Anot jo, projektas atrodytų kur kas realiau, jeigu jo finansavimo klausimu pradėtų rūpintis privatus verslas. Tačiau tokių menui atsidavusių verslininkų kol kas nematyti. Valstybės kontrolieriai nustatė, kad sostinės savivaldybė neteisėtai skyrė 810 tūkst. litų Jono Meko vizualiųjų menų centrui. Šiuos pinigus J.Meko centras panaudojo Guggenheimo projektui, nors, kontrolierių manymu, negalėjo to padaryti.
"Vilniaus savivaldybei 810 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų buvo skirta Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimo projektui įgyvendinti. Neparengusi šio projekto, savivaldybė, nesilaikydama Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, šias lėšas pervedė J.Meko vizualiųjų menų centrui, kuris beveik 600 tūkst. litų šių lėšų panaudojo S.R.Guggenheimo fondo parengtai galimybių studijai apmokėti ir pagal sutartį su savivaldybe techninio projekto parengiamiesiems, organizaciniams ir kitiems darbams bei paslaugoms apmokėti", – rašoma ketvirtadienį paskelbtame Valstybės kontrolės pranešime.
Be to, kontrolieriai teigia, jog minėtuosius 600 tūkst. litų J.Meko centras panaudojo ne itin skaidriai. "Auditoriai konstatavo, kad sutarties sąlygos neaiškios, nes nenurodyta, kokį techninį projektą vykdant bus apmokamos išlaidos, ir nedetalizuota, kokioms konsultacinėms paslaugoms ir organizaciniams darbams apmokėti skirtos lėšos", – skelbia Valstybės kontrolė.
"Bus atliktas tarnybinis tyrimas, dėl to kalti asmenys bus įvardyti. Jau pavedžiau tą tyrimą atlikti", – "Vilniaus dienai" sakė sostinės savivaldybės administracijos direktorius V.Milėnas. Beje, sutartį dėl pinigų skyrimo J.Meko centrui miesto vardu pernai pasirašė savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė. Jai įgaliojimus suteikė pats V.Milėnas.
Tuo metu buvęs sostinės meras Artūras Zuokas pernai pokalbyje su „Vilniaus dienos“ žurnaliste patikino pats finansavęs Guggenheimo galimybių studiją, kuriai, kaip paaiškėjo, iš valstybės nubyrėjo 600 tūkst. litų. Tačiau V.Milėnas tikina, kad buvęs meras su tuo neturi nieko bendra. "Vyriausybė buvo skyrusi tuos pinigus. Čia ne Zuokas ką nors finansuoja", – teigė savivaldybės administracijos vadovas.
Pats A.Zuokas teigė, esą jo šeima Guggenheimo projektą parėmė ne mažiau nei minėtoji 600 tūkst. litų suma. Jis taip pat gerokai padidino G.Babravičiaus minėtus skaičius – esą galimybių studija iš viso kainavo 2,5 mln. JAV dolerių. A.Zuoko teigimu, Galimybių studiją sudarė ne tik ekonominė analizė, bet ir architektūriniai projektai bei daugelis kitų elementų.
Tolesnio Guggenheimo likimo A.Zuokas nesiėmė komentuoti.