„Skaičiai dabar jau paskutinę savaitę didėja gana sparčiai, darbo yra“, – per spaudos konferenciją sekmadienį kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, šioje situacijoje tenka spręsti tiek įvairius migracijos, tiek buitinius procesus.
Ji minėjo, kad žmonės iš valstybės tarnybos pasitelkiami ten, kur yra viešojo administravimo įgaliojimai.
Pati premjerė pirmadienį išvyks į Varšuvą, kurioje vyks trišalis Liublino trikampio premjerų susitikimas. I. Šimonytė ir Lenkijos premjeras Mateushas Morawieckis jame dalyvaus tiesiogiai, o Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis pasijungs per nuotolį.
Pasak Lietuvos vyriausybės vadovės, per susitikim bus aptariamos paramos ir pagalbos Ukrainai aktualijos.
Kasdien atveža po 150-200 karo pabėgėlių
Vienas savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis pasakojo, kad jie kasdien į Lietuvą atvyksta po 150-200 karo pabėgėlių.
Pasak jo, šiuo metu didžiausias iššūkis yra būstai, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje.
„Lenkijoje (…) prie Ukrainos sienos įkurtas pabėgėlių centras. Kasdien išsiunčiame tris-keturis autobusus, tai yra 150 -200 žmonių į Lietuvą. (…) Į centrą kasdien važiuoja autobusas iš Liublino, tada žmonės persėda į kitą autobusą, prieš tai pavalgo centre šilto maisto, ir važiuoja į Lietuvą“, – pasakojo E. Jakilaitis.
Pasak jo, dar Lenkijoje nuolat dirba šeši-septyni mikroautobusėliai, kurie iš skirtingų pasienio postų suveža į centrą žmones. Kai prisipildo autobusas, jis važiuoja į Lietuvą.
„Ištraukiame daug žmonių, kurie eina pėsčiomis per sieną, su mažais vaikais, yra sušalę, vaikai peršalę, serga ir t.t.“, – kalbėjo E. Jakilaitis.
Sprendžia klausimus dėl apgyvendinimo
Pasak „Stiprūs kartu“ atstovo, apgyvendinant žmones Lietuvoje, jau išspręsti kai kurie dažniausiai žmonėms kylantys teisiniai klausimai.
„Parengėme tipinę būsto panaudos sutartį, kurią siūlome pasirašyti būstą suteikiančiam asmeniui kartu su karo pabėgėliu. Visi butai, kuriuose gyvens pabėgėliai yra apdrausti „BTA draudimo“ civiline atsakomybe ir nuo kitų žalų. (…) Mažiausias laikotarpis, kuriam prašome registruoti būstą vienas mėnuo, galima dviem, trim ir daugiau“, – aiškino E. Jakilaitis.
Pasak jo, sunkiausia dabar rasti būstų Vilniuje ir Klaipėdoje, bet taip pat ir visoje Lietuvoje.
Jų ieškant vadivaujamasi keliais prioritetais. Pirmiausia, prioritetas teikiamas būstams, kuriame negyvena šeimininkai, ir idealu, jeigu jis yra mieste arba miestelyje, todėl, kad atvykstantiems vaikams reikalinga infrastruktūra – mokyklos, darželiai, būreliai.
Pasak E. Jakilaičio, antras prioritetas būtų erdvus butas arba namas, kuriame gyvena šeimininkai, bet yra mažiausiai vienas laisvas kambarys, idealiu atveju – du.
Ir tik jau paskui žiūrima į ankštus butus, kur šeimininkai miega miegamajame, o pabėgėliai – svetainėje ant žemės.
„Stiprūs kartu“ jau apgyvendino 4700 karo pabėgėlių Lietuvoje, iš jų 1700 yra vaikai.
„Kasdien atsakome į maždaug 600 skambučių. Iš viso atsakėme apie 6000 skambučių, iš jų daugiau kaip 2000 rusų kalba. Prie telefonų dirba 27 žmonės iš „Tele 2“ skambučių centro.
Dirbti su duomenimis apmokėme daugiau kaip 300 savanorių, esame labiausiai dėkingi organizacijoms, kurios deleguoja darbuotojus į mūsų centrą“, – kalbėjo E. Jakilaitis.
Raudonojo kryžiaus vadovė: vaizdas sukrečiantis
Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė pasakojo, kad jų organizacija sutelkė didžiausias nevyriausybines organizacijos. Jos yra pasiskirsčiusios atsakomybėmis.
„Maisto bankas“ yra atsakingas už maisto paketus, pamaitinimą registracijos centruose. (…) „Gelbėkit vaikus“ su kitomis organizacijomis, kurios dirba su vaikais, rūpinasi vaikų kambariais registracijos centruose, socialiniais darbuotojais, kurie užsiima su vaikais. O kitos trys organizacijos daugiausiai prisideda darbo rankomis ir tais humanitariniais dalykais, ko žmonėms pritrūksta“, – kalbėjo K. Meidė.
Pasak Raudonojo kryžiaus vadovės, vaizdas yra sukrečiantis, ir savanoriams irgi nėra lengva. Savanorių yra užsiregistravę 12 tūkstančių.
„Šiandien įvairiausiose veiklose dirba virš 3000 savanorių. Mūsų pagrindas yra padėti žmonėms, kurie jau atvykę į Lietuvą“, – sakė K. Meidė.
Paskutiniais Raudonojo kryžiaus duomenimis, tokių žmonių jau yra 11 300.
„Kas neramina, kad jau turime augimą po 1000 žmonių per parą, ir jau matome, kad ir rankų, ir humanitarinės pagalbos tikrai reikės daugiau“, – sakė K. Meidė.
Šiuo metu didžiausias karo pabėgėlių centras yra Vilniuje. Antras – Alytuje, trečias – Marijampolėje. Ten savanoriai padeda registruoti žmones, valdyti srautus, organizuoja maitinimą, dalina humanitarinius paketus, padeda Migracijos departamentui.
Žmonės, kurie paliko viską, ką užgyveno
Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadovė paaiškino, ką turėjo mintyje, kai sakė, kad vaizdas sukrečiantis.
„Tai yra moterys su mažais vaikais, tikrai matai, kad išsigandę, kai kurios – su rankinėmis. Tą, ką galėjo, įsimetė į rankines vaikams. Dažniausiai neturi nei šepetuko, nei kažkokio drabužio pasikeitimui. Daug dalykų žmonėms reikia“, – sakė K. Meidė.
Ji padėkojo žmonėms, kurie aukoja. Jau yra surinkta kiek daugiau nei 2,5 mln. eurų, ir jau beveik 1,2 mln. eurų jau yra išleista higienos, maisto paketams.
„Numatant po tūkstantį per parą vis naujų atvykstančių, tas tikrai neramina, ir verčia mus greičiau būti pasirengusiems didesniems skaičiams“, – teigė K. Meidė.
Pasak jos, žmonėms reikia ir psichologinės pagalbos.
„Tu matai moteris, kurios palikę vyrus ginti Tėvynės, su mažais vaikais, nežinioje. Palikę viską, ką užgyveno, sutaupė, įsigijo. Moralinės ir psichologinės pagalbos tiems žmonėms, (…) ir savanoriams labai reikia“, – sakė K. Meidė.
Prisidėti galima trumpuoju numeriu 1485 arba per aukok.lt platformą. Raudonojo kryžiaus vadovė prašė ir bendruomenių pagalbos padėti žmonėms.
