„Kreipiuosi dėl penktadienio (rugsėjo 29 d.) įvykio, kurio metu į Kauno miesto garažų bendriją 6.30 val. ryte įvažiavo 3 sunkiasvorės mašinos su būriu darbininkų priešaky ir kaušais nelegaliai ardė garažus, nupjaustė spynas bei niokojo juose esantį žmonių turtą, sudarkė privažiavimą iki garažų“, – valymo akciją nupasakojo nukentėjusiojo dukra prisistačiusi kaunietė.
Kaip matyti stebėjimo kamerų vaizdo įraše, paryčiais į garažų bendriją įvažiuoja bent trys technikos vienetai, netrukus galimai išlaužus elektros skydinę kamerų vaizdas dingsta ir atsiranda jau išaušus. Atvykę garažų savininkai rado suniokotą teritoriją ir išlaužytus garažus.
Už žemę tvirtina mokantys 40 metų
Vieno iš savininkų dukra įtaria, jog žemės sklypas parduotas naudojant neskaidrią schemą, ir pasakoja, kad garažų savininkai ilgą laiką bandė išsipirkti ar išsinuomoti valstybinę žemę, kuri privačių savininkų neturėjo iki šių metų pavasario pradžios.
„Esmė tokia, kad buvo panaudota schema, pagal kurią yra privatizuojama Kauno miesto ribose esanti žemė. Tokio įvykio užsakovais yra laikomi asmenys, glaudžiai siejami su Kauno miesto meru. Kreipiamės su viltimi, kad padėsite paviešinti šią teisinėje šalyje nesuvokiamą veikimo schemą ir ja galimai suinteresuotus valdžios asmenis.
Detaliau: 1983 m. 218 vietų garažų bendrijai buvo duotas oficialius leidimas valdiškoje žemėje statytis garažus. Nuo to laiko kiekvienais metais garažų bendrijos nariai mokėdavo žemės mokestį, tad viskas vyko oficialiai. Nuo 1998 m. buvo siunčiami Kauno savivaldybei prašymai dėl galimybės išsipirkti ar išsinuomoti žemę, kadangi ji neturėjo privačių savininkų. Per visą bandymo išpirkti ar išsinuomoti žemę laikotarpį garažų bendrija samdė 7 advokatus ir 5 iš jų kažkuriuo etapu vis nusišalindavo nuo bylos (buvo paperkami arba prigąsdinami). Šiuo metu darbuojasi likę 2“, – toliau pasakojo kaunietė.
Moters pastebėjimu, net jeigu žemė buvo grąžinta paveldėjimo teise, apie jos pardavimą esą turėjo būti informuoti žemę realiai naudojantys garažų bendrijos nariai ir sudaryta galimybė jiems pirmiems tą žemę įsigyti, bet taip neįvyko.
„Ir staiga, 2023 m. vasario mėnesį, garažų bendrijai nežinant, negavus jokio įspėjimo, Kauno miesto savivaldybė sugrąžino 40-čiai žmonių pusę hektaro (po kelis arus) to paties sklypo žemės, o per 2 mėnesius grąžintiną žemę nupirko keli su dabartiniu Kauno meru galimai susiję asmenys ir padarė du sklypus.
Įstatymai numato, kad pirmumo teisę išpirkti žemę turėjo bendrijos nariai, kurių kiekvienas garažas turi rūsius (taigi ir pamatus) ir gali būti pripažinti privačiu statiniu. Iki penktadienio įvykio jokio teismo sprendimo nebuvo priimta, tik išklijuoti neoficialūs lapeliai, kad per mėnesį laiko garažų bendrijos nariai turi nusigriauti nuosavus garažus“, – pasakojo ji.
Stovėjo nelegaliai?
Apie rugsėjo 29-osios įvykius „Kas vyksta Kaune“ pakomentavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Reda Zarauskienė. Į įvykį sureagavę pareigūnai gerų žinių garažų bendrijai neturėjo.
