Gulbinų kvartalo turtuoliams – nauji nemalonumai: išaiškėjo iki šiol nutylėta detalė

Nors garsiojo Gulbinų kvartalo vilų savininkai, kurie yra turtingiausi Lietuvos verslininkai, viešai kalba, kad laikosi taisyklių ir poilsio namus nuomoja visiems norintiems, tačiau Delfi surinkti duomenys rodo, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiam kvartalui net nėra suteikusi paslaugų teikimui būtinos licencijos. Tuo metu Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į policiją dėl savivaldžiavimo.

Deklaruoja teikiantys poilsio namų paslaugas

Verslo elitui priklausantis Gulbinų kvartalas stovi ant išnuomotos valstybinės žemės (14,5 ha). Sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Pastatų paskirtis – poilsio namai. Oficialiai šioje vietoje gyvenamųjų namų būti negali.

Taigi, stovintys pastatai yra skirti poilsiui. Tačiau Delfi nepavyko rasti duomenų, kokiu būdu visuomenė gali šias vilas išsinuomoti. Internete nuomos skelbimų neradome, viešai prieinamais įmonės kontaktais su šias paslaugas turinčia teikti UAB „Gulbinų turizmas“ susitiekti nepavyko. Nusiuntus laišką Registrų centre nurodytu įmonės elektroniniu paštu į jį atsakęs žmogus nurodė, kad tai yra visai kitos įmonės paštas. Paskambinus Registrų centre nurodytais telefono numeriais atsiliepę žmonės teigė, kad su „Gulbinų turizmu“ neturi nieko bendro.

Vis dėlto kvartalo savininkai teigia tokias paslaugas teikiantys.

2022 gegužę UAB „Gulbinų turizmas“ vadovas Sigitas Kubilius portalui 15min neigė, kad tai yra gyvenamųjų namų kvartalas.

„Tačiau nuo pat pradžių šis projektas turėjo tą šleifą, kad čia bus ne poilsio paskirties pastatai, o uždaras gyvenamasis kvartalas“, - sulaukęs tokio klausimo jis teigė, kad pastatai tarnauja kaip poilsio namai. Ir pripažino, kad gyvenamųjų namų statyba šioje vietoje būtų negalima.

„Bet juk ir 5* viešbučiai apsitveria savo teritorijas. Turime suprasti, kad jeigu investuojami privatūs pinigai, tai niekas nenori, kad tas būtų suniokota. Bet nuo pat projekto vykdymo pradžios čia planuoti poilsio namai, registruoti taip pat kaip poilsio namai. Jų paskirtis niekada nėra keista.

(...) Čia statyti gyvenamosios paskirties namų šioje teritorijoje nebūtų galima. Visi projektai padaryti taip, kad skirti poilsiui.

Tuo metu UAB „Gulbinų turizmas“ valdybos narys, Lietuvoje gerai žinomas verslininkas Nerijus Dagilis, per įmonę UAB „Neries investicijos“ valdantis vieną kvartalo vilą, 2017 m. liepą Delfi neigė, kad vilos nėra išnuomojamos. „Atsiųskit tų žmonių kontaktus. Čia demagogija. (…) Gal dabar užimti“, – sakė jis. Tačiau žurnalistams paklausus, ar dabar galima išsinuomoti vilą, jis atsakė trumpai: „Užimti.“

2011 m. N. Dagilis 15min paneigė ką nors ten statantis sau. Esą toje vietoje įmonė stato poilsiaviečių kompleksą. „Bus poilsio namai – tokie, kokie numatyti pagal statybos leidimą ir galiojantį detalųjį planą. Taip, kaip dokumentacijoje viskas yra, taip ir bus“, – užtikrino tuometis „Hermis Capital“ vadovas.

2013 m. „Kauno dienai“ tuometis UAB „Gulbinų turizmas“ vadovas Titas Sereika taip pat teigė, kad 2014 m. vilose jau bus galima poilsiauti. „Poilsiauti kai kuriuose poilsiniuose namuose bus galima jau kitais metais“, – žadėjo T. Sereika.

Vis dėlto realybėje norint dėl nuomos susisiekti su įmone kyla didelių problemų.

