„Tos derybos toliau tęsiasi. Pagrindinė nauja dinamika, kad rusai neva daro nuolaidų, lyginant su išankstine pozicija, kuri buvo labai maksimalistinė – denacifikuoti, demilitarizuoti, visiškai užblokuoti bet kokį suartėjimą su Vakarais. Dabar jau atsiranda signalų, kad neva neprieštarautų ir narystei Europos Sąjungoje (ES), ir neva atsisakytų denacifikacijos arba režimo pakeitimo tikslo Ukrainoje“, – interviu „Žinių radijui“ sakė T. Jermalavičius.
Kartu ekspertas pastebėjo, kad Rusija visiškai nekalba apie teritorijas, kad būtų kažkoks atitraukimas nuo naujai užimtų teritorijų, jau nekalbant apie Ukrainos teritorinio integralumo atstatymą prieš 2014 metus buvusiose sienų ribose.
„ Akivaizdu, kad čia yra apgaulė. Rusijos ir prieš tai Sovietų Sąjungos vienas iš pagrindinių vadinamosios „maskirovkės“ būdų būdavo prisidengti kažkokiomis nuolaidomis, ir net derybose pasiekti susitarimai visą laiką būdavo išnaudojami kaip taktinė pauzė persigrupavimui, galų gale net legitimazacijai kažkokių veiksmų vėliau. Reikia į tai žiūrėti labai paprastai, tai yra apgaulė“, – sakė T. Jermalavičius.
Apgaulės tikslas – suskaidyti Vakarus
Pasak jo, vienas tiesioginių tos apgaulės tikslų yra suskaidyti Vakarus.
„Vakaruose yra daug šalių, kurios labai nori deeskaluoti, nori taikos bet kokia kaina, net, jei tai reikštų tiesiog paaukoti Ukrainą. Iš kai kurių jų karinė parama ginkluote, ekipuote ir pan. yra labai kukli. Dabar tokia derybų dinamika gali suteikti progą tą paramą iš viso nutraukti“, – teigė T. Jermalavičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Aljanse tarpusavyje konkuruoja dvi viena kitai prieštaraujančios logikos – eskalacijos ir deeskalacijos.
„Rusai bandys tokiomis derybinėmis pozicijomis, ta „maskirovke“ ir apgaule, įvaryti pleištą tarp tų pozicijų, nes iki šiol Vakarai buvo labai vieningi. Kitas niuansas, kad tai nėra jokių indikacijų, kad jie žadėtų kokias nors teritorijas grąžinti“, – kalbėjo T. Jermalavičius.
Eksperto vertinimu, ukrainiečiams, kurie jau patyrė tiek aukų ir sugriovimų, daryti kažkokias nuolaidas ir kompromisus Rusijai būtų politiškai labai skausminga, net nepriimtina.
„V. Zelenskiui ir jo administracijai tai būtų visiškai nepriimtina. Todėl aš labai skeptiškai nusiteikęs dėl šitų derybų. Dar naujų elementų įneša visa ta informacija apie kažkokius Ukrainos delegacijos narių apnuodijimus. Tai prideda dramos prie viso to. Tačiau tai tik parodo, kad Rusija nesidera iš geros valios pozicijų. Didžia dalimi derybinį lauką apriboja tiek dinamika mūšio lauke, tiek dinamika Rusijos ir Vakarų santykiuose“, – aiškino T. Jermalavičius.
Svarbus derybų kontekstas
Pasak specialisto, derybos bet kokiu atveju tarp kariaujančių pusių dažnai vyksta. Diplomatiniai kanalai, kažkokie neformalūs kanalai, yra palaikomi.
„Net sakyčiau, kad neformalūs kanalai duoda didesnę naudą ir didesnį proveržį negu formaliosios derybos. Jie duoda galimybę įsitraukti įvairiems tarpininkams, kuriais abi pusės daugiau arba mažiau pasitiki. Čia Turkijos vaidmuo yra vienas svarbesnių šiame kontekste“, – teigė T. Jermalavičius.
Jis aiškino, kad tos derybos yra reikalingos, bet tai nereiškia, kad jos vyksta kažkokiame izoliuotame kontekste.
„Įvykiai pačioje Ukrainoje, ypač mūšio lauke, labai rimtai įtakoja tų derybų nuotaiką. Bet reikia atsiminti ir tai, kad derybų nuotaiką įtakoja ir namų frontas – tiek Ukrainos, tiek Rusijos“, – aiškino T. Jermalavičius.
