atpažins, būsi pavojuje“, – sakė G. Sadiqui.

Gramuddinas sako neabejojantis, – kas evakuotis nespėjo, bus nužudyti.

„Ypač Jungtinės Valstijos – jos dirbo su labai daug afganų, bet jie neevakavo nė pusės jų“, – sakė vyras.

Sayedas į Lietuvą evakavosi su žmona, sūnumi ir broliu.

„Atvykome vakar, viskas čia buvo paruošta, esame labai laimingi, nėra jokių problemų“, – kalbėjo S. Mohammadas Shirzadas.

Sąlygomis Lietuvoje – patenkinti

Ne vienas iš bendrabutyje apgyvendintų ir LNK „Žinių“ kalbintų afganų nesiskundė ir nieko nereikalavo. Sakė, kad užtenka ir vietos, ir lovų, ir maisto, džiaugėsi, kaip Lietuvos kariai juos sutiko.

„Jie sakė, kad, jeigu dar ko nors reikės, sudarytume sąrašą, ir jie atveš. Labai tai vertiname“, – sakė G. Sadiqi.

„Mes saugūs, brolau. Lietuvos žmonės išgelbėjo mūsų gyvybes, mes laimingi, bandysime gyventi Lietuvoje“, – kalbėjo kitas vyras, laikydamas rankose savo mažametę dukrą.

Raseiniškiai nebijo, bet ne visi – patenkinti

Bet kai kurie raseiniškiai ne tokie laimingi.

„Sakė, kad atveš tik kelis, o dabar pradėjo važiuoti giminės. O kas bus toliau – Raseiniai bus antras Kabulas?“, – piktinosi gatvėje sutiktas vyras.

Panašu, kad raseiniškiai atvykėlių nebijo.

„Kuo jie čia pavojingi? Ir mes pavojingi, ar nepavojingi? Kai pikti, alkani – irgi pavojingi. Bet pirma tegul rūpinasi savais žmonėmis, yra ir daug savų skurstančių rajone“, – svarstė kitas vyras.

Kita pašnekovė labiausiai gailėjo pabėgėlių vaikų.

„Ir su tais vaikiukais, kaip man gaila. (…) Visos tautos stengiasi sudaryti sąlygas mažiukams, o čia, vaikeli, laksto be namų mažiukai“, – kalbėjo moteris.

Patvirtinus, kad tai tikrai žmonės, padėję Lietuvos kariams, bus pakankamas pagrindas pabėgėlio statusui gauti. Migracijos departamentas jų prieglobsčio prašymus planuoja išnagrinėti per mėnesį. Tiesa, juos dar tikrins ir karinė žvalgyba.