Tarnyba licencijos nėra išdavusi

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Delfi teigė, kad UAB „Gulbinų turizmui“ nėra suteikta licencija apgyvendinimo paslaugų teikimui.

„Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nėra suteikusi licencijos apgyvendinimo paslaugų teikimui UAB „Gulbinų turizmas“. Šiai bendrovei taip pat nėra suteiktos licencijos kelionių agentūros ar kelionių organizavimo veiklai. VVTAT neturi informacijos, kad adresu Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, būtų teikiamos apgyvendinimo paslaugos“, - teigė tarnybos atstovai.

Anot tarnybos, poilsio namams tokia licencija yra reikalinga.

„Licencijos yra reikalingos apgyvendinimo paslaugoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – Turizmo įstatymas) 31 straipsnio 1 dalyje, tai yra, klasifikuojamoms – motelio, kempingo, svečių namų, viešbučio paslaugoms ir neklasifikuojamoms – jaunimo nakvynės namų (angl. hostel), kaimo turizmo, poilsio namų, privataus apgyvendinimo, sanatorijos apgyvendinimo, turistinio laivo apgyvendinimo, turistinės stovyklos paslaugoms. Licencija yra būtina veiklos vykdymui, nes apgyvendinimo paslaugos yra licencijuojamų veiklų sąraše“, - nurodė tarnyba.

Kokia atsakomybė gresia, jei tarnyba nustato pažeidimą? „Jei paslaugų teikėjas neteikia prašymo ar pranešimo dėl licencijos suteikimo, jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 129 straipsnio nuostatas už Turizmo įstatyme nustatytų apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, o už pakartotinį pažeidimą – bauda nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki devynių šimtų eurų“, - teigė tarnybos atstovai.

Kreipėsi į policiją

Paklausti apie galimybę patekti į valstybei priklausantį mišką Gulbinų kvartale, Aplinkos apsaugos departamento atstovai Delfi teigė, kad dėl savivaldžiavimo jau kreiptasi į policiją.

„Taip pat departamentas vakar (birželio 12 d. – red. past.) kreipėsi ir į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl administracinės teisenos pagal Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį (savavaldžiavimas) pradėjimo.

Šiais veiksmais departamentas siekia, kad būtų užtikrinta visų piliečių teisė laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose“, - nurodė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Be to, Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, užtikrinant visuomenės teisę laisvai lankytis miške.

Tuo metu birželio 12 d. prokuratūra paskelbė pranešimą spaudai, kuriame teigė dėl Gulbinų tvoros pradedanti tyrimą.

Policija sulaukė pareiškimo dėl apsaugos veiksmų

Delfi duomenimis, publikavus reportažą apie tai, kaip į Gulbinų kvartalo mišką bandė patekti Delfi žurnalistai ir blogeris Skirmantas Malinauskas, policija iš Delfi skaitytojo sulaukė pareiškimo.

Jame dėstoma, kad viešoje vietoje (už saugomos teritorijos ribų) pistoletu ir peiliu ginkluotas apsaugos darbuotojas demonstratyviai rodė praeiviams ginklą. Pareiškėjo nuomone, galimai buvo padarytas ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas.

Pranešėjas laikėsi nuomonės, kad apsaugos darbuotojai neturi teisės nešiotis ginklo už savo saugomos teritorijos ribų ir nurodinėti asmenims, kur jie gali ar negali eiti.

Pranešėjas nurodė gavęs iš policijos žinių, kad ši bandys išsiaiškinti asmens tapatybę.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas Delfi teigė, kad pranešimą nagrinėja Vilniaus m. 1-asis PK, tikslina aplinkybes, vykdo kitus procesinius veiksmus.

Duomenų apsaugos inspekcija atliks stebėseną

Kitas klausimas – dėl vaizdo stebėjimų kamerų. Jų kvartale labai daug. Kameros gali fiksuoti vaizdą ir už sklypo ribų: šaligatviai, bendro naudojimo paplūdimys ir miškas, į kurį visuomenė turi teisę patekti. Ar įmonei suteikta teisė vaizdo stebėjimą vykdyti už sklypo ribų? Kas turi užtikrinti, kad įmonė nekauptų perteklinių duomenų ir juos teisėtai tvarkytų?