Šitoje vietoje, bent jau Rusijos pusėje, ekspertas nemato poslinkių.
„Pasižiūrint į visą tą isteriją apie Ukrainos neligitimumą, apie būtinybę apskritai sunaikinti Ukrainą kaip atskirą valstybę ir tautą, ir ją pajungti Rusijai, ji neslopsta. Net atvirkščiai, atsiranda žmonių, kurie galbūt skeptiškai karo pradžioje vertino, o dabar jau sako ir socialiniuose tinkluose, ir iš tų pokalbių, kuriuos nutransliuoja socialiniuose tinkluose, kad „taip ukrainiečiams ir reikėjo“, kad „galbūt gerai, kad mes juos čia taip papurtėme“. Akivaizdu, kad namų fronte ypatingų pokyčių nėra“, – sakė T. Jermalavičius.
Įtampos režimo viduje
Pasak saugumo ir gynybos eksperto, vienintelė viltis, kad tai kažkiek įtakoja Rusijos elitų tarpusavio santykių dinamika.
„Tai būtų (tarpusavio santykių dinamika – „Delfi“) jėgos struktūrų viduje – tarp kariuomenės ir saugumo struktūrų, FSB, Rosgvardijos, Federalinės apsaugos tarnybos. Visų tų tarnybų tarpusavio santykiuose atsiranda įvairių įtampų“, – pastebėjo T. Jermalavičius.
Jis pastebi, kad Rusijoje įtampų atsiranda ir pačios kariuomenės viduje.
„ Net tas nesenas vadinamasis posūkis – koncentravimasis į Donbaso operaciją buvo paskelbtas gynybos ministro pavaduotojo, o ne ministro arba Generalinio Štabo viršininko“, – atkreipė dėmesį T. Jermalavičius.
Dar, pasak specialisto, yra oligarchų vaidmuo.
„Galbūt jų įtaka Putinui yra pervertinta, (…) tačiau bet kuris spaudimas yra svarbus. Niekada negalime žinoti, kaip tie faktoriai susidėlios ateityje, kur net mažiausias poslinkis mums palankia kryptimi gali sukelti didelį efektą.
Taip, kad pilnu frontu reikia juos spausti. Atsiranda silpnų ženklų, kad galbūt ne viskas jiems ten taip gerai, ir, kad Putinas tikriausiai nesijaučia saugiai. Tai jau tampa jo režimo išgyvenimo klausimu“, – teigė T. Jermalavičius.
Pasak jo, tas yra dar vienas ribojantis faktorius derybose.
„Jeigu jis negali paskelbti kažkokios bent nominalios pergalės ir surengti pergalės parado, mosuodamas visomis savo „Z“, Georgijaus juostelėmis, tai yra klausimas, kiek jis galės išgyventi šio režimo viršuje, ir, kaip pats režimas sugebės išgyventi“, – sakė T. Jermalavičius.
Skubės iki parado?
Ekspertas neatmeta, kad rusai bandys kažką išpešti iki Gegužės 9-osios parado. Pasak T. Jermalavičiaus, šioje vietoje svarbus ir simbolizmas, ir verta atkreipti dėmesį į naratyvus, kaip jie Rusijoje yra konstruojami.
„Patys rusai matė save kaip didžiosios pergalės Didžiajame Tėvynės kare paveldėtojus arba tesėjus, ir tai, kas yra daroma Ukrainoje, yra matoma per išvadinimo nuo nacizmo prizmę. Tai yra to naratyvo tąsa. Todėl būtų labai logiška, kad jie norėtų simboliškai surengti masinį šventimą pergalės prieš nacizmą Ukrainoje“, – sakė T. Jermalavičius.
Tačiau, pasak specialisto, kaip parodo bet koks karas, įvykiai kare mažai kreipia dėmesio į simbolizmus.
„Kai prezidentas Bushas po invazijos į Iraką paskelbė pergalę ant lėktuvnešio denio, karas dar tęsėsi daug metų. Čia lygiai tas pats. Net tose teritorijose, kurias rusai bent jau nominaliai kontroliuos, vyks civilinis visuotinis pasipriešinimas. Ukrainiečių kariai ir žvalgyba labai rimtai dirba kurdami visas prielaidas partizaniniam karui. Net tai, ką Rusija sugebės praryti, tikrai nesugebės suvirškinti“, – konstatavo T. Jermalavičius.
