Komitetas tvirtina, esą ekspertų grupės švietimo klausimais derybos vaisių nedavė, o dėl to kalčiausia Švietimo ir mokslo ministerija.
„Ligšioliniai specialios lenkų-lietuvių darbo grupės posėdžiai, dėl geros Lietuvos Švietimo ministerijos valios trūkumo, nepadėjo pasiekti susitarimo“, - teigiama trečiadienį išplatintame pareiškime.
Lenkų moksleivių tėvai teigia esantys pasiruošę ir drastiškiausiam sprendimui – boikotuoti įstatymą ir neleisti savo vaikų į mokyklas.
„Atsižvelgdami į nedviprasmišką geros valios spręsti lenkų švietimo Lietuvoje problemas trūkumą, skelbiame mobilizaciją streikui ir pasiliekame sau teisę paskelbti streiką neleisdami savo vaikus į mokyklas. Lietuvos valdžia nepaliko mums kito pasirinkimo. Pirmiausiai mums rūpi mūsų vaikai“, - praneša Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetas.
Tikisi, kad kraštutinumų neprireiks
Streiko komiteto koordinatorius Albertas Narvoišas DELFI teigė, jog dar viliamasi, kad ekspertų grupės darbas duos vaisių ir streiko skelbti neprireiks.
„Paskelbta, kad bus paskutinis šios darbo grupės posėdis Trakuose. Tikrai turime daug vilčių, kad ekspertai iš Lietuvos ir Lenkijos išspręs mums rūpimus klausimus. Bet, deja, matome, kad jokių esminių klausimų nepavyko išspręsti. Nebuvo pasiektas susitarimas. Ir dėl to mes paskelbėme parengtį streikui“, - kalbėjo A. Narvoišas.
Jis pažymėjo, jog lenkų moksleivių tėvai supranta, kad dėl mokyklų boikoto pirmiausiai nukentėtų jų vaikai. Tačiau esą tikimasi, kad ateityje tai vaikams išeis į naudą.
„Žinoma, mes suprantame, kad streikas nėra geriausia išeitis iš situacijos. Tikrai nenorime skriausti mūsų vaikų. Bet visų pirma, mums rūpi mūsų vaikų ateitis. Dėl to, manau, būsime priversti atnaujinti streiką, jeigu reikės“, - tęsė streiko komiteto koordinatorius.
Paklaustas, kiek vaikų paskelbus streiką nustotų lankyti mokyklas, jis teigė, kad tai sunku prognozuoti. „Čia priklauso nuo tėvų pozicijos. Komitetuose yra aktyvūs tėvai, bet yra ir dalis galbūt pasyvesnių, kurie gal ir leis savo vaikus į mokyklas. Bet tikrai manau, kad didžioji dalis vaikų lenkiškose mokyklose į mokyklas neis. Tai tikrai bus didžioji dauguma. Mes tikrai to nenorime, bet norime, kad pagaliau įvyktų tas susitarimas. Ir dėl to esame pasiruošę streikuoti“, - reziumavo A. Narvoišas.
G. Steponavičius: politiniai klausimai sprendžiami vaikų sąskaita
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius DELFI teigė manąs, jog už šio ultimatumo slypi politinė potekstė, o konkrečiai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) interesai.
„Švietimo ir mokslo ministerija nuo pavasario dėjo tikrai daug pastangų, kad jautriai ir su visu dėmesingumu įstatymo įgyvendinimas būtų kuo švelnesnis ir atliepiantis tautinių mažumų interesus. Kalbu apie papildomai skirtas lėšas sustiprintam lietuvių kalbos mokymui. Turiu minty ir pereinamąjį laikotarpį įgyvendinant vieningą lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklose. O taip pat – ir siūlymą suburti nuolatos veikiančią priežiūros grupę su tautinių mažumų atstovais. Todėl tokius pareiškimus, kuriuos mes dabar girdime, aš laikau tikrai neadekvačiais, neatsakingais. Ir toliau matau, kad šiame procese yra akivaizdi politinė vietos lenkų veiklos potekstė. Dar daugiau. Galiu pasakyti, kad jeigu kam atrodo, kad tai yra tėvų iniciatyva – ją galima taip matyti. Bet jeigu pažvelgti detaliau, mes pamatysime, kad nemaža dalis tėvų forumo iniciatorių yra aktyvus LLRA nariai. Ne vienas jų yra dalyvavęs LLRA sąrašuose savivaldos rinkimuose“, - kalbėjo G. Steponavičius.
Ministras pabrėžė, kad valstybė yra pasirengusi ginti vaikų teisę į mokslą ir užtikrinti mokyklų lankymą.
„Bendriausia nuostata išlieka tokia: kompromisai, kurie yra padaryti įgyvendinant įstatymą, yra nemaža dalimi atitinkantys tautinių mažumų interesus. Jų pozicija yra išgirsta. Bet kada toliau yra kalbama ultimatumais, priminsiu Lietuvos piliečiams, tautinių mažumų atstovams, kad Lietuvos Respublikoje įstatymų galiojimas ir laikymasis visiems vienodai galioja. Todėl neabejoju, kad padarysime viską, kad tokios neadekvačios akcijos vaikų sąskaita spręsti politinius klausimus nesulauktų palaikymo bendruomenėse. Ir natūralu, kad tam svertų ir galimybių mes turime“, - sakė G. Steponavičius.