„Pirmiausiai mes turime priimti nutarimą dėl apkaltos proceso pradėjimo ir apkaltos datos paskyrimo. Seimo pirmininkė, turbūt, netrukus paruoš nutarimo projektą, ir nežinau, ar rytoj, ar antradienį, mes jį pateiksim. Kokia ta data bus pasiūlyta, matysim. Pagaliau ir svarstant Seimo nariai gali siūlyti ir kitas datas, aš dabar nesiimu atsakyti, kokia bus apkaltos dienos data. Bet, aišku, greičiausiai gruodžio mėnesį, nes čia dabar – biudžetas, vienos savaitės pertrauka be posėdžių, tai, matyt, gruodžio mėnesį“, – trečiadienį Delfi komentavo Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Delfi žiniomis, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas parengė raštą dėl apkaltos P. Gražuliui vykdymo ir apkaltos taikymo už nusikaltimą, padarytą pradedant eiti pareigas.
Seimo teisininkai, remdamiesi Konstitucija, KT nutarimais ir Seimo statutu, išaiškino, jog parlamentarui P. Gražuliui turėtų būti pradėtas apkaltos procesas. Kreiptis į KT su paklausimu, ar konkretūs parlamentaro veiksmai prieštarauja Konstitucijai, šiuo atveju nereikia.
Pasak teisininkų, Seimui gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl P. Gražulio 2015–2016 metais, tai yra iki jam duodant Seimo nario priesaiką, padaryto nusikaltimo, Seimo pirmininkas ar jo pavaduotojas turi nedelsdami supažindinti Seimo narius su šiuo nuosprendžiu, o kartu – ir su minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria užbaigtas baudžiamasis teismo procesas.
Panaikinus mandatą, kitas apkaltos procesas nutrūktų
O Seimas, anot teisininkų, turi priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui ir tame pačiame posėdyje paskirti Seimo posėdžio, kuriame bus svarstomas šio parlamentaro mandato panaikinimo klausimas, datą (ne anksčiau kaip po 7 dienų).
P. Gražuliui turi būti nedelsiant raštu pasirašytinai pranešta apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada bus sprendžiamas jo Seimo nario mandato panaikinimo klausimas.
Jeigu Seimas panaikintų P. Gražulio mandatą, kitas apkaltos procesas nebūtų tęsiamas, tai yra KT nebereikėtų teikti išvados dėl to, ar P. Gražulis balsuodamas už kitą Seimo narį, pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Panaikinus P. Gražulio mandatą už nusikaltimą, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, parlamentaras galėtų būti ir toliau renkamas Seimo nariu.
Lapkričio 7-ąją Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT) pranešė atmetęs dėl piktnaudžiavimo nuteisto P. Gražulio skundą, politikas liko nuteistas dėl nusikalstamos veikos.
Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
P. Gražulis LAT apskundė praėjusių metų birželio 30 dienos Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo paliktas galioti žemesnės instancijos nuosprendis. Juo P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, jam skirta 15 tūkst. eurų bauda.
Politikas tikino, jog baudą jau sumokėjo.
2022 metų kovą Vilniaus apygardos teismas P. Gražulį pripažinto kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, tai yra UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Mandato atsisakyti neketina
Teismo teigimu, tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
2022 metų birželį Apeliacinis teismas atmetė P. Gražulio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Pats parlamentaras tikino, kad yra nekaltas.
„Džiaugiuosi, kad mane trypia iki galo, bet viduje esu nekaltas. Kad bilietus nupirko mano sekretorė ir po to teisme liudija, kad visi pinigai grąžinti, taip pat įmonės į kasą įnešti... Ir sako, kad aš kaltas. Tai – politinis susidorojimas. Aš kitaip nevertinu šitų teismų sprendimų. Lietuvoje teisingumas bankrutavęs“, – išgirdęs LAT sprendimą atmesti jo skundą byloje dėl piktnaudžiavimo, žurnalistams komentavo P. Gražulis.
Pagal Seimo statutą, Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Šiuo atveju į KT Seimas nesikreipia.
Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 85 parlamentarai.
Pats P. Gražulis anksčiau pabrėžė, jog parlamentaro mandato neatsisakys.
Beje, Seimas taip pat svarsto Generalinės prokuratūros prašymą panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę ir leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teisėsauga siekia pareikšti parlamentarui įtarimus dėl viešo tyčiojimosi iš homoseksualių asmenų, jų niekinimo.
Ketvirtadienį dėl P. Gražulio neliečiamybės naikinimo Seimas apsispręs galutinai.
