„Turbūt nekyla abejonės, kad tuo keliu tikrai bus einama. (...) Iškeliavo iš Klaipėdos Leninas – ir ne vienas, iškeliavo patranka. Turbūt atėjo laikas ir kitiems sovietiniams simboliams palikti Klaipėdą kaip ir turbūt visą Lietuvą“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Grubliauskas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad pirmuosius žingsnius turi atlikti atsakingos institucijos, kurios turėtų nuimti apribojimus šiems objektams.
„Inicijuosiu diskusiją politinę čia, Klaipėdos mieste kiek, kas, kaip, ką mato“, – sakė V. Grubliauskas.
Meras akcentavo, jog monumentas žymi 700 žmonių palaidojimo vietą ir į šį „emocinį aspektą“ nekreipti dėmesio negalima.
„Visi šie klausimai turi būti sprendžiami labai atsakingai, bet be jokios abejonės neatidėliojant ir pakankamai ryžtingai“, – sakė jis.
Savo ruožtu Klaipėdos miesto Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška atkreipia dėmesį, kad dėl Klaipėdoje esančio memorialo sovietų kariams sulaukiama užklausų ir iš Rusijos. Pasak jo, sprendimus apsunkina ir tai, kad šioje vietoje palaidota netoli 700 sovietų karių.
„7-8 dešimtmečiais ši vieta jau įgavo dabartinį vaizdą. Turime mes duomenų, kad šimtai tarybinių karių yra palaidoti šioje vietoje, memoriale išvardyta netoli 700 pavardžių. Tai klausimas, ką daryti su šiuo kompleksu yra subtilus. Juolab kad ne pirmi metai svarstymai (vyksta – ELTA) ir iš suinteresuotos užsienio valstybės sulaukiame tam tikrų paklausimų“, – akcentavo V. Juška.
Šiuo metu Paveldosaugos skyriaus vedėjas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos memorialo tvarkymą reglamentuoja 2016 metais kultūros ministro patvirtintas teisės aktas.
Jis akcentuoja, kad norint tvarkyti memorialą reikės tam tikrų institucijų sutikimų. V. Juška mano, kad sprendimus dėl panašių memorialų nukėlimų ar pertvarkymų turėtų koordinuoti Vyriausybės atstovai arba Kultūros departamentas.
„Procedūros yra gana sudėtingos, tai užims tam tikrą laiką, abejoju, ar galėtume spėti iki gegužės 9-osios šiuos darbus atlikti“, – pažymėjo Paveldosaugos skyriaus vedėjas.