Už šią sritį atsakinga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsakė į Delfi klausimus. Inspekcijos atstovė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė teigė, kad vaizdo stebėjimas yra asmens duomenų tvarkymo operacija, todėl visais atvejais norint jį vykdyti turi būti užtikrinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) reikalavimai.

„Taigi, vaizdo stebėjimas pats savaime nėra pažeidimas, tačiau jis turi būti atliekamas laikantis nustatytų reikalavimų.

Taikytinų reikalavimų kontekste svarbu akcentuoti kelis aspektus. Įmonė turi užtikrinti ne tik, kad turi teisinį pagrindą tvarkyti asmens duomenis (vykdyti vaizdo stebėjimą numatyta apimtimi), bet ir juos tvarkyti proporcingai ir skaidriai.

Kitaip tariant, įmonė turi užtikrinti, kad vaizdo stebėjimo laukas neapimtų tos teritorijos, kurios stebėjimo teisėtumo įmonė negali pagrįsti (pavyzdžiui, teritorijos, kur fiziniai asmenys gali pagrįstai tikėtis privatumo) bei tinkamai informuoti asmenis apie atliekamą vaizdo stebėjimą (ne tik pateikiant visą būtiną informaciją, bet ir užtikrinant, kad tokia informacija asmenims būtų pateikiama dar prieš jiems patenkant į stebimą teritoriją)“, - nurodė R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Anot jos, BDAR reikalavimai taikomi ne tik vaizdo stebėjimui, bet ir vaizdo įrašų naudojimui. „Įmonė turi, pirma, juos naudoti tik tuo tikslu, kuriuo jie atlikti (pavyzdžiui, jei vaizdo stebėjimas vykdomas turto apsaugos tikslu, vaizdo įrašai paprastai negali būti naudojami kitu, su turto apsaugos užtikrinimu ar žalos atlyginimu nesusijusiu tikslu, pavyzdžiui, įmonė negali vaizdo įrašų skelbti internete, socialiniuose tinkluose); antra, taikyti tinkamas saugumo priemones; trečia, saugoti juos adekvatų laikotarpį (bendras terminas yra 72 val., ilgesnio saugojimo būtinumą įmonė turi sugebėti įrodyti); ketvirta, juos teikti ar prieigą prie jų suteikti tik įgaliotiems ar teisinį pagrindą turintiems asmenims ir pan.“, - teigė R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Anot jos, inspekcija dėl šio atvejo atliks stebėseną. „Nustatyti, ar šiuo atveju padarytas BDAR pažeidimas, ar vaizdo įrašai tvarkomi tinkamai, galima tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Inspekcija dėl aptariamo atvejo, vadovaudamasi BDAR 57 straipsnio 1 dalies a punktu, atliks BDAR taikymo stebėseną ir, priklausomai nuo stebėsenos rezultatų, spręs dėl patikrinimo savo iniciatyva inicijavimo“, - teigė R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Delfi su klausimais kreipėsi į UAB „Gulbinų turizmas“, tačiau atsakymo negavome.

VMI: patikrinti, už ką išrašytos sąskaitos, nėra galimybių

UAB „Gulbinų turizmas“ atstovai deklaruoja, kad įmonė teikia apgyvendinimo ir nuomos paslaugas išnuomodama poilsio paskirties pastatus. Tačiau kyla abejonių, ar tokios paslaugos realybėje iš tiesų teikiamos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad nėra išdavusi licencijos. Ir taip pat teigė: „VVTAT neturi informacijos, kad adresu Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, būtų teikiamos apgyvendinimo paslaugos“.

Taigi, ar nėra taip, kad UAB „Gulbinų turizmas“ šiuo metu apsiriboja privačių rezidencijų aptarnavimu? Ar Valstybinė mokesčių inspekcija turi duomenų, kiek kartų 2019-2023 m. ši įmonė suteikė nuomos paslaugų ir kiek konkrečiai pajamų iš to gavo?