„Apie 9.55 val. Kaune, Technikos g., anot pranešėjo, traktoriai, vairuojami vyrų, apgadino pranešėjų turtą – metalinius garažus. Surinkta medžiaga pagal LR BK 187 str. (Turto sunaikinimas ar sugadinimas).
Tikslinant įvykio aplinkybes, paaiškėjo, jog minimi garažai teritorijoje stovėjo nelegaliai, garažų savininkai neturėjo savo turtą liudijančių dokumentų. Žemės sklypo savininkas aiškino, kad garažų savininkai apie griovimo darbus buvo įspėti dar birželio mėnesį, o rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo pradėti griovimo darbai. Nuspręsta nepradėti ikiteisminio tyrimo, kadangi nebuvo nusikalstamos veikos sudėties“, – teigė R. Zarauskienė.
Advokatas: veiksmai panašūs į rusiškus banditų metodus
Garažų bendrijos savininkų interesus ginantis Vytauto Merkšaičio advokatų kontoros advokato padėjėjas Juozas Levickas „Kas vyksta Kaune“ informavo, kad dėl klientų suniokoto turto teisybės bus ieškoma teismuose, nes tokio pobūdžio veiksmai neturėtų būti toleruojami teisinėje valstybėje.
„Visų pirma norime pabrėžti, kad visi statiniai yra pastatyti teisėtai, teisė į nuosavybę yra įtvirtinta Konstitucijoje ir ją privalo gerbti kiekvienas asmuo. Todėl esant ginčui, ginčo šalys gali savo turtinius interesus ginti tik teisinėje valstybėje priimtinais metodais.
Tai, ką šiuo metu nenustatyti asmenys 2023 m. rugsėjo 29 d. darė Technikos gatvėje esančioje garažų bendrijoje, t. y., gadino mūsų klientų turtą, niokojo garažų bendrijos teritorijoje esančius kelius ir t. t., mūsų nuomone, yra neteisėti veiksmai. Jie man panašūs į rusiškus banditų metodus. Tokie veiksmai negali būti toleruojami teisinėje valstybėje. Todėl darysime viską, kad mūsų klientų turtą suniokoję asmenys būtų nustatyti, patraukti atsakomybėn ir atlygintų žalą klientams“, – portalui pateiktame komentare teigė J. Levickas.
Apie griovimo darbus įspėjo du kartus
Sklypo savininkų interesams atstovaujantis Advokatų profesinės bendrijos „Martovičius ir Damušis“ advokatas Aris Damušis naujienų portalui aiškino, kad su sklype garažų bendriją įkūrusiais asmenimis gražiuoju susitarti nepavyko. Apie planuojamus darbus jie esą buvo įspėti prieš beveik pusę metų, bet nesiėmė jokių priemonių, kad savo turtą perkeltų kitur.
Kaip nurodė advokatas, po žemės įsigijimo paaiškėjo, kad sklypuose yra nelegaliai pastatyto turto – metalinių garažų, kurie nebuvo nurodyti jokiuose dokumentuose. Teisiškai jie neegzistavo. Verslininkai esą neturėjo būdų susisiekti su minimų garažų savininkais, nes nerado jokių dokumentų, kuriuose asmenys būtų įvardyti.
Iš geranoriškų paskatų naujieji žemės sklypo savininkai šių metų balandžio 28 d. pirmą kartą įspėjo garažų savininkus apie planuojamus sklypo tvarkymo darbus ir nurodė patraukti savo turtą. Šie pranešimai buvo iškabinti ant visų garažų, automobilių ir kito sklype esančio turto. Apie planuojamus griovimo darbus taip pat buvo patalpintas skelbimas dienraštyje „Kauno diena“.
Po dviejų mėnesių sklypo savininkai dar kartą inicijavo pranešimų išklijavimą vietoje ir patalpinimą dienraštyje. Garažų savininkams buvo duoti dar du mėnesiai, per kuriuos jie esą turėjo pašalinti savo turtą iš teritorijos iki vasaros pabaigos. Abu kartus, kai teritorijoje buvo išklijuoti įspėjimai, pasak A. Damušio, juos patvirtino antstolis ir užfiksavo pranešimų faktą teritorijoje.
Sklypo savininkai keitėsi žaibiškai
Registrų centro duomenimis, sklypai Technikos g. 19 ir 21 suformuoti atitinkamai vasario 9 ir 21 d. Abu sklypai grąžinti privačiam asmeniui paveldėjimo teise, o dar po kelių savaičių, iki kovo 16 d., jau buvo išdalinti 5 asmenims, kuriems taip pat priklausė paveldėjimo teise pagal įstatymą. Vos atgavę suformuotą žemės sklypą, visi 5 savininkai kovo 22 d. jį pardavė dviem asmenims ar jų valdomoms įmonėms.
Oficialiais duomenimis, pusė vieno sklypo priklauso UAB „Rotumas“, Kauno mieste valdančiai dar 14 nekilnojamojo turto (NT) objektų. Įmonės direktoriui priklauso 69 NT objektai Kaune ir daugiau kaip 250 – Kauno rajone. Visų asmeniui nuosavybės teise rajone priklausančių objektų Registrų centro portalas nepajėgus atvaizduoti.
Tuo tarpu UAB „Universal Business Group“, Technikos gatvėje valdančiai kitą pusę sklypo, iš kurio stumiama garažų bendrija, priklauso dar 18 NT objektų (16 – Kaune). Bendrovės savininkas nuosavybės teise valdo 12 NT objektų Kauno mieste ir 7 – rajone.
2022 m. lapkritį LRT Tyrimų skyriaus atliktas tyrimas parodė, kad per dvi dabartinio mero Visvaldo Matijošaičio kadencijas Kauno mieste suformuota apie tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Dauguma šių sklypų vidutiniškai per du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo Šarūno Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Garažų bendrijos Technikos gatvėje atvejis atrodo analogiškas įvardytai žemės perėmimo schemai, o vieno iš naujųjų sklypų savininkų pavardė skambėjo LRT tyrime. Pagal Registrų centro duomenis, to paties asmens valdomai įmonei priklauso sklypas kitoje gatvės pusėje, kuriame statomas sandėlis.
Pirmumą pirkti privatų sklypą turi…
Pagal LR žemės įstatymą, „Asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytinių.“
Taip pat įstatyme rašoma, kad „Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui. <…> Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Jeigu statinių ar įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas atsisako pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriima sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai šioje dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.“
Nepriklausomos teisininkės komentaras
Situaciją „Kas vyksta Kaune“ prašymu įvertino Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos Teisės ir teisėsaugos instituto lektorė, doktorantė Kristina Mikalauskaitė-Šostakienė, kuri paaiškino, jog savininko daiktinių teisių gynimo būdai Lietuvoje įtvirtinti Civiliniame kodekse. Visais atvejais pažeistos savininkų teisės turėtų būti sprendžiamos teisiškai.
„Minimu atveju, būtent garažų savininkai turėtų įrodyti, kad jie pagrįstai ir teisėtai naudojasi žemės sklypu, ant kurio pastatyti garažai. Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas numato būdus, kuriais savininkai gali ginti savo pažeistas teises. Šiuo atveju, preliminariai manytina, kad žemės sklypo savininkai turėtų kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti atsakovus per tam tikrą terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti metalinius garažus ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją“, – aiškino pašnekovė.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.
„Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą“, – teigė K. Mikalauskaitė-Šostakienė.
Apžvelgusi ir įvertinusi naujienų portalui prieinamą informaciją, MRU lektorė abejoja, jog žemės sklypų savininkai elgėsi teisėtai. „Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, abejotina, kad žemės sklypų savininkų veiksmai griaunant (gadinant, niokojant) garažus galėtų būti laikomi teisėtais“, – aiškino pašnekovė.
Advokatės teikiamas komentaras yra bendro pobūdžio. Argumentai paremti teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, neturint duomenų apie ginčo šalių turimus dokumentus. Objektyvus situacijos teisinis vertinimas priklauso nuo šalių disponuojamų dokumentų turinio. Komentaras teikiamas apžvelgiant abiejų šalių poziciją.
