„Turkijos niekada nemėgau ir visuomet sakiau, kad tai – paskutinė šalis, į kurią važiuosiu. Tai mano žodžiai, kurie tik patvirtino seną tiesą: „Niekada nesakyk niekada“, – dabar šmaikštauja lietuvė, į Alaniją pradėjusi važinėti prieš bemaž 11, o nuolat čia gyvenanti jau 6-erius metus.
Į vieną gražiausių Turkijos kurortinių miestelių ji atvyko darbo sumetimais. Mėgo riziką, tad sutiko, kai vos pradėjusi gidės karjerą išgirdo pasiūlymą pusmečiui vykti į Turkiją.
Tiesa, ji tikriausiai nė nenumanė, kad šis jos sprendimas taps lemtingu. Iš pradžių įsimylėjo Alaniją, vėliau Turkiją, o po kelerių metų ir turką, su kuriuo šiuo metu kartu gyvena ir augina dukrą.
Užbūrė klimatas, gamta ir žmonės
„Kai tik atėjau dirbti į vieną kelionių agentūrų, į Turkiją jie mane išsiuntė pusmečiui. Niekada prieš tai šioje šalyje nebuvau buvusi, tačiau daug apie ją girdėjau. Domėjausi povandeniniu nardymu, tad 3 kartus per metus su bendraminčiais vykdavome į Egiptą. Jau tuomet manęs vis klausdavo, kodėl važiuoju būtent ten, juk ir Turkija – tokia graži šalis. Savo ruožtu aš aiškinau, kad jokios Turkijos man nereikia. Tačiau šiuo metu čia gyvenu“, – kad gyvenimas mėgsta staigmenas, tik patvirtino V. Šalaviejūtė.
Alaniją ji pasakojo įsimylėjusi vos per pirmąjį savo viešnagės mėnesį. Neslepia, užbūrė puikūs orai, gamta ir itin draugiški žmonės.
„Alanija – labai gražus miestas, kurį iš karto įsimylėjau. Tai šilčiausias Turkijos kurortas, nes jį iš dviejų pusių supa kalnai, užstojantys ir vėją iš šiaurės, tad čia visuomet 4-5 laipsniais temperatūra aukštesnė nei kitur Turkijoje. Be to, matyti, kad savivaldybė skiria daug dėmesio aplinkai“, – pasakojo lietuvė.
Tiesa, žiemos sezonu, kuris, jos teigimu, trunka maždaug 6 mėnesius, oras stipriai atšąla. Nusileidus saulei temperatūra kartais krenta ir kelis laipsnius žemiau nulio, kai vasarą laikosi nuo 30 iki 60 laipsnių aukščiau.
„Kai tu pradedi dirbti įdomų darbą, kai atvyksti į gražią šalį, tau patinka viskas: saulė, oras, šypsenos – žmonės Turkijoje labai draugiški. Man labai patiko dirbti gide, vesti ekskursijas, bendrauti su turistais. Tad pirmąjį sezoną buvau kaip ant bangos – viskas buvo gerai“, – prisiminė V. Šalaviejūtė.
Įvardijo skirtumus
Skirtumai tarp Lietuvos ir Turkijos, jos teigimu, ryškėti pradėjo tik nusprendus apsistoti čia ilgesniam laikui. Tiesa, pridūrė, Alanijoje jie tikrai nebuvo labai gąsdinantys.
„Nepavadinčiau to gerais ar blogais įpročiais, tačiau tam tikros tradicijos čia tiesiog yra kitokios. Pavyzdžiui, Turkijoje visiškai kitaip žiūrima į šeimą. Čia labai gerbiami vyresnio amžiaus žmonės. Ką jie pasako, tą vaikai ir daro, apie tai nediskutuoja. Nesvarbu, ar tau 50, ar 20 metų. Be to, turkai labai mėgsta atvažiuoti į svečius ilgam laikui. Lietuvoje jau ir savaitė kartu su svečiais yra daug, o Turkijoje giminaičiai gali atvažiuoti tave aplankyti 3-4 mėnesiams“, – pasakojo ji.