Galbūt VMI mato pagrindą reikalauti suteikti nuomos paslaugų sutartis ir patikrinti, ar deklaruojama veikla galimai nėra prisidengiama tenkinant akcininkų asmeninius (privačius) interesus siekiant optimizuoti mokesčius? Ar būtų pažeidimas, jei įmonė realių paslaugų neteiktų, o tik aptarnautų (remontas, baldų ir įrangos įsigijimai ir pan.) privačių rezidencijų kvartalą siekiant optimizuoti mokesčius? Tokius klausimus pateikėme VMI.

VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė Delfi pateikė tokį atsakymą: „Taip pat pažymėtina, jog privačių poreikių tenkinimas įmonės lėšomis yra viena iš sričių, kuriai VMI skiria ir toliau skirs didesnį dėmesį. Praktikoje pasitaiko atvejų, kurie kelia VMI pagrįstų klausimų, nes neatitinka ekonominės logikos principų, pvz., įmonė veikia nuostolingai, tačiau teikia paslaugas ar nuomoja turtą asmenims (dažnu atveju darbuotojams, vadovams, akcininkams) už rinkos kainos neatitinkančius įkainius.“

Ji tęsė toliau: „Kaip pagrindinę veiklą įmonė yra nurodžiusi nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį (veiklos kodas 683200). 2019 – 2023 m. įmonė sumokėjo 258 tūkst. eurų mokesčių. Išskirti, už kokias paslaugas buvo išrašytos sąskaitos faktūros pagal PVM deklaravimo duomenis, nėra galimybės.

Kaip jau minėta anksčiau, mokestinio rizikingumo vertinimui VMI pasitelkia įvairiausius turimus duomenis. Kai inicijuojami kontrolės veiksmai, VMI kreipiasi į mokesčių mokėtoją dėl susijusios informacijos.“

Taip pat K. Jakštienė nurodė: „Įmonei priklausantis turtas turi būti naudojamas įmonės veikloje pagal paskirtį, t.y. pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti. Įmonė gali neatlygintinai leisti naudotis turtu asmeniniams poreikiams ir tai nėra draudžiama, tačiau tada galioja tam tikros papildomos mokestinės taisyklės – tai turi būti teisingai apskaityta ir sumokėti atitinkami mokesčiai.

Pažymėtina, jog šios nuostatos taikomos tik įmonei priklausančiam turtui, t.y. jei akcininkas įsigyja įmonės turtą, jis tampa jo savininku ir gali naudoti jį asmeninėms reikmėms.

Pasitaiko atvejų, kai įmonė parduoda savo turtą akcininkui, tačiau ir toliau teikia tam tikras susijusias paslaugas, pvz., specifiniai turto priežiūros darbai ir kita. Tokiu atveju yra svarbu, jog už atliktas paslaugas įmonės gautos pajamos atitiktų tikrąją rinkos kainą, o visos pajamos būtų apskaitytos ir sumokėti mokesčiai.

Jeigu įmonė atlieka paslaugas savo akcininkui nemokamai, tai visos sąnaudos, susijusios su atliekamomis paslaugomis akcininkui, kaip kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos, yra priskiriamos įmonės neleidžiamiems atskaitymams. Tos pačios nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai įmonės turtas yra nemokamai naudojamas akcininkų – šio turto nusidėvėjimo ir eksploatacinės išlaidos yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, t.y. neatskaitomos iš gauto pelno.

Taip pat vadovaujantis teisės aktais, gyventojo (pvz., akcininko) nauda, gauta neatlygintinai naudojantis įmonės turtu ar gaunant paslaugas, pripažįstama pajamomis, gautomis natūra, yra apmokestinama GPM įstatymo tvarka. Jei akcininko mokama paslaugos kaina neatitinka rinkos kainos, tai skirtumas tarp rinkos kainos ir faktiškai sumokėtos kainos pripažįstamas gyventojo pajamomis natūra ir apmokestinamas GPM.

Tuo atveju, jei įmonė leidžia nemokamai akcininkui naudotis įmonei priklausančiu turtu ar teikia kitas nemokamas paslaugas, kai turto pirkimo PVM įmonė buvo traukusi į PVM atskaitą (susigrąžinusi iš biudžeto), tai įmonei atsiranda prievolė skaičiuoti pardavimo PVM kaip už privatiems poreikiams tenkinti suteiktas paslaugas. Jei paslaugos suteikiamos mažesnė nei jų vertė kaina, tai PVM reikės skaičiuoti nuo skirtumo paslaugos vertei ar nuo paslaugos savikainos.“

K. Jakštienė teigė, kad VMI nuolat vertina viešai pasirodžiusią informaciją ir ja remiantis kai kada taip pat imamasi kontrolės veiksmų.

„VMI nuolat vertina mokesčių mokėtojų rizikingumą, analizuoja ne tik savo turimą informaciją ar gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių, o taip pat ir viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan. Kai kyla pagrįstų abejonių, yra sprendžiama dėl kontrolės veiksmų“, - teigė K. Jakštienė.

Savivaldybė patikrinimą atliko tik iš išorės

Dėl galimo pastatų naudojimo ne pagal paskirtį veiksmų turi imtis savivaldybė. Šiuo atveju gali kilti įtarimų, kad poilsiui skirti pastatai, kurie numatyti nuomai ir rekreacijai, gali būti nuolat apgyvendinti tų pačių asmenų – jų savininkų.

Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas Delfi teigė, kad savivaldybė vieną kartą tikrino, ar pastatai naudojami pagal paskirtį. Tačiau patikrinimas buvo atliekamas tik iš išorės. Savivaldybė 2020 m. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama sudaryti tarpinstitucinę komisiją, skirtą dar vienam patikrinimui atlikti. Tačiau esą atsakymo iš NŽT negavo.

„Patikrinimas dėl statinių naudojimo pagal paskirtį Didžiųjų Gulbinų g. 25 buvo atliekamas vieną kartą – 2020 m. gegužės 14 d. Pastatai buvo tikrinami iš išorės, vertinta, ar matomi pastatų nuolatinio naudojimo požymiai. Patikrinimo metu žmonės buvo tik viename pastate – jame saviizoliavosi dėl koronaviruso infekcijos. Atlikus patikrinimą pagal faktines aplinkybes padaryta išvada, kad pastatai naudojami pagal paskirtį. Patikrinimo dokumentuose nėra užfiksuota, jog būtų kilę problemų dėl patekimo į teritoriją ar kad būtų trukdoma atlikti patikrinimą.

2020 metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, siūlydama sudaryti tarpinstitucinę komisiją dėl Didžiųjų Gulbinų g. 25 valstybinės žemės sklypo ir jame esančių pastatų naudojimo pagal paskirtį patikrinimo. Atsakymo savivaldybė nėra gavusi“, - nurodė G. Grubinskas.

Šiuo metu savivaldybė planuoja atlikti darbus, kad žmonės galėtų naudotis ežero pakrante.

„Vilniaus miesto savivaldybė artimiausiu metu ketina apžiūrėti teritoriją ir pakrantę bei susisiekti su Nacionaline žemės tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija bei inicijuoti darbus, kad visuomenė galėtų laisvai patekti prie ežero pakrantės“, - teigė G. Grubinskas.

Tuo pačiu Vilniaus miesto meras V. Benkunskas savo Feisbuko paskyroje ketvirtadienį rašė, kad Gulbinų kvartalo sklype yra numatytas servitutas ir visuomenė juo naudodamasi turi turėti galimybę prieiti prie ežero.

„Detaliajame plane taip pat matome, kad šiaurinėje išnuomoto sklypo dalyje suprojektuotas servitutas, o tai reiškia, kad gyventojai turi teisę prieiti prie vandens telkinio. Kadangi savivaldybė pati neturi teisės to padaryti, kreipėmės į NŽT, kad ši atliktų patikrinimą ir konstatuotų, ar servitutas iš tiesų leidžia prieiti visuomenei prie pakrantės. Atsakymą kaip ir žinome, tačiau faktą užfiksuoti institucijos vis tiek privalo“, - savo Feisbuko paskyroje rašė V. Benkunskas.