Pirmieji kariai įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Vokietija iš viso ketina perkelti apie 5 tūkst. karių ir civilių
Berlynas 2022 m. vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Po ilgą laiką trukusių diskusijų praėjusių metų gruodį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė brigados dislokavimo veiksmų planą. Berlynas į Lietuvą atsiųs 122-ąjį šarvuotąjį pėstininkų batalioną, šiuo metu dislokuotą Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-ąjį šarvuotąjį batalioną, esantį Augustdorfe, vakarų Vokietijoje.
Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 m. į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, visą operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 m.
Karių apgyvendinimas vis dar kelia klausimų
Nors Vokietijos kariai tarnybą atliks Rūdninkuose ir Rukloje, jie su šeimomis planuoja gyventi ir Vilniuje bei Kaune. Pasak KAM, papildomai bus kuriami ir logistiniai taškai kitose Lietuvos vietose.
Kaip šių metų vasarį Eltai teigė dvišalei Vilniaus ir Berlyno darbo grupei vadovaujantis KAM gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis, vokiečiai būstus nuomosis bendroje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.
„Kaip ir visi kiti žmonės, kaip ir daugybė gyventojų, tiesiog nuomosis būstus“, – vasario mėnesį tikino V. Urbelis.
Praėjusių metų spalį Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas patikino, kad sostinėje ieškoma teritorijos, kur galėtų būti įkurtas vokiečių brigadoje tarnausiančių karių miestelis. Anot jo, yra kalbama apie keliasdešimt daugiabučių namų.
„Reikalingos ir visos viešosios paslaugos, kadangi atvažiuotų kariai su šeimomis, – reikia švietimo, ugdymo naujų patalpų, turbūt ir sveikatos priežiūros įstaigų. Infrastruktūra turėtų būti kuriama nuo nulinės stadijos“, – LRT radijui tuomet teigė meras ir pažymėjo, kad ši diskusija kol kas yra pradinėje stadijoje.
Buvęs krašto ministras Arvydas Anušauskas tvirtino, kad vokiečių kariai bus apgyvendinti Vilniaus miesto teritorijoje, tačiau detalizuoti, kurios vietos konkrečiai numatytos, nenorėjo.
Kasčiūnas: tai mus kelia į kitą saugumo lygį
Pirmadienį į Lietuvą atvykstantys pirmieji Vokietijos brigados kariai kelia valstybę į kitą saugumo lygį, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, 20 atvykstančių karių tėra tik brigados dislokavimo pradžia.
„Tai milžiniškas atgrasymo efektas, tai kelia mus į kitą saugumo lygį ir tai pavyzdys kitoms Rytų flango šalims, kad jos savo viduje irgi kurtų tokias gynybos ir atgrasymo architektūras“, – pirmadienį LRT radijui teigė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, iki 2027 m. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje kartu su karių ir jų šeimų apgyvendinimu šaliai atsieis apie 800 mln. eurų.
„Bendra suma yra apie 800 mln. eurų per tuos kelerius metus. Suma to verta. Tai yra gynybos, saugumo ir atgrasymo efektas, kurį mes įgysime Vokietijos brigadai persikėlus čia. Tai daroma palaipsniui. Mes esame pajėgūs tą padaryti“, – kalbėjo ministras.
„Visi, ir kairė, ir dešinė, sutaria, kad Vokietijos brigados atvykimas yra prioritetas nacionaliniam saugumui, tad nesvarbu, kas bus valdžioje – šis projektas eis sklandžiai“, – pridūrė jis.
Anot L. Kasčiūno, brigados dislokavimo darbai vyksta pagal planą.
Nausėda: istorinė diena
Apie atvykstančius Vokietijos brigados karius feisbuke pasisakė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pavadindamas šią dieną istorine.
„Iš pradžių tai buvo siekis užtikrinti kolektyvinę gynybą Lietuvoje nuo pat galimos karinės agresijos pradžios. Tai buvo idėja, paskatinta lūžio Vokietijos politikoje Rusijai pradėjus žiaurų, barbarišką karą prieš Ukrainą. O šiandien tai, ką raštu įsipareigojome bendrame komunikate su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, jau tampa kūnu.
Vokietija – patikimas Lietuvos partneris, darbais, o ne žodžiais įsipareigojęs dėl laisvės gynybos.
Mūsų bendras sprendimas ir jo įgyvendinimas svarbus ne tik Lietuvai ir Vokietijai. Ne tik rytiniam NATO flangui. Jis svarbus visai Europai ir visam laisvajam pasauliui. Bet koks agresiją planuojantis barbaras turi aiškiai suprasti, kad susidurs su kolektyvine visų sąjungininkių gynyba nuo pirmųjų NATO šalių teritorijos centimetrų“, – rašoma prezidento paskyroje.
