Kaip parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ spalio 16-30 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atlikta visuomenės nuomonės apklausa, dešimties balų skalėje D. Grybauskaitės vykdytą užsienio politiką gyventojai įvertino 7,42.

D. Grybauskaitės prezidentavimą apskritai dešimties balų sistemoje apklaustieji įvertino 7,94 balo.

Tyrėjai taip pat aiškinosi, kaip gyventojai vertino D. Grybauskaitės iniciatyvą sutaikyti valdančiąją daugumą ir opoziciją. 32,4 proc. respondentų manė, kad tai yra graži ir teisinga iniciatyva. 15,7 proc. manė, kad valstybės vadovei to daryti nevertėjo, nes opozicija nelinkusi įsiklausyti.

12,8 proc. apklaustųjų pritarė teiginiui, kad prezidentei to daryti nevertėjo, nes valdančioji dauguma nelinkusi įsiklausyti. O 11,7 proc. respondentų manė, kad jie ir turi nesutarti, dėl to nereikėjo to daryti. 27,4 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės tuo klausimu.


"Spinter tyrimų" apklausa

Pasigedo dėmesio kaimynams

Apibendrindama D. Grybauskaitės vykdytą užsienio politiką, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė Lidija Šabajevaitė išskyrė, kad ji yra provakarietiška ir labai griežtai antirusiška

Nors politologė pastebėjo, kad šiuo metu prezidentė kiek sušvelnino savo karingą toną.

„Sunku pasakyti, galbūt tam įtakos turėjo aiškiai išreikšta Prancūzijos ir Vokietijos pozicija, ir mūsiškė truputėlį sušvelnino. Kitą vertus, kiek jau čia ir to valdymo liko“, – sakė L. Šabajevaitė.
Politologė neatmetė ir galimybės, kad tai gali būti ir užuomina į tai, kad D. Grybauskaitė dairosi karjeros tarptautinėse institucijose.

„Tai yra labai galimas variantas, ji dar tikrai galėtų to imtis, turi patirties, taip pat ir tarptautinės, atėjo į prezidentus iš Europos Sąjungos komisaro pozicijos. Tai gali būti labai glaudžiai susiję dalykai“, – sakė L. Šabajevaitė.


"Spinter tyrimų" apklausa

Politologė apgailestavo, kad pastaruoju metu nutolo Lietuvos ir Lenkijos prezidentų santykiai, ir bendrai kritiškai atsiliepė apie mūsų dėmesį kaimynams.

„Manau, kad čia Lietuvos pozicija irgi yra ne be nuodėmės. Ir dabar į Rygą mes nesugebėjome nuvykti, į Taliną nesugebėjome, į Lenkiją nesugebėjome, čia yra artimiausi kaimynai. Ir reikia gražiai sugyventi. Manau, kad galima gražiai sugyventi. Juo labiau, kad spręstinų problemų abiejose pusėse turime, ypač imant Lietuvą ir Lenkiją, jeigu nesikalbėsime, tai problemų neišspręsime“, – sakė L. Šabajevaitė.

Už vidaus politiką rašytų dar mažesnį pažymį

Politologė už prezidentės darbus vidaus politikoje D. Grybauskaitei parašytų mažesnį pažymį nei gyventojai.

„Vidaus problemų buvo ir yra. Pirmiausia, tai yra socialinė atskirtis, apie kurią nelabai norima kalbėti. Socialinės atskirties padarinys ir priežastis yra migracija. Tik šiemet atsigręžė, ir kaip pati prezidentė akcentavo, kad reikia rūpintis Vilniaus kraštu. Dabar tik atsibudome“, – sakė L. Šabajevaitė.

Politologės vertinimu, santykiuose su Seimu prezidentei galima problemas spręsti ne tik kumščiu mojuojant, bet, pavyzdžiui, ir teikiant įstatymo projektus.