Priprasti prie tokių ir panašių situacijų, V. Šalaviejūtės teigimu, jai nebuvo sunku, tačiau, sutiko ji, kitiems gali kilti sunkumų.
„Gal kiek kitaip yra tuomet, kai merginos čia lieka po atostogų, užsimezgus kurortiniams romanams, tačiau dirbdama gide aš jau spėjau šiek tiek pažinti šią šalį, tad pavyko labai lengvai įsilieti į bendrą visumą“, – neslėpė ji.
Stereotipai gajūs, bet tiesiog juose mažai
Tačiau tuo sunkiai galėjo patikėti Lietuvoje likę V. Šalaviejūtės artimieji. Pranešusi, kad ketina Turkijoje kurti šeimą, ji turėjo atlaikyti kritikos bangą.
Vieni giminaičiai ėmė gąsdinti, kad iš jos bus atimti vaikai, kiti – kad teks vyru dalintis su kitomis žmonomis. Tačiau taip manančius lietuvius ji sakė tikrai galinti nuraminti – nieko panašaus nėra.
„Visokių vyrų yra Turkijoje, visokių – ir Lietuvoje. Kiek yra panašių istorijų, kai nereikia nė islamo, nė musulmono, nutinka Lietuvoje? Didžioji dalis vyrų Alanijoje – europietiško mąstymo. Čia gyvena maždaug 30 proc. visų Turkijoje gyvenančių užsieniečių, tad jie daug dirba su turistais, priima mūsų kultūrą ir nekelia didelių problemų dėl smulkmenų“, – patikino V. Šalaviejūtė.
Stebina V. Šalaviejūtę ir kalbos, kad Turkijoje pastaruoju metu – itin nesaugu. Jos teigimu, Alanijoje gyvenimas visiškai nepasikeitė. Sumažėjo tik turistų.
„Žmonės bijo važiuoti į Alaniją, tačiau tam tikrai nėra priežasčių. Kokia situacija buvo, tokia ir yra. Visame pasaulyje šiuo metu yra panaši situacija. Niekur nėra 100 proc. saugu“, – tikino ji.
Su Egiptu nė nepalyginsi
Pradėjus dirbti gide daug laiko jai teko praleisti ne tik Turkijoje, bet ir Egipte. Tačiau šių šalių, lietuvės teigimu, nė negalima lyginti.
„Jei palyginsime Turkiją su Egiptu, tai Turkija – tikrų tikriausia Europa. Asmeniškai man Egipte lankytis ir atostogauti – labai smagu, bet gyvenimo ten neįsivaizduoju. Žmonių mentalitetas ten visiškai kitoks“, – aiškino ji.
Kitaip, jos teigimu, Turkijoje žiūrima ir į lietuves. Nors merginos iš slavų kraštų ir laikomos lengvai prieinamomis, lietuvėms tokios etiketės pavyksta išvengti.
„Jei turkas iš viso žino apie Lietuvą, nes dažniausiai apie mus žino tik tie, kurie su Lietuva dirba, tai lietuves moteris labai myli. Kai dirbau gide, mūsų partneriams labai patikdavo tai, kad lietuvės – išauklėtos, mandagios ir gražios“, – pabrėžė V. Šalaviejūtė.
Papasakojo apie turkus
Tiesa, kalbėdama apie vyrus V. Šalaviejūtė aukštinti nė turkų, nė lietuvių nebuvo linkusi, nors pati savo gyvenimą nusprendė kurti kartu su turku.
„Atvirai pasakius, ar lietuvis ar turkas – nė neišskirčiau. Yra visokių ir turkų, ir lietuvių. Išskirčiau gal tik tai, kad lietuviai – labiau užsidarę savyje, tad, jei palyginsime, tai turkai sako daugiau komplimentų, rodo daugiau dėmesio moterims“, – kalbėdama apie turkų ir lietuvių skirtumus aiškino ji.
