"Nors gyvename visai netoli Panevėžio centro, esame atkirsti nuo civilizacijos", - teigia soduose apsigyvenę žmonės. Beje, gyvenimas Panevėžyje ar netoli jo esančiuose soduose iš esmės niekuo nesiskiria nuo gyvenimo Telšių, Druskininkų, pakaunės ar kitose Lietuvos vietose esančiuose soduose. Nuolat gausėjantiems sodų gyventojams ypač skaudu, kad jų pagalbos prašymai, kuriais šie yra užvertę ne vieną valdžios įstaigą, yra nelyginant šauksmas tyruose.
Greitoji klaidžioja
"Dėl neišvažiuojamais keliais vadinamų purvynų pas mus nevažiuoja taksi, daug rūpesčių mus susirasti bei pasiekti būna visoms pagalbos tarnyboms, išleidę vaikus į mokyklas nesame garantuoti, ar jie sveiki sugrįš į namus. Rytą ar vakare eidamas neapšviesta gatve, kurioje dūkso giliausios duobės, nežinai, ar sveikas liksi ir pats", - vienas per kitą savo vargus LŽ vardijo į buvusius kolektyvinius sodus gyventi persikėlę panevėžiečiai.
Panevėžio miesto ribose esančiai "Ąžuolo" sodininkų bendrijai vadovaujantis Jonas Kavaliauskas teigė, jog neišvažiuojami, neapšviesti sodų keliai - tai tik viena iš daugybės gyvenimą soduose pasirinkusių žmonių problemų. "Sodai panevėžiečiams buvo skiriami tada, kai tik keli iš šimtabučio gyventojų turėjo po žiguliuką. Sodų teritorijos suplanuotos tikintis, kad žmonės iki jų važinės autobusais, o siauručiais keliukais iki savojo sklypelio vaikščios pėsti", - prisiminė jis.
Duobėtom gatvėm
Sodininkų bendrijos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad netruko ateiti laikai, kai šimtabučio gyventojai turi tris šimtus automobilių, kuriais važinėja į sodus. Dėl tokio automobilių srauto gerokai nukentėjo sodų keliukai, be to, juos labai ardo sunkiasvoriai automobiliai, vežantys statybines medžiagas daugeliui soduose gyvenamuosius namus besistatančių žmonių.
J.Kavaliausko nuomone, sodų gatvių problema šiuo metu neišsprendžiama. Savivaldybė prisidėtų prie jų remonto, tačiau pusę sumos už kelių sutvarkymą turėtų sumokėti ir patys žmonės. Gatvių problema itin aktuali vien gyvenantiesiems soduose. Tiems, kurie soduose nuolat negyvena, o atvažiuoja tik vasaromis, duobėtos gatvės nekelia ypač didelių rūpesčių ir jie nelinkę investuoti į jų tvarkymą.
Be to, kad neapšviestose, be galo siaurose ir duobėtose gatvėse yra labai nesaugu, gyvenantieji soduose ir tik sodininkaujantys juose nesutaria dėl vandentiekio ir kanalizacijos trasų tiesimo. Dabar vieni sodų gyventojai geria pačių išsikastų šulinių vandenį, kiti yra išsigręžę giluminius gręžinius. Nuotekas išveža specialus automobilis, tačiau ne į visas gatves įvažiuoja ir šis.
Joks paštininkas neateina
"Kadangi neišvažiuojamų mūsų sodo keliukų niekas neišdrįsta vadinti gatvėmis, tai keliukai neturi jokių pavadinimų. Mano dabartinis adresas: "Ąžuolo" kolektyvinis sodas, prie jo rašomas ir namelio numeris. Joks paštininkas pas mane niekada neateina. Jei užsisakyčiau laikraščių, jie būtų metami į dėžutę, esančią už pusės kilometro nuo mano namų. Tačiau šios dėžutės nuolat išdraskomos, tad niekas jomis ir nesinaudoja. Visas man siunčiamas sąskaitas atsiimu pašte", - teigė "Ąžuolo" sodo bendrijos gyventoja Janina Šereivienė. J.Šereivienė bei jos kaimynės taip pat guodėsi, kad dažną rytą ir vakarą tenka šviestis žvakėmis.
"Sodininkų bendrijoms priklausantys elektros tinklai, nutiesti kone prieš keturiasdešimt metų, buvo skirti ribotam vartotojų skaičiui. Dabar, kai į sodus persikėlė gyventi nemažai žmonių, kurie, kaip ir visi civilizuoti piliečiai, nori naudotis kompiuteriais, mikrobangų krosnelėmis bei daugybe kitų elektros prietaisų, elektros tinklai nebepajėgūs užtikrinti atsiradusios elektros energijos paklausos", - LŽ sakė J.Kavaliauskas.
Anot jo, ši problema buvo daug sykių kelta, tačiau energijos tiekėjai nesutinka perimti šiuo metu sodų bendrijoms priklausančio nugyvento elektros ūkio - liepia jį atnaujinti savo jėgomis. "O mes to padaryti neturime už ką", - sakė J.Kavaliauskas, jam pritarė ir daugybė kitų sodų gyventojų.