„O su Seimu, suprantama, kad reikia kalbėtis. Jeigu tai bus tik prieštaravimo politika, taip nieko nepasieksime. Ir prezidentė nieko nepasieks, jeigu tik prieštaraus Seimui ir neieškos kompromisų. Juk politika yra kompromisų menas. Daugelis mūsų politikų neturi supratimo apie tai ir nesistengia. Vyksta konfrontacija dėl smulkmenų, o juk yra labai rimtų reikalų visuomenėje, ką reikėtų tvarkyti“, – sakė L. Šabajevaitė.


"Spinter tyrimų" apklausa

Kalbėdama apie konfrontaciją tarp valdančiųjų ir opozicijos, politologė pabrėžė, kad čia visi turėtų prisiimti savo atsakomybę, kad būtų ieškoma kompromiso.

„Opozicija turėtų būti konstruktyvi. Jeigu tai yra tik kritika dėl kritikos, tai yra nepriimtinas dalykas. Visi politikai dirba valstybės labui. Vien tik kritikuoti yra lengviausias darbas. Gali pelnyti paskui sau aukštesnį reitingą. Sutaikyti neįmanoma ir nereikia, bet kompromiso taip reikia ieškoti. Prezidentė galėjo prie to stipriai prisidėti“, – sakė L. Šabajevaitė.

Priminus, kad prezidentės bandymui susodinti visus už bendro stalo pasipriešino Ramūnas Karbauskis, politologė teigė, kad šioje vietoje abi pusės turėtų ieškoti galimybių kalbėtis.

„Susidūrė asmenybės, bet viskas priklauso nuo to, kaip tos dvi asmenybės kalbasi tarpusavyje. Jeigu jos kalbasi tik – „aš teisus“, tokiu atveju niekada nesusikalbės“, – sakė L. Šabajevaitė.

Politologės manymu, žmonių gyvojoje atmintyje labiausiai įsiminsiantis bruožas apie ją bus karingumas.

Dešimt prezidentės metų – reitinguose

Apie tai, kaip prezidentė pradėjo savo darbus, nesunkiai galima atsekti žiniasklaidos publikacijų archyvuose. 2009 m. gegužės 18 d., prieš 23 val., D. Grybauskaitės štabe buvo iššautas pergalės šampanas. Preliminarūs Vyriausiosios rinkimų komisijos rezultatai parodė, kad ji laimėjo jau pirmame prezidento rinkimų ture.

Duomenys iš visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ rodo, kaip per visą kadenciją svyravo prezidentės reitingų kreivė. 2009 m. birželį naujai išrinktą valstybės vadovę palankiai vertino 86,4 proc. apklaustųjų. Absoliutus jos reitingo maksimumas buvo pasiektas tų pačių metų spalį – 89,6 proc. ir iki pat 2011 m. lapkričio jis laikėsi aukščiau negu 80 proc.

Kaip yra rašęs DELFI, pirmas akivaizdus D. Grybauskaitės reitingų kritimas buvo 2012-ųjų pradžioje, kai pasitikėjimas ja smuko nuo 84 proc. iki 70 proc. Tuo metu tai sieta su vykusiu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalu, kai šalies vadovė stojo į tuometinio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pusę. Ministro iniciatyva iš FNTT, atėmus leidimą dirbti su slapta informacija, buvo atleisti tuometiniai FNTT vadovai Vitalijus Gailius bei Vytautas Giržadas. Vėliau teismai jiems mestus kaltinimus paneigė.

Antras šalies vadovės reitingų kritimas fiksuotas tų pačių metų gruodį po Seimo rinkimų. 2012 metų gruodį prezidentę palankiai vertino jau tik 50,3 proc. apklaustų gyventojų, nepalankiai – 30,6 proc. Tai sieta su D. Grybauskaitės ir Darbo partijos konfliktu.

Po to D. Grybauskaitės reitingas palengva vėl pakilo aukščiau 60 proc., tačiau jau niekada daugiau nebepakilo virš 70 procentų ribos. „Vilmorus“ duomenis, 2018 m. spalį D. Grybauskaitę palankiai vertino 60,5 proc., o nepalankiai – 21,9 proc. apklaustųjų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2018 metų spalio 16-30 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.

Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.