Karo pabaigos scenarijai
Pasak specialisto, karo pabaigos prognozuoti neįmanoma. Scenarijų yra daug.
„Vienas scenarijus yra, kad ukrainiečių karinė sėkmė Šiaurės Rytų, Šiaurės Vakarų kryptimi (nuo Kijevo – prie Charkivo), Pietuose (Chersono link) prives prie pozicijų ir fronto kolapso iš Rusijos pusės, ir prasidės dezintegracija. Bet, iš kitos pusės, matome, kad bent jau Donbase spaudimas ukrainiečiams yra labai rimtas, ir tęsiasi, todėl čia laukti labai greito rezultato nereikia“, – svarstė T. Jermalavičius.
Jo nuomone, gali būti, kad Donbase pasikartos scenarijus, koks buvo po 2014-2015 metų karo Donbase, kai po aktyviosios fazės pereita į chronišką. Tik šį kartą ukrainiečių teritoriniai praradimai būtų didesni.
„Vėl turėsime chronišką fazę, kuri gali tęstis metų metus, ir vėl po kiek laiko prasiveržti labai rimtu paaštrėjimu. Tai tikrai bus ilgas karas“, – sakė T. Jermalavičius.
Tačiau, pasak jo, gali būti, kad ir ukrainiečiai patirs kolapsą.
„Donbase jų pabaigos yra išsekintos. Jas sunku pastiprinti. Tos pajėgos, kurios galbūt galėtų pastiprinti, jos yra pririštos ginant Kyjivą ir Charkivą. Labai sudėtinga šviežinti pajėgas, duoti jiems pailsėti, pakeisti kažkuo kitu. Ten gali vykti fronto kolapsas, ir rusai gali užimti žymiai didesnes teritorijas iki pat Dnipro, suskaidyti Ukrainą į dvi valstybes, kur jie kontroliuotų rytinę dalį, o ukrainiečiai vakarinį Dniepro krantą“, – kalbėjo T. Jermalavičius.
Specialisto teigimu, tų scenarijų galima labai daug sugalvoti, bet yra labai daug dinamiškų, tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių, kurie nulemia, kuria linkme visa tai vystysis.
„Tačiau , ką tikrai galiu pasakyti, kad tikrai nepasibaigs po savaitės ar dviejų. (…) Tai bus ilgas konfliktas. Vienintelė galimybė, kad tai pasibaigs greitai, būtų pačios Rusijos režimo kolapsas. Tada nebebūtų prasmės kažką tęsti, nes nėra to šaltinio, kurio politiniai, ideologiniai tikslai artikuliuojami, ir karinėje struktūroje racionalūs žmonės tiesiog nebematys prasmės toliau mesti žmones į šitą mėsmalę“, – sakė T. Jermalavičius.
Apie Vakarų pagalbą
Jo požiūriu, Vakarai nepakankamai padeda Ukrainai.
„Galėtume tikrai daugiau. Sankcijas galime turėti žymiai griežtesnes, pradedant visišku energetinių išteklių importo iš Rusijos embargo. Dabar jau net matome, kad Rusijoje dėl centrinio banko intervencijų ir besitęsiančių energetinių išteklių rublis vėl stiprėja, ir gali sustiprėti net labiau negu karo pradžioje.
Tikrai galima padaryti daugiau. Žinoma, kad bus nuostolių, bet nuostolius ir išlaidas skaičiuosime po to, kai tai pasibaigs. Dabar tiesiog tą reikia daryti“, – teigė T. Jermalavičius.
Vis dėlto, kaip pastebėjo ekspertas, didelio noro daryti nėra.
„Čia Vokietijos kancleris labai susirūpinimą buvo išreiškęs, kad recesija gali prasidėti. Žinote, kai kalbama tokiais terminais apie recesijas ir pan. tokio svarbaus mūsų, Vakarų, išgyvenimo prasme karo kontekste, tai yra labai nerimta.
Labai dažnai susidaro įspūdis, kad Vokietijos reakcijos, ypatingai energetinio saugumo kontekste, galbūt būtų buvusios adekvačios 2009 ar 2014-2015 metais, bet ne dabar. Matosi, kad yra mastymo prasme atsilikimas keletu metų“, – sakė T. Jermalavičius.
Pasak specialisto, karine prasme yra valstybių, kurios tiekia labai rimtą pagalbą, pavyzdžiui, Čekija, Suomija, Estija.
„Vakaruose (Vokietijos, Prancūzijos flange – „Delfi“) dar yra labai daug inercijos. Dar prieš prasidedant karui labai garsiai nuskambėjo pokalbis tarp vieno iš Vokietijos ministrų ir Ukrainos ambasadoriaus, kada vokiečių ministras tiesiog pasakė, „o kam mums čia viską stengtis, atjunginėti nuo SWIFT, tiekti jums viską, vis tiek po kelių dienų ta situacija bus kitokia, ir tos Ukrainos dabartinėje formoje nebus? Tai, kam čia mums labai stengtis?“. Tai parodo įsišaknijusį požiūrį“, – teigė T. Jermalavičius.
Jis nesupranta nenoro eskaluoti situacijos.
„Net ir tie patys amerikiečiai yra truputėlį kalti, kada blokuoti naikintuvų arba rimtesnės ginkluotės (...) perdavimai. Tai tiesiog būtų pagalba valstybei ginantis. Mes turime net Jungtinių Tautų Chartijos įsipareigojimą tai valstybei padėti. Yra valstybių teisė į kolektyvinę saviginą nuo tokios agresijos“, – sakė T. Jermalavičius.
Apie ginklų perdavimą
Šiuo metu pritilo diskusija, kad reikėtų padėti Ukrainai uždaryti dangų.
„Yra praktinių dalykų. Praktiniai dalykai yra tokie, kad mums tada jau iš tikrųjų reikėtų eiti tiesiogiai į karą, ir kariauti su Rusijos pajėgomis Ukrainoje, vengiant kelti grėsmę Rusijos teritorijoje esantiems objektams, nors ir tai gali būti neišvengiama. Tai jau iš tikrųjų yra ėjimas į karą. Mes resursų požiūriu turbūt dar kol kas nesame pasirengę tokiam žingsniui“, – konstatavo T. Jermalavičius.
Kalbant apie sudėtingesnės ginkluotės perdavimą Ukrainai, kaip pastebėjo specialistas, Vakaruose yra ribotas kiekis sistemų, kurios yra sovietinės kilmės.
„Ukrainiečiai vakarietiška technika dar nelabai gebėtų dirbti (…). Apmokyti užima laiko. Nesakau, kad to nereikia daryti, ir, kadangi tai yra ilgas konfliktas, tą reikia daryti, ir tą labai aiškiai transliuoti, kad čia jokie Rusijos grasinimai branduoliniu vėzdu mūsų nepaveiks“, – sakė T. Jermalavičius.
Tačiau ir šioje vietoje specialistas girdi teiginius, kad „ne, mes gal neeskaluosime“.
„Mes tikrai neatgrasiname Rusijos šioje dimensijoje. Mes atgrasiname save. Atgrasinimas yra tik tada, kada mes sakome, kokiose situacijose ir ką mes darysime, ir tada tai jau yra kalkuliacijų ir atsako klausimas. O , kada mes sakome, ko mes nedarysime, tai jau atveria kelius išbandyti, o ko mes dar nedarysime, ko mes dar bijome?“, – teigė T. Jermalavičius.
Unikali situacija
Kartu specialistas pastebėjo, kad šio konflikto dinamika yra unikali, nes čia turime dviejų branduolinių pusių konfrontaciją.
„Turime branduolinį NATO Aljansą, branduolinę Rusijos galią. Šioje dinamikoje yra neaiškumų. Tokios situacijos mes seniai nematėme. Todėl suprantama, kad bandoma atsargiai elgtis“, – sakė T. Jermalavičius.
Vis dėl to, pasak eksperto, po JAV prezidento Joe Biden'o Varšuvoje ištartos frazės („Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje“) kilęs triukšmas rodo, kad mes mes nesuprantame, su kuo susidūrėme.
Vis dar galvojama, kad galima išprovokuoti V. Putiną.
„Jis jau seniai galvoja, kad mes galvojame tą režimą pakeisti, jis tuo yra įsitikinęs. Buvo geras interneto memas, kur buvo rusiškai pasakyta, kad, „jei jūs galvojate, kad nepelnytai jį įžeidėte, tai grįžkite ir nusipelnykite“.
Manau, kad dabar reikia grįžti ir nusipelnyti visų tų aiškinimų, kad mes stengiamės tą režimą pakeisti, dabar reikia pradėti iš tikrųjų tą daryti. Ir visokiomis priemonės. Pati pirmoji priemonė – užtikrinti, kad karo lauke Ukraina laimėtų“, – sakė T. Jermalavičius.