Tiesa, juokavo, kad sukūrus ilgalaikius santykius nykti pradeda ir šis skirtumas – komplimentais turkai žarstosi vis mažiau.
Mitus dėl religijos sakė galinti paneigti
Tačiau, jos teigimu, mitai, kad vos suvilioję kokią moterį turkai verčia ją priimti islamą, griežtai pagal šią religiją auklėja vaikus.
„Mes su vyru niekada net nekalbėjome apie tai, kad aš turėčiau priimti islamą. Niekada. Dėl vaiko
taip pat esame susitarę. Klausimais apie religiją nediskutuojame, nes nusprendėme, kad kai jai sueis 18 metų, ji pati dėl to apsispręs“, – pasakojo V. Šalaviejūtė.
Jos teigimu, jai nėra gėda sakyti, kad antroji jos pusė – turkas, tačiau neretai viešint Lietuvoje dėl to tenka susidurti su neigiamu tautiečių požiūriu.
Papasakojo, kad turkus stebina išgirdus apie Lietuvą
Savo ruožtu jos gyvenimo partneriui turkui, pasak V. Šalaviejūtės, Lietuvoje labai patiko. Tiesa, matė jis ją tik žiemą – vasaromis jiedu įtemptai dirba Alanijoje.
„Mano vyrui, kaip bebūtų keista, labai patiko bažnyčios. Kai vaikščiojome senamiestyje, jis norėjo užeiti į visas jame esančias. Labai jam patiko ir Trakų pilis“, – pasakojo ji.
Savo ruožtu kiti turkai, daugiau susipažinę su Lietuva, pasak V. Šalaviejūtės, nustemba, kad mūsų šalyje – vos 3 milijonai gyventojų, kad turime savą kalbą.
Pigiau – atostogos svetur nei kelionę į Lietuvą
Išsaugoti ją moteris stengiasi ir asmeniniu pavyzdžiu. Nors į Lietuvą grįžta tik kartą per dvejus metus, lietuviškai puikiai kalba jos dukra.
„Praktiškai visi artimiausi mano giminaičiai – mirę. Jei tėvai būtų gyvi, tikrai grįžtume dažniau, tačiau kai grįžti pas draugus, tai būna vis rečiau. Be to, ir grįžti į Lietuvą nėra taip pigu. Skaičiavome, kad išvykti pailsėti kitoje šalyje būtų pigiau nei grįžti į mano gimtinę. Kai grįžti į Lietuvą, jauti, kad atostogauji, tad ir tų išlaidų daug.
Be to, grįžti galima tik žiemą, kai šalta, tad vaikas iškart suserga. Nepaisant to, Lietuva dukrai – svajonių šalis. Jei galėtų, važiuotų ten nors rytoj. Labiausiai jai patinka sniegas. Pamenu, kai ji jį pamatė pirmąjį kartą. Buvo labai šlapia, turėjome tik trejas poras pirštinių, tad visos sušlapo per kelias pirmąsias minutes. Labai patiko jai ir važinėti su rogutėmis, čiuožinėti ant ledo“, – su šypsena tai prisiminė ji.
Artimiausiu metu grįžti į Lietuvą neplanuoja
Paklausta, ar svarsto apie grįžimą į Lietuvą, V. Šalaviejūtė sakė besistengianti tolyn į priekį gyvenimo neplanuoti.
„Dabar yra gerai, tačiau niekada nesakyk niekada. Dažnai tie planai sugriūna, tad labai į tolį nežiūriu“, – šyptelėjo ji.
Klausiame Jūsų – ar teko atostogauti Turkijoje? Pasidalinkite savo patirtimi – į kokį miestą geriausia važiuoti, kiek atostogos jums kainavo, kas sužavėjo, o kas nepatiko? Padėkite dar tik planuojantiems atostogas būti pasiruošusiems! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Turkija“ iki gegužės 2 d. ir vienam iš jūsų dovanų įteiksime knygą!