Zelenskis dėkojo Lietuvai už paramą
„Estija, Latvija ir Lietuva yra mūsų patikimi draugai ir principingi partneriai. Šiandien atvykau į Vilnių, o vėliau vyksiu į Taliną ir Rygą. Kalbėsiuosi su Prezidentu, Ministru Pirmininku, Seimo Pirmininku, taip pat susitiksiu su politikais, žiniasklaida ir ukrainiečių bendruomene“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas teigia, kad susitikimų darbotvarkėje numatyta aptarti „saugumo situaciją, ES ir NATO integraciją, bendradarbiavimą elektroninės karybos ir bepiločių orlaivių srityje bei tolesnį Europos paramos koordinavimą“.
„Tačiau pirmiausia – mūsų padėka. Už bekompromisę paramą Ukrainai nuo 2014 m., o ypač dabar, vykstant visapusiškai Rusijos agresijai“, – akcentuoja Ukrainos prezidentas.
Jau atvykęs į Daukanto rūmus V. Zelenskis dėkojo Lietuvai.
„Esu laimingas, kad žmonės čia išliko tokie patys, labai dėkoju Lietuvai už visą paramą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
G. Nausėda sakė laukiantis šiemet Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
„Labai tikiuosi jei ir ne galutinio pakvietimo, tai dar vieno žingsnio į priekį jūsų integraciniame kelyje į NATO. Tai labai svarbu. Vilniuje jau sutarėme, kad turime keliauti į priekį“, – akcentavo šalies vadovas.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad Europos lyderiams toliau pavyks sutarti ir dėl Ukrainos narystės ES derybų.
„Esame pasirengę toliau bendradarbiauti teikiant paramą, vystant ryšius tarp Ukrainos ir Lietuvos gynybos pramonės“, – sakė G. Nausėda.
Pats V. Zelenskis pasidžiaugė, kad Lietuva visada yra pasiryžus žengti į priekį.
„Ačiū jūsų visuomenei dar kartą už visą paramą. (...) Esame dėkingi, kad kartu esame šiame kelyje“, – kelis kartus pakartojo Ukrainos prezidentas.
„Šiandien į Lietuvą atvyksta Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis. 15.30 val. kviečiu visus į S. Daukanto aikštę, kur Ukrainos Prezidentas kreipsis į tautą, norėdamas padėkoti Jums visiems už nenuilstamą paramą ir pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms“, – savo feisbuko paskyroje rašo prezidentas Gitanas Nausėda.
Ukrainos prezidentą V. Zelenskį trečiadienį Vilniaus oro uoste pasitiko užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Lietuvos ir Ukrainos prezidentai aptars karo Ukrainoje eigą, paramos Ukrainai klausimus, šalies integracijos į ES ir NATO procesus.
Prezidentai Daukanto aikštėje kreipsis į Lietuvos žmones, taip pat lankysis Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva įsteigtame Ukrainos centre, kur susitiks su Lietuvoje gyvenančiais ukrainiečiais karo pabėgėliais.
Ukrainos prezidentas taip pat lankysis Seime, susitiks su parlamento vadovybe, numatytas susitikimas ir su Vyriausybės vadove Ingrida Šimonyte.
Prieš tai Ukrainos prezidentas Lietuvoje lankėsi praėjusių metų liepą, per NATO viršūnių susitikimą. Tuo metu jis ne tik dalyvavo oficialiuose susitikimuose, bet ir sakė kalbą susirinkusiesiems Lukiškių aikštėje.
Zelenskiui lankantis Vilniuje – Anušausko žinutė apie naują Lietuvos paramos paketą Ukrainai
Vilniuje lankantis prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvos suteikta parama Ukrainai vien šių metų sausį sieks daugiau nei 22 mln. eurų. Be to, jo teigimu, be karinės technikos taip pat numatyta skirti dar 15 mln. eurų Lietuvos inicijuotai ir 16 valstybių subūrusiai išminavimo iniciatyvai.
„Mes turime sudarę ilgalaikį 2024-2026 metų paramos Ukrainai planą. Jame numatyti 200 mln. eurų, bet, žinoma, ši suma koreguosis. Jau dabar matome, kad šiais metais vien tik pinigine išraiška bus panaudoti 84 mln. eurų. Tie pinigai, noriu akcentuoti, yra iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto – būtent iš čia yra skiriama karinė parama“, – Eltai sakė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad jau pirmąjį šių metų mėnesį Lietuva Ukrainai numačiusi daugiau nei 22 mln. eurų.
„Jei kalbame apie sausio mėnesį, tai paramos paketas bus daugiau nei 22 mln. eurų“, – teigė ministras.
Ir tokie paramos tempai, konstatavo A. Anušauskas, tarp visų Ukrainai paramą skiriančių valstybių atrodo solidžiai.
„Jei kalbėtume apie visą paramą, tai nuo karo pradžios ji sudaro 1,4 proc. Lietuvos BVP. Tai yra tikrai dideli skaičiai. Tačiau Ukrainai reikia dar daugiau. Juk Lietuva, kurios ekonomika Europos Sąjungoje sudaro vos 0,2 proc., paramos Ukrainai teikia beveik vieną procentą nuo visos tenkančios paramos. Taigi, šiuo atveju, mes šokame aukščiau nei yra vidurkis“, – pažymėjo politikas.
Be to, tęsė A. Anušauskas, yra numatyta skirti dar 15 mln. eurų Lietuvos suburtai Ukrainos išminavimo koalicijai. Šešiolika valstybių vienijančios iniciatyvos susitikimas, pridūrė ministras, vyks dar šią savaitę.
„Šalių atstovai tarsis dėl būsimų darbų. Kalbėsime į ką ta koalicija turėtų orientuotis. Kas kokius finansinius indėlius skirs. Lietuva iš savo pusės išminavimo koalicijos pirkimams numato skirti 15 mln. eurų. Ši suma teks vien tik išminavimo koalicijai, kurią iniciavo Lietuva“, – sakė A. Anušauskas.
„Tai nėra maža suma. Pavyzdžiui, Japonija antidroninėms sistemoms skiria virš 20 mln. eurų. Mes nesame Japonija, bet išminavimo įrangai skirsime virš 15 mln. eurų“, – pridūrė politikas.
Vakarų parama Ukrainai nesustos
Ministras pakomentavo ir pastaruoju metu itin įtemptą situaciją fronte bei neapibrėžtumą karinės paramos Ukrainai klausimu. Anot A. Anušausko, būtų per stipru sakyti, kad parama su Rusijos agresija susiduriančiai Ukrainai sustojo ar artimiausiu metu gali apskritai nutrūkti. Jo teigimu, net įvertinus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atvejį, kai rinkiminėmis nuotaikomis gyvenantys politikai Ukrainos klausimą politizavo, Ukrainai tenkantys bendri Vakarų valstybių paramos tempai gali tik pristoti.
„Yra aiškios kitos šalys, kurios nesiruošia stabdyti tos paramos. Dalį karinės paramos suteikia Europos šalys bei kai kurios kitos NATO valstybės. Parama nėra sustojusi absoliučiai. Parama, įskaitant ir parama iš Lietuvos, nėra nutrūkusi“, – konstatavo A. Anušauskas.
Be to, jo teigimu, svarbiu faktoriumi tapo ir pačios Ukrainos karinė pramonė.
„Per paskutinius metus Ukraina investavo 10 mlrd. į savo gynybos pramonės pajėgumų atkūrimą ir dalį pajėgumų, ypač amunicijos srityje, ji atkūrė. Galiausiai kai kuriomis amunicijos rūšimis ji apsirūpina 100 proc. Tad nėra taip, kad visiškai nebūtų amunicijos ir karinės paramos“, – apibendrino A. Anušauskas.
Savo ruožtu Rusija, tęsė ministras, nors ir sugeba atstatyti karo lauke patirtus praradimus, savo ikikarinio potencialo atkurti dar nespėjo.
„Taip, ji atkuria tai, ką praranda Ukrainoje. Tačiau ji telkia patrankų mėsą – jos tikrai yra daugiau. Dėl to ir fronte ji aukų patiria daugiau“, – apibendrino A. Anušauskas.
Prezidentūra nepakvietė G. Landsbergio susitikti su V. Zelenskiu: delegacijoje patarėjai ir A. Anušauskas
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepakvietė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio į trečiadienį Prezidentūroje numatytą Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio bei jo delegacijos apsilankymą.
Kaip Eltai teigė G. Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė, Lietuvoje viešintį Ukrainos prezidentą ministras G. Landsbergis pasitiks Vilniaus oro uoste, tačiau į Prezidentūroje vyksiantį susitikimą, nesulaukęs kvietimo, ministras nevažiuos.
ELTA pasiteiravo Daukanto aikštės dėl šio susitikimo aplinkybių – ar kartu su V. Zelenskiu susitikime dalyvaus ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba bei kodėl ministras G. Landsbergis negavo kvietimo į susitikimą. Visgi, atsakyme raštu, kurį redakcijai pateikė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, tiesiogiai į pateiktus klausimus neatsakoma – tik nurodoma, kodėl į susitikimą pakviestas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų susitikime dėmesys buvo skiriamas karinės pagalbos klausimams. Aptarti karinės pagalbos teikimo, Ukrainos karių mokymo, karo pramonės bendradarbiavimo ir Ukrainos teritorijų išminavimo klausimai, todėl į susitikimą pakviestas Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas“, – teigė R. Jasiulionis.
Ragino labiau remti Ukrainą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Ukrainos sąjungininkes Europos Sąjungoje (ES) labiau remti Rusijos užpultą šalį, rašė ELTA.
„Iki šiol daugumos ES šalių planuojamų Ukrainai perduoti ginklų bet kokiu atveju nepakanka, – sakė O. Scholzas pirmadienį Berlyne spaudos konferencijoje su Liuksemburgo ministru pirmininku Lucu Friedenu. – Todėl raginu visas sąjungininkes Europos Sąjungoje sustiprinti savo pastangas Ukrainos labui“.
Vokietija, pasak O. Scholzo, yra stipriausia Ukrainos rėmėja po JAV ir toliau tęs savo paramą Rusijos užpultai šaliai jos nemažindama. Tačiau vien tik Vokietijos indėlio esą nepakaks, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Ukrainos saugumas.
Vėliausia iki ES viršūnių susitikimo vasario 1 d. „mums reikia kuo tikslesnio vaizdo, koks konkrečiai bus mūsų Europos partnerių indėlis Ukrainai paremti“, sakė O. Scholzas. Europa, anot jo, turi pademonstruoti, „kad tvirtai stovi Ukrainos pusėje, laisvės, tarptautinės teisės, Europos vertybių pusėje“, – pažymėjo Vokietijos kancleris. Berlynas rems Ukraina „tiek, kiek reikės“, pridūrė jis.
Danija perduos naikintuvų
Kaip jau skelbta anksčiau, Danija perduos Ukrainai 19 amerikiečių gamybos naikintuvų F-16 2024 metų antrąjį ketvirtį, kai Ukrainos pilotai baigs mokymus.
„Remiantis dabartiniu tvarkaraščiu, perdavimas turėtų įvykti 2024 metų antrąjį ketvirtį, – sakoma Danijos ministerijos pranešime. – Tai daugiausia susiję su ukrainiečių personalo, kuris valdys lėktuvus, mokymų pabaiga“.
Danija, kuri savo naikintuvų F-16 parką keičia modernesniais F-35, rugpjūtį paskelbė, kad gavusi JAV vyriausybės pritarimą perduos 19 lėktuvų.
Kyjivas jau seniai siekia gauti naikintuvų po didelių nuostolių, kuriuos patyrė Ukrainos karinės oro pajėgos, skraidančios daugiausia rusiškais orlaiviais. JAV gamybos F-16 turi geresnius kovinius pajėgumus nei Ukrainos naudojami naikintuvai.
Tačiau Vašingtonas priešinosi naikintuvų perdavimui, baimindamasis, kad Maskva jį laikys tiesiogine kariaujančia šalimi Ukrainos kare.
Nyderlandai praėjusį rugpjūtį taip pat paskelbė apie F-16 perdavimą Ukrainai ir šiuo metu rengia ukrainiečių pilotus, tačiau kol kas nepranešė, kada šie 42 lėktuvai bus perduoti.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis savo naujametiniame kreipimesi patikino, kad ukrainiečių pilotai yra pasirengę skraidyti su F-16, kurie turėtų būti pradėti naudoti šiais metais.
