Gražuliui liūdnos dienos: startavo jo apkaltos procedūra

Tautos atstovai antradienį nutarė sudaryti specialią tyrimo komisiją, kuri valdančiųjų siūlymu, tirs, ar verta pradėti apkaltą P. Gražuliui, ir pateiks išvadą Seimui. Už tai balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 23, 19 balsuodami susilaikė.

Jei tiksliau, tyrimo komisijos sudarymą vieningai palaikė Seimo valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų nariai.

Susilaikė arba balsavo prieš Seimo valstiečiai.

Mišrioje Seimo narių grupėje, Seimo darbiečių, demokratų ir socialdemokratų frakcijose nuomonės išsiskyrė.

Kaip balsavo kiekvienas tautos atstovas, galite patikrinti čia.

Raskevičius: balsuota sąmoningai ir tai matyti

Teikimą, kuriuo siūloma sudaryti specialiąją tyrimo komisiją ir pradėti apkaltos procesą Seimo nariui P. Gražuliui, pasirašė 47 politikai, antradienį Seime iš tribūnos jį pristatė valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

© ELTA / Marius Morkevičius

Jis atkreipė dėmesį į Seimo Etikos ir procedūros komisijos poziciją dėl P. Gražulio elgesio.

Dar praėjusių metų gruodį Seimo Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad P. Gražulis vieno rugsėjį vykusio Seimo posėdžio metu, svarstant sesijos darbų programą, balsavo už kitą Seimo narį, socialdemokratą Liną Jonauską.

Šis tuo metu buvo nusisukęs ir kalbėjo su kitu Seimo nariu.

Seimo etikos sargai konstatavo, kad taip P. Gražulis pažeidė Seimo statutą dėl parlamentaro balsavimo asmeniškai ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą.

„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad sąmoningas Seimo nario balsavimas už kitą Seimo narį plenarinio posėdžio metu prieštarauja Konstitucijai. Tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija ir sulaužoma priesaika. Pažymėtina, kad Seimo narys Petras Gražulis už kitą Seimo narį balsavo sąmoningai, tai aiškiai matyti iš vaizdo medžiagos.

Paaiškėjus padarytam pažeidimui, Seimo narys jo nepripažino. Siekdamas išvengti atsakomybės, teigė, kad galėjo netyčia klaidingai paspausti kito Seimo nario darbo vietoje esantį mygtuką“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Gražulis: mano rankos ten tikrai nėra

Remiantis šiomis aplinkybėmis, pasak jo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis, balsuodamas už kitą parlamentarą jam nematant, savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Parlamentarai posėdžio metu turėjo galimybę įsitikinti, kad P. Gražulis balsavo už L. Jonauską – jiems buvo parodytas tą liudijantis vaizdo įrašas.

Tyrimo dėl apkaltos šalininkai tvirtino, kad visas situacijos aplinkybes reikia išsiaiškini bei apgailestavo, kad Seime apskritai tenka spręsti tokius klausimus. Jų nuomone, dera remtis 2010 metais buvusiu precedentu ir Konstitucinio Teismo sprendimu dėl balsavimo už kitą politiką.

© DELFI

Oponentai aiškino, kad Seime vyksta cirkas, kad apkalta, kuri esą turėtų būti susijusi su besikartojančiais, šiurkščiais nusikaltimais, yra devalvuojama, kad su P. Gražuliu siekiama susidoroti, o iš vaizdo įrašo neva aiškiai nematyti, ar jis tikrai balsavo už kitą tautos atstovą.

L. Jonauskas tikino nematęs, kad P. Gražulis būtų už jį balsavęs, o pats P. Gražulis tikino, kad už kitą Seimo narį, ir esą du kartus, balsavo Seimo konservatorė Jurgita Sejonienė. Politikas aiškino, kad ji balsavo vietoje ministrės Jurgitos Šiugždinienės.

„Tai yra sąmoningas spaudymas. O mano tikrai nėra ten rankos, nematau. Bet kad jūs persekiojate mane, tai ačiū Dievui, persekiokite ir toliau. Taip turi būti. Būtų keista, jeigu jūs nepersekiotute manęs už jūsų kritiką. Va, čia tai būtų stebuklas. Bet dėl to, sakiau, nepergyvenu“, – Seime kalbėjo tautos atstovas, citavo Evangeliją ir aiškino, kad valdančiuosius už jų elgesį nukryžiuos Dievulis.

J. Sejonienė atmetė P. Gražulio teiginius.

„Buvau apšmeižta. <...> Jokio mygtuko neliečiau, liečiau tik monitorių, aš niekada neturėjau ministrės ir jokio Seimo nario kortelės“, – tvirtino J. Sejonienė.

Išvadas turės pateikti iki gegužės 1-osios

Iš 11 parlamentarų Seime sudaryta komisija savo išvadą turės pateikti iki gegužės 1 dienos.

Specialiojoje komisijoje dirbs parlamentarai iš įvairių frakcijų: Guoda Burokienė, Eugenijus Gentvilas, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Irena Haase, Laima Nagienė, Rasa Petrauskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Sabutis, Linas Slušnys, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas. Komisijos pirmininkas bus Linas Slušnys, pavaduotojas – Eugenijus Sabutis.

Jeigu Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija nuspręs, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui, o Seimas nubalsuos, kad toks pagrindas yra, dėl to, ar Seimo narys sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT).

KT konstatavus, kad tokie pažeidimai padaryti, visas parlamentas turės balsuoti dėl mandato panaikinimo. Parlamentaras mandato netenka, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais Seimas sprendė dėl parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltos, kai A. Sacharukas pasinaudojo L. Karaliaus pažymėjimu ir balsavo vietoje jo. Slapto balsavimo metu Seimas panaikino L. Karaliaus mandatą, A. Sacharukas liko dirbti.

Petras Gražulis

© ELTA / Josvydas Elinskas

Abu šiuos politikus Konstitucinis Teismas (KT) pripažino šiurkščiai pažeidusius Konstituciją ir sulaužiusius duotą priesaiką: A. Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką dėl to, kad sąmoningai parlamento posėdžiuose naudojosi L. Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus, L. Karalius – dėl to, kad tuo metu buvo išvykęs į Pietryčių Aziją atostogauti ir sąmoningai nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

P. Gražuliui apkalta šiuo metu gresia ir kitu klausimu – teismo jis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Tiesa, laukiama, kad dėl to pasisakytų galutinė instancija – Aukščiausias Teismas. Tai turėtų įvykti balandžio 18-